Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama smurto žiniasklaidoje poveikio problema, kuri vis labiau aktuali šiuolaikinėje visuomenėje. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip žiniasklaida, siekdama komercinių tikslų, apeliuoja į mažiausiai mąstantį vartotoją, o didžioji dalis įtakingos žiniasklaidos patenka į negausaus, bet moraliai ir kultūriškai pažeisto elito rankas. Straipsnyje analizuojama smurto žiniasklaidoje įtaka jaunosios kartos vertybių skalės formavimuisi ir pateikiamos rekomendacijos, kaip apsaugoti vaikus nuo neigiamo žiniasklaidos poveikio.
Žiniasklaida: funkcijos ir pagrindinės sąvokos
Šiandien žiniasklaida yra visiems gerai žinomas žodis, randamas laikraščiuose, žurnaluose ir knygose. Šis terminas susideda iš dviejų lietuviškų žodžių: žinia ir skleidimas. Be to, vartojami sudėtiniai terminai masinės informacijos priemonės, informacijos priemonės bei visuomenės informavimo priemonės, susiję su anglišku terminu mass media ir vokišku terminu Massenmedien. Žiniasklaida gali reikšti patį informacijos skleidimo procesą, vieną arba kelias informavimo priemones arba žurnalistikos kūrinių visumą.
Žurnalistikos enciklopedijoje terminas žiniasklaida apibrėžiamas kaip:
- Organizuotos informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje.
- Viešosios informacijos rengėjai, visuomenės informavimo priemonės.
- Spaudoje paskelbtos publikacijos, perduotos radijo bei televizijos laidos.
Žiniasklaida - tai operatyvios, naujos, aktualios informacijos rengimo ir platinimo priemonės. Audiovizualinės (garso ir vaizdo) žiniasklaidos priemonės (audiovizualinė žiniasklaida) apima informacijos agentūras, dokumentinį kiną, radiją, televiziją, elektroninius leidinius ir internetą.
Žiniasklaida turi atspindėti tikrovės įvykius ir reiškinius, juos nuolat analizuoti ir teisingai, nešališkai atskleisti žiniasklaidos priemonėse, kryptingai veikti žmonių sąmonę ir poelgius, visą visuomeninį gyvenimą, siekti pažangos permainų. Taigi, žiniasklaidos vaidmuo pasireiškia per jos funkcijas. Laikraščiuose, žurnaluose, radijuje, televizijoje gana ryški pramoginė bei komercinė, reklaminė funkcija.
Taip pat skaitykite: Korupcinis elgesys: ką svarbu žinoti?
M. Fürst knygoje „Psichologija“ išskiria šias žiniasklaidos funkcijas:
- Aktualios informacijos perdavimas.
- Pramoga.
- Normų ir vertybių perdavimas.
- Mokslo žinių skleidimas ir švietimas.
- Gyvenimiškoji pagalba.
V. Žukauskienė, analizuodama žiniasklaidos funkcijas, išskiria pažintinę, informacinę, kultūrinę, pramoginę, ugdomąją ir kt. R. Kofta pažymi socialinės sąveikos ir orientavimosi funkcijas, o J. Puzinas, be jau išvardintų informacinės ir komunikacinės funkcijos, išskiria lavinamąją ir auklėjamąją funkcijas. Auklėjamoji funkcija yra reikšminga vaiko socializacijos procesui, nes pateiktos informacijos vertinimai ir pažiūros siekia paveikti vaikus. Tai daroma keliais būdais: informacija lydima pateikėjo vertinimo, o joje esantys faktai sudėliojami taip, kad žiūrovas, skaitytojas ar klausytojas tarsi savaime susidarytų pageidaujamą požiūrį ar vertinimą. Informacija lyg ir objektyvi, netendencinga, bet nuolat kartojami tie patys žodžiai ar mintys, vaizdai veda prie norimo tikslo. Iš anksto žinomas viso informacijos bloko kryptingumas.
Naujos žiniasklaidos teorijos remiasi „naudos“ koncepcija. L. Bielinis teigia, kad žiniasklaida yra pagrindinis institutas, formuojantis viešąją nuomonę. Anot K. Hurrelmann ir G. V. Walter, žiniasklaida yra vaiko rengimo gyvenimui, integravimo į visuomenę (socializavimo) subjektas.
Visuomenės informavimo priemonės apima laikraščius, žurnalus, biuletenius ar kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kitos garso ar vaizdo studijos produkciją ir kitas priemones, kuriomis viešai platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 2.24 straipsnyje taip pat vartojama visuomenės informavimo priemonės sąvoka. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse, naujai priimtame 2005 metais, taip pat operuojama šia sąvoka.
Taip pat skaitykite: Apie patyčias
Smurto sąvoka ir jo apibrėžimas žiniasklaidoje
Smurtas suprantamas kaip fizinė jėga, naudojama žaloti, pažeisti, sunaikinti arba priversti ką nors daryti prieš jo valią. Smurtas gali būti tiesioginis, kai tiesiogiai žalojamas asmuo, arba netiesioginis, kai smurtas pasireiškia per socialines struktūras, nelygybę ir diskriminaciją. Smurtas dažnai naudojamas siekiant įgyti valdžią arba priversti paklusti grasinimais.
Psichologinis kamavimas (varginimas) ir visuomeninės struktūrinės represijos formos suvokiamos kaip natūralūs smurto fenomenai. Galtung Johan teigia, kad smurtas yra priežastis atskirti realius dalykus nuo galimų ar įmanomų. Anot Galtung, smurtas egzistuoja tada, kai žmonės yra veikiami išorinių veiksnių, naudojami fiziniai veiksmai ar užgauliojimai. Smurtą mokinių tarpe aprašė norvegų smurto tyrinėtojas Dan Olweus, charakterizuodamas jį „mobbing“ (iš anglų k. grumtynės, spaudimas). Jis suskaidė smurtą į dvi dalis:
- Žodinis smurtas (grasinimai, pajuoka, erzinimas ar koneveikimas).
- Fizinis smurtas (mušimas, stumdymas, gnybimas, laikymas tvirtai suspaudus, spaudimas, mindžiojimas).
J. Gilligan, pristatydamas savo smurto sampratą, teigia, kad smurtas kyla dėl gėdos ir pažeminimo jausmo. Pagal J. Gilligan, gėda apima visą spektrą: jausmą, kad esi pažemintas, ignoruojamas, negerbiamas, paniekinamas, užgautas, išjuoktas, atstumtas, pralaimėjęs, sužlugdytas, silpnas. Anot Anderson, Bushman smurtas - tai didžiausias agresijos pasireiškimo laipsnis.
Dažniausiai sutinkama smurto klasifikacija aptariama knygoje „Drauge su vaiku… Psichologo patarimai tėvams“. Čia smurtas skirstomas į fizinį, psichologinį (emocinį), seksualinį (lytinį) ir apleidimą (nepriežiūrą). Taip pat išskiriamas suicidiškas smurtas (nukreiptas į save, t. y. savižudybė).
Apibendrinant, visuotinai priimtas smurto apibrėžimas neegzistuoja. Smurtu laikomi bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti kitą asmenį, įbauginti jį, primesti savo valią, drausti mokytis, dirbti ir pan., taip pat seksualinis priekabiavimas, kraujomaiša, prievartinis lytinis kontaktas, išžaginimas.
Taip pat skaitykite: Užkirsti kelią patyčioms
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 52 punkte yra pateiktas smurtinio pobūdžio informacijos apibrėžimas. Smurtinio pobūdžio informacija - tai informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo.
Smurto žiniasklaidoje poveikio teorijos
Smurto žiniasklaidoje poveikis yra kertinis šio darbo akmuo. Autorė pateikia sąvokų sampratas nuosekliai remdamasi darbo temos pavadinimu. Esminė šiame darbe sąvoka yra (smurto žiniasklaidoje) poveikis, kurio sampratą autorė aiškins remdamasi poveikio teorijomis bei mokslininkų ir visuomenės narių nuomonėmis.
Socialinio išmokimo teorija
Socialinio išmokimo teorija (A. Bandura) aiškina smurto televizijoje poveikį, mechanizmus, kurie palaiko agresyvaus elgesio pasireiškimą ir pasikartojimą tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Žmogus elgesio mokosi iš aplinkos, kartu ir iš televizijos. Ši teorija remiasi spėjimu, kad žiūrovai stebėdami demonstruojamą smurtą išmoksta elgesio modelių, kuriuos jie atsižvelgiant į aplinkybes pritaiko tinkamose situacijose. Žiūrovai išmoksta, koks elgesys yra tinkamas, t. y. už kokį elgesį apdovanojama, o už kokį baudžiama. Jei parodoma, kad agresija padeda įgyti tam tikrą padėtį, išspręsti problemas, jei ji pateikiama kaip įdomus, smagus dalykas, tai kelia didelį pavojų. Todėl kalbama apie išmokimo modelį.
Žymiausias šios teorijos atstovas yra A. Bandura, suskirstęs socialinį išmokimą į 2 procesus: tiesioginį pastiprinimą ir socialinį modeliavimą. Prieš pateikdamas tokį skirstymą, jis atmetė K.Lorenzo ir S.Freudo suformuluotus teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. A. Bandura rimtai pažiūrėjo į tai, kad žmonės daug ko gali išmokti, stebėdami kitų elgesį, kitaip sakant modeliuodami kitų asmenų veiksmus, elgesį, aplinkos reakcijas į juos.
Jautrumo sumažinimo teorija
Jautrumo sumažinimo teorija teigia, kad nuolatinis smurto stebėjimas žiniasklaidoje mažina žiūrovų jautrumą smurtui. Žiūrovai tampa mažiau empatiški aukoms ir labiau tolerantiški smurtui.
Smurto subkultūros (socialinio vystymosi) teorija
Smurto subkultūros teorija teigia, kad smurtas žiniasklaidoje gali prisidėti prie smurto subkultūrų formavimosi. Žiūrovai, ypač jauni žmonės, gali perimti smurtinius elgesio modelius iš žiniasklaidos ir juos praktikuoti savo gyvenime.
Jaudulio teorijos
Jaudulio teorijos teigia, kad smurtas žiniasklaidoje gali sukelti jaudulį žiūrovams. Šis jaudulys gali būti interpretuojamas kaip malonus jausmas, kuris skatina žiūrovus toliau stebėti smurtą.
Katarsio teorija
Katarsio teorija teigia, kad smurto stebėjimas žiniasklaidoje gali sumažinti agresyvumą. Žiūrovai, stebėdami smurtą, išreiškia savo agresyvius jausmus ir taip sumažina jų kaupimąsi. Tačiau dauguma tyrimų nepalaiko šios teorijos.
Ilgalaikės ekspozicijos teorija
Ilgalaikės ekspozicijos teorija teigia, kad ilgalaikis smurto stebėjimas žiniasklaidoje gali turėti ilgalaikį poveikį žiūrovų elgesiui. Žiūrovai gali tapti agresyvesni, mažiau empatiški ir labiau tolerantiški smurtui.
Smurto žiniasklaidoje prevencija
Siekiant sumažinti neigiamą smurto žiniasklaidoje poveikį, būtina imtis prevencinių priemonių. Prevencija apima tiek teisinį reguliavimą, tiek švietimą ir informavimą.
Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys smurto prevenciją
Lietuvoje smurto prevenciją reglamentuoja įvairūs teisiniai dokumentai, įskaitant Visuomenės informavimo įstatymą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir Baudžiamąjį kodeksą. Šie dokumentai nustato ribojimus smurtinio pobūdžio informacijos platinimui ir numato atsakomybę už smurto skatinimą.
Institucijos, atsakingos už smurto prevenciją
Už smurto prevenciją Lietuvoje atsakingos įvairios institucijos, įskaitant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, policiją, prokuratūrą ir teismus. Šios institucijos vykdo smurto prevencijos programas, tiria smurto atvejus ir taiko sankcijas smurtautojams.
Švietimas ir informavimas
Svarbi smurto prevencijos dalis yra švietimas ir informavimas. Būtina šviesti visuomenę apie smurto priežastis ir pasekmes, taip pat mokyti žmones, kaip atpažinti smurtą ir kaip į jį reaguoti. Švietimas ir informavimas turėtų būti nukreiptas į įvairias auditorijas, įskaitant vaikus, tėvus, mokytojus ir žurnalistus.
Tėvų vaidmuo
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį smurto prevencijoje. Jie turėtų kontroliuoti, kokią žiniasklaidą vartoja jų vaikai, ir diskutuoti su jais apie tai, ką jie mato. Tėvai taip pat turėtų mokyti savo vaikus, kaip spręsti konfliktus be smurto ir kaip atpažinti smurtą bei į jį reaguoti.
Žiniasklaidos atsakomybė
Žiniasklaida taip pat turi prisiimti atsakomybę už smurto prevenciją. Žiniasklaidos priemonės turėtų vengti platinti smurtinio pobūdžio informaciją ir skatinti smurtą. Vietoj to, žiniasklaida turėtų skatinti taiką, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms.
Išvados
Smurto žiniasklaidoje poveikis yra sudėtinga ir daugialypė problema. Smurtas žiniasklaidoje gali turėti neigiamą poveikį žiūrovų elgesiui, ypač jauniems žmonėms. Siekiant sumažinti neigiamą smurto žiniasklaidoje poveikį, būtina imtis prevencinių priemonių, įskaitant teisinį reguliavimą, švietimą ir informavimą. Tėvai, žiniasklaida ir visuomenė turi bendradarbiauti, kad apsaugotų vaikus nuo neigiamo smurto žiniasklaidoje poveikio.
Rekomendacijos
- Stiprinti teisinį reguliavimą, ribojantį smurtinio pobūdžio informacijos platinimą.
- Vykdyti švietimo ir informavimo kampanijas apie smurto priežastis ir pasekmes.
- Mokyti vaikus ir tėvus, kaip atpažinti smurtą ir kaip į jį reaguoti.
- Skatinti žiniasklaidą vengti platinti smurtinio pobūdžio informaciją ir skatinti smurtą.
- Remti smurto prevencijos programas.
Santrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjamas smurto žiniasklaidoje poveikis ir prevencijos priemonės. Straipsnyje aptariamos įvairios smurto žiniasklaidoje poveikio teorijos, įskaitant socialinio išmokimo teoriją, jautrumo sumažinimo teoriją ir ilgalaikės ekspozicijos teoriją. Straipsnyje taip pat aptariamos įvairios smurto prevencijos priemonės, įskaitant teisinį reguliavimą, švietimą ir informavimą.
tags: #ismokstamas #nusikalstamas #elgesys