Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris gali paveikti bet ką. Svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei jaučiate depresijos simptomus. Šis straipsnis skirtas padėti jums suprasti, kas yra depresija, kaip ją atpažinti ir kur ieškoti profesionalios pagalbos Lietuvoje.
Kas Yra Depresija?
Depresija yra daugiau nei tik prasta nuotaika ar laikinas nuovargis. Tai sutrikimas, kuris neišnyksta tik todėl, kad jūs to norite. Beveik visi kartais jaučiamės prislėgti: gavę blogą pažymį, praradę darbą, susipykę, net lietinga diena gali sukelti liūdesio jausmą. Tačiau depresija yra ilgalaikė būsena, kuri trukdo kasdieniam funkcionavimui. Depresija - tai vienas dažniausiai pasireiškiančių psichikos sutrikimų pasaulyje. Tai psichikos sutrikimas arba būsena, kuri pasižymi nuolatiniu liūdesiu ir (arba) prasta nuotaika, dirglumu, interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam funkcionavimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos Formos
Yra keletas skirtingų depresijos formų:
Didžioji depresija (klinikinė depresija): ilgalaikė depresijos forma, kai žmonės jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais atliekant kasdieninio gyvenimo veiklas. Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami.
Bipolinis sutrikimas: ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, vienu metu nuotaika tampa pakili, padidėja energijos lygis bei aktyvumas (manija), o kitu metu nuotaika pablogėja, o energijos lygis bei aktyvumas sumažėja (depresija). Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.
Taip pat skaitykite: Psichiatro konsultacijos vadovas
Sezoninis afektinis sutrikimas: laikinos depresijos forma, atsirandanti tam tikru metų laiku, kuri gali paveikti, tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Dažniausiai pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais arba šventiniu laikotarpiu, keliančiu vienišumo ir atsiskyrimo jausmą.
Pogimdyvinė depresija: laikina depresijos forma, pasireiškianti neseniai pagimdžiusioms moterims. Tėčiai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją dėl išsekimo, miego trūkumo, sumišimo ir painių emocijų tapus tėvu. Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.
Egzogeninė depresija: kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.
Depresijos Simptomai
Svarbu atpažinti depresijos simptomus, kad galėtumėte laiku kreiptis pagalbos. Be jau minėtų depresijos simptomų, jai gali būti būdinga:
Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
Taip pat skaitykite: Kur rasti psichologą Lazdijuose
Nemiga arba perdėtas mieguistumas. Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai. Pesimizmas dėl ateities.
Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
Taip pat skaitykite: Tvarka dėl psichologinės pagalbos vaikams
Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.). Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai. Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.
Depresijos Priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės:
Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
Aplinkos faktoriai: tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad ieškote pagalbos ir siekiate sau padėti. Jei pastebėjote, kad jums ar jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Kreiptis pagalbos - normalu. Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti. Jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, nedelskite ir registruokitės psichologo konsultacijai visipsichologai.lt platformoje. Itin svarbu kreiptis pagalbos, kad galėtumėte gauti tinkamą gydymą, nes depresija yra išgydoma.
Štai keletas vietų, kur galite kreiptis pagalbos:
Šeimos gydytojas: Neklystate manydama, jog šiuo klausimu galima kreiptis į šeimos gydytoją. Atsižvelgęs į Jūsų išsakomus nusiskundimus sveikata, požymiais, gali išrašyti siuntimą pas psichologą arba psichiatrą. Tokiu atveju pagalbos galima sulaukti nemokamai (tačiau yra ribotas susitikimų skaičius).
Psichologas arba psichoterapeutas: Galima kreiptis į psichiatrą arba psichologą/psichoterapeutą. Jei Jūsų artimasis dvejoja, ar nori susitikti su psichinės sveikatos specialistu, galite pasiūlyti už jį paskambinti ir sutarti tinkamą jam laiką. Jei pirmą kartą kreipiantis į gydytoją / psichologą Jūsų artimasis nesijautė saugus, paskatinkite jį ieškoti kito specialisto. Bloga konsultavimosi patirtis, gali dar labiau išmušti iš vėžių. Nepamirškite, kad gydytojai ir psichologai yra skirtingi, kartais gali prireikti nueiti pas kelis, kad rastumėte tą, su kuriuo saugiai jaučiatės ir galite pasitikėti. Taip pat galima kreiptis į privačias institucijas, kuriose dirba psichologas arba psichiatras. Ten pagalba dažniausiai būna mokama. Jeigu ieškosite privačios įstaigos, pasidomėkite ar ten atliekamas diagnostinis įvertinimas. Susiraskite terapeutą, kuris padės jums išsivaduoti iš depresijos. Iš mūsų kruopščiai atrinktų specialistų padėsime jums rasti tokį, kuris jus tikrai supras.
Psichiatras: Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka.
Emocinės paramos linijos: Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją.
Informacinė platforma tuesi.lt: skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Kaip Terapija Gali Padėti?
Terapija yra vienas iš svarbiausių depresijos įveikimo būdų. Jei sergate sunkesne depresijos forma, rekomenduojame gydymą derinti su apsilankymu pas psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Tačiau lengvesniais atvejais pakanka psichoterapijos ir be vaistų. Kartu su terapeutu stengsitės pakoreguoti savo kasdienį gyvenimą, suprasti savo mąstymo modelius ir net ištirti gilesnius savo asmenybės aspektus. Terapija - tai ne tik problemų sprendimas, bet ir savo vidinės jėgos ir noro žengti pirmąjį žingsnį geresnio gyvenimo link atradimas. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių.
Hipno Kognityvinė Elgesio Terapija
Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.
Gydymo Būdai
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
Medikamentinis gydymas: Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.
Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?
Svarbiausia pagalba, kurią galite suteikti - padėti artimajam kreiptis profesionalios pagalbos. Svarbu suprasti, kad nesulaukiant pagalbos būsena linkusi sunkėti, o sveikimas tuo greitesnis ir lengvesnis, kuo anksčiau pradedamas gydymas. Jūs galite būti labai svarbia atrama savo artimiesiems, tačiau susuduriant su depresija profesionali pagalba yra būtina. Ir Jums, ir artimajam prireiks nemažai kantrybės. Gydymo poveikis yra palaipsnis, o kartais ir banguojantis. Priklausomai nuo pasirinkto gydymo, gali tekti palaukti ir kelis mėnesius kol pastebėsite gerėjimą. Tad nepraraskite vilties, jog gydymas bus veiksmingas.
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimajam.
Paraginkite: jei pažįstate žmogų, kovojantį su depresija, švelniai paraginkite jį kreiptis pagalbos.
Padėkite: pasiūlykite padėti atlikti konkrečias užduotis - pavyzdžiui, surasti potencialius terapeutus arba sudaryti klausimų, kuriuos reikia užduoti gydytojui, sąrašą.
Priminkite: jei jie jaučiasi kalti ar gėdijasi, pabrėžkite, kad depresija yra kaip ir bet koks kitas sveikatos sutrikimas, kaip ir astma ar diabetas.
Nelyginkite: jei patys nepatyrėte depresijos, venkite ją lyginti su laikais, kai jautėtės prislėgti.
Kalbėkite: atviras pokalbis apie depresiją gali padėti. Tyrimai rodo, kad paklausus žmogaus apie mintis apie savižudybę, iš tikrųjų sumažėja savižudybės rizika.
Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Kaip Padėti Vaikui, Patiriančiam Sunkumų?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Ar Depresija Pagydoma?
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių.