Alzheimerio liga (AL) - tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri pažeidžia kognityvines funkcijas, įskaitant atmintį, kalbą, orientaciją ir vykdomąsias funkcijas. AL yra pagrindinė demencijos sindromo priežastis, todėl ypatingas medikų ir visuomenės dėmesys yra būtinas atpažįstant, diagnozuojant, gydant ir teikiant paramą sergantiesiems bei jų šeimos nariams.
Epidemiologija ir Patogenezė
Manoma, kad pasaulyje yra apie 35,6 mln. žmonių, sergančių AL, o Europos Sąjungoje - apie 6 mln. Didelę įtaką ligos paplitimui turi senėjimas - nuo 65 iki 85 metų naujų ligos atvejų padaugėja nuo 1 proc. iki 7 proc. per metus, o jos paplitimas išauga nuo 3 proc. iki 50 proc. Tiek vyrai, tiek moterys AL serga vienodai dažnai.
AL patogenezėje esminis vaidmuo tenka nenormaliam β-amiloido baltymui, kuris kaupiasi smegenų audinyje, sudarydamas senilinių plokštelių branduolį ir veikdamas kaip neurotoksinas, sukeliantis neuronų žūtį. Ankstyvos AL atveju nustatyti konkretūs genai, kurių mutacijos lemia šio baltymo gamybą ar jo skaidymo trūkumus. Negenetiniais AL rizikos veiksniais laikomi bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas, moteriškoji lytis, galvos smegenų trauma, Downo sindromas šeimoje ir kita.
Alzheimerio Ligos Stadijos ir Simptomai
Dažniausiai AL prasideda nestipriu, sunkiai pastebimu, tačiau pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Paradoksalu, bet patys ligoniai užmaršumu nesiskundžia, ir dažnai į tai pirmieji dėmesį atkreipia šeimos nariai ar draugai. Palaipsniui prie blogėjančios atminties prisideda kiti simptomai - elgsenos sutrikimai, kliedesiai ir haliucinacijos, afektiniai sutrikimai, rečiau - ekstrapiramidinė patologija, traukuliai ir mioklonijos. Svarbiausia vieta klinikiniame vaizde tenka atminties problemoms.
Sergant pirmiausia sutrinka gebėjimas suvokti naują informaciją (pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas). Seniau įgyta informacija prisimenama lengviau. Kartu su trumpalaikės atminties prastėjimu vystosi dezorientacija laike ir erdvėje.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Šiuo metu laikoma, kad yra 3 pagrindinės AL stadijos, apibrėžiamos pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio senėjimo instituto kriterijus, kurie buvo redaguoti 2011 metais, atnaujinus 1984 metų AL diagnostikos kriterijus.
- Ikiklinikinė stadija: Pokyčiai galvos smegenyse, suderinami su AL diagnoze, nustatomi atliekant pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimą ar smegenų skysčio tyrimą biožymenų (β-amiloido, tau proteino) paieškai.
- Lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas: Stebimos tam tikros atminties problemos - pacientai arba jų artimieji nurodo padidėjusį užmaršumą, kalbos sutrikimus, tačiau minėti skundai dar netrikdo žmogaus kasdienio funkcionavimo.
- Demencija dėl AL: Ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas, sutrikusi kasdienė veikla ir atsiradę charakterio pokyčiai.
Kognityvinių Funkcijų Vertinimas
AL diagnozė yra klinikinė, todėl itin svarbus aspektas yra tiksli anamnezė tiek iš ligonio, tiek iš kartu gyvenančių artimųjų - klausiama apie atminties problemas, kasdienę veiklą, charakterio, pomėgių ir iniciatyvos pokyčius, emocinę sferą. Būtina ekskliuduoti somatinę, endokrininę ir psichiatrinę patologiją, galinčią turėti įtakos demencijos sindromo išsivystymui.
Trumpo Protinės Būklės Tyrimas (MMSE)
Tradicinis demencijos gyliui įvertinti yra Trumpo protinės būklės tyrimo (angl. Mini Mental State Examination - MMSE) įvertis. Šis testas yra patogus ir šeimos gydytojo praktikoje, kaip atrankinis tyrimas atminties problemomis besiskundžiantiems pacientams. MMSE testo metu pacientas turi atsakyti į keletą klausimų ir atlikti keletą užduočių, o kiekvienas teisingas atsakymas ar atlikta užduotis vertinama tam tikru balų skaičiumi.
Laikrodžio Piešimo Testas
Neturint laiko, dar paprastesnis ir greičiau atliekamas yra Laikrodžio piešimo testas: ligonio paprašoma nupiešti laikrodį, sužymėti valandas ir sudėti rodykles, pažymint konkretų laiką (pvz., 10:15). Maksimali balų suma - 3 (1 - nupieštas ciferblatas, 2 - teisingai nurodytos valandos, 3 - teisingai pažymėtas laikas).
Sudėtingesnės Skalės
Sudėtingesnės ir rečiau naudojamos skalės - Alzheimerio ligos įvertinimo skalė (angl. Alzheimerʼs Disease Assessment Scale - ADAS), Adenbruko kognityvinis testas (angl. Adenbrookʼs Cognitive Examination), kurie leidžia kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti atskirų kognityvinių funkcijų sutrikimą (kalbos, dėmesio, trumpalaikės atminties ir kt.), tačiau pastarieji testai dėl didelės apimties ir didelių laiko sąnaudų kasdieniame darbe naudojami rečiau. Bendraujant su artimaisiais, užpildomas Blesedo demencijos skalės klausimynas, kuriuo įvertinamas kasdienis ligonio funkcionavimas.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Diagnozės Formulavimas
Dažniausiai diagnozė formuluojama kaip AL, įvardijant kognityvinių funkcijų sutrikimo laipsnį, t. y. demencijos gylį:
- Lengvas: MMSE įvertis 20-24 balų.
- Vidutinis: MMSE įvertis 11-19 balų.
- Sunkus: MMSE įvertis 0-10 balų.
Tai iš dalies atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio senėjimo instituto kriterijus, kur lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas atitiktų pirmąją grupę, o demencijos kategorija apimtų vidutinio ir sunkaus kognityvinių funkcijų sutrikimo grupę.
Alzheimerio Ligos Gydymas
AL gydyti vaistai naudojami tik kiek daugiau nei dešimtmetį, tačiau tyrimai, kuriais bandyta suvokti neuromediatorių ir jų sąveikos pakitimus galvos smegenyse, sergant AL, prasidėjo gerokai anksčiau. Šiuo metu laikoma, kad viena svarbiausių grandžių šios ligos patogenezėje yra acetilcholinas ir jo stoka, todėl plačiausiai vartojama vaistų grupė yra cholinerginę transmisiją aktyvinantys vaistai - cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, rivastigminas ir galantaminas), slopindami jo skaidymą cholinesterazėmis, tačiau nė vienas jų nestabdo cholinerginių neuronų degeneracijos. Jie skirti lengvo ir vidutinio sunkumo demencijai gydyti sergant AL. Pastaraisiais metais atsirado įrodymų, kad šie vaistai efektyvūs ir gydant sunkaus laipsnio AL demenciją - sukurta nauja donepezilio 23 mg dozė.
Atliktų tyrimų duomenimis, donepezilis pagerina kognityvines funkcijas ne tik AL atveju, tačiau ir kraujagyslinės demencijos bei demencijos metu sergant Parkinsono liga. Tyrimuose patvirtinta, kad sergant AL ir skiriant gydymą donepeziliu, pagerėja ADAS ir MMSE balai, geresnis globėjų esamos situacijos vertinimas, tačiau gydymas neatitolina pacientų atidavimo į globos įstaigas, nepagerina jų subjektyvios gyvenimo kokybės. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra cholinerginės prigimties ir greitai praeinantys.
Pagrindinis šiuo metu vartojamas vaistas yra memantinas, kuris, veikdamas glutamatinius ir nikotininius receptorius žievėje ir požievyje, veikia atminties formavimosi mechanizmus ir, manoma, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu. Atliktų tyrimų duomenimis, memantinas efektyvus gydant vidutinio sunkumo ir sunkaus laipsnio demenciją sergant AL. Šis vaistas sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių nei anticholinerginiai medikamentai, iš jų dažniausiai pasireiškia galvos svaigimas, sumišimas, haliucinacijos (ypač jei vaistas, netiksliai diagnozavus, skiriamas demencijai su Lewy kūneliais gydyti).
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
Europoje demencijai gydyti skiriamas ginkmedžių (Ginkgo biloba) ekstraktas. Klinikiniuose tyrimuose įrodytas jo simptominis efektyvumas gydant AL, t. y. pasiektas geresnis šių pacientų kasdienis funkcionavimas. Neuroprotekcinis poveikis taip pat priskiriamas vitaminui E, selegilinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, estrogenams.
Atsiradus naujų tyrimų duomenų, aiškinančių AL patogenezę, bandoma ieškoti ir naujų gydymo metodų, pavyzdžiui, taikoma imunoterapija, norint sumažinti β-amiloido kaupimąsi galvos smegenyse. Jei demencijos sindromą lydi neuropsichiatrinės komplikacijos - psichozė, kliedesiai, haliucinacijos, depresija, nerimas ar psichomotorinis sujaudinimas - gydoma psichotropiniais vaistais. Psichozei gydyti naudojami naujos kartos neuroleptikai - risperidonas, olanzapinas, kvetiapinas. Tipiniai senieji neuroleptikai gali skatinti prasidėti parkinsonizmą.
tags: #kognityvinis #situacijos #vertinimas