Šiame straipsnyje nagrinėjami kognityviniai testai, jų pavyzdžiai, reikšmė ir skirtumai nuo intelekto testų. Aptariami kognityvinių įgūdžių lavinimo būdai, taip pat demencijos diagnostikos ir gydymo metodai, įskaitant Alzheimerio ligą (AL). Straipsnyje pateikiama informacija apie kognityvinių funkcijų vertinimo metodus, tokius kaip Trumpo protinės būklės tyrimas (MMSE) ir Adenbruko kognityvinis testas (ACE-III), taip pat aptariami AL gydymo būdai.
Kas yra Kognityviniai Įgūdžiai?
Kognityviniai įgūdžiai apima pažinimo procesus, kurie padeda mums atlikti kasdienes užduotis bei spręsti problemas. Specialistai matuoja kelis pagrindinius parametrus, siekdami įvertinti šiuos mūsų gebėjimus:
- Gebėjimas ilgesnį laiko tarpą išlaikyti dėmesį.
- Gebėjimas išlaikyti dėmesį per daug nereaguojant į išorinius dirgiklius.
- Gebėjimas vienu metu daryti du dalykus.
- Ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys.
- Loginiai ir argumentacijos gebėjimai.
- Gebėjimas apdoroti bei suvokti garsinę ir vizualinę informaciją.
- Įvairių užduočių atlikimo greitis.
Kiekvienas iš šių įgūdžių yra būtinas efektyviam informacijos įsisavinimui. Jeigu bent vienas iš kognityvinių įgūdžių yra per silpnas, žmogui sunku įsisavinti informaciją. Dėl to būna sunku mokytis net ir įdedant daug pastangų, o ilgainiui, niekaip nepasiekiant norimų rezultatų, dingsta ir pati motyvacija mokytis. Mūsų smegenys yra stiprios tiek, kiek yra stiprus mūsų silpniausias įgūdis. Tad ir mokytis būna sunku arba lengva, priklausomai nuo to, kaip veikia visa mūsų kognityvinių įgūdžių visuma.
Kognityvinių Įgūdžių Svarba
Kognityvinių įgūdžių reikšmę paprasčiausia suvokti šiek tiek atidžiau pažvelgus į tai, ko mes netenkame jų nevystydami. Tai pasireiškia nuolat augančiu nepabaigtų darbų sąrašu ir šokinėjimu nuo užduoties prie užduoties, taip pat išsiblaškymu, dažnomis klaidomis ir sunkumais vienu metu tvarkantis su keliais uždaviniais. Tokie žmonės dažnai pamiršta net ir dalykus, kuriuos, regis, anksčiau puikiai žinojo, pvz., vardus.
Suaugusieji su apleistais kognityviniais gebėjimais turi problemų dėliodamiesi savo darbo grafikus - užduotys susimaišo, pasimeta, jie dažnai jaučiasi pasimetę, užstrigę. Kartais jiems netgi gali kilti problemų palaikant sklandų pokalbį. Vaikams ir paaugliams neištreniruoti kognityviniai gebėjimai paprastai sukelia mokymosi problemų. Patys kognityviniai įgūdžiai su akademinėmis žiniomis neturi nieko bendro, bet be jų pastarųjų įgyti paprasčiausiai tampa labai sunku. Stringa pats informacijos įsisavinimas, tad net ir ilgos mokymosi valandos neduoda norimų rezultatų. Vaikams su prastais kognityviniais įgūdžiais sunkiau sekasi skaityti, sekti instrukcijas (tarkime, sprendžiant matematikos uždavinius). Dažniausiai būtent jie būna tais, kuriems mokytojai turi skirti daugiausiai laiko, rekomenduoti korepetitorius, nors problema iš tikrųjų slypi visai ne pastangų trūkume.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Kognityvinių Įgūdžių Lavinimas
Kognityviniai įgūdžiai turi lemiamos reikšmės apdorojant ir panaudojant mus pasiekiančią naują informaciją. Tai reiškia, kad jeigu bent vienas iš jų nėra tinkamai išlavintas, neišvengiamai susidursime su problemomis. Gera naujiena ta, kad pradėti tai daryti niekada nebūna per vėlu. Pirmuoju žingsniu šiame procese turėtų būti vadinamasis Gibsono testas. Jo metu specialiais moksliniais metodais įvertinami pagrindiniai mokymosi įgūdžiai: atmintis, informacijos apdorojimo greitis, loginis ir dedukcinis mąstymas, lingvistiniai gebėjimai. Aptikus silpnąsias vietas žmogaus kognityviniuose įgūdžiuose, galima susitelkti į jų stiprinimą. Tačiau, lyginant su tradiciniu mokymųsi, čia esama vieno esminio skirtumo. Dėmesys skiriamas ne simptomams, o pačiai problemos šakniai.
Smegenų mankštas galima palyginti su savotišku sporto treniruočių ir kompiuterinių žaidimų hibridu. Kaip žaidimuose, einama per lygius, renkami skirtingi medaliai. Tačiau tam, kad galėtum pasiekti aukštesnį lygį, turi susikurti automatinį įgūdį, kuris atsiranda kartojant pratimą tiek kartų, kiek reikia, stengiantis kiekvieną kartą padaryti bent šiek tiek daugiau ir geriau. Dirbama individualiai, su asmeniniu treneriu, naudojant individualizuotą skaitmeninę programą.
Tokios mankštos gana greitai padaro ir tyrimais pamatuojamą efektą. Lyginant su kontroline grupe, 60 valandų kognityvinius gebėjimus lavinusieji pagerina visus savo įgūdžius: atmintį, racionalizaciją, mąstymo greitį, vizualinės ir garsinės informacijos apdorojimą, dėmesio sutelkimą. Treniruočių metu žmogaus smegenys paruošiamos geriau įsisavinti, prisiminti ir mokėti panaudoti informaciją. Labai svarbu suprasti, kad, nors akademinių spragų jomis užpildyti neįmanoma, kognityvinės mankštos duoda labai svarbų netiesioginį efektą. Jeigu į mus kreipiasi jauno amžiaus vaikai, po treniruočių dažnai labai pagerėja jų pažymiai, nes jie ne tik sustiprina savo kognityvinius gebėjimus, bet ir dar neturi taisyti savo akademinių spragų. Vyresni vaikai jau ateina su jomis, o tai apsunkina ir naujai gaunamos informacijos panaudojimą. Pavyzdžiui, vaikas, nesugebėjęs suprasti ir gerai išmokti daugybos lentelės, susidurs su sunkumais ir vėlesnėse matematikos klasėse.
Kognityvinių Įgūdžių Testas ir Intelekto Testas: Skirtumai
Kognityvinių įgūdžių testai ir intelekto testai yra du skirtingi įrankiai, kurie padeda įvertinti skirtingus aspektus mūsų mąstymo procese.
Kognityvinių Įgūdžių Testas
Kognityvinių įgūdžių testas yra vertinimo priemonė, kuria galima įvertinti įvairius kognityvinius gebėjimus. Dažniausiai šie testai nustato, kaip veikia šie gebėjimai:
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
- Dėmesys ir koncentracija - gebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesį ilgą laiką.
- Atmintis - gebėjimas prisiminti informaciją bei ją panaudoti.
- Logika, problemų sprendimas - gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti informaciją ir rasti sudėtingų problemų sprendimus.
Kognityvinių įgūdžių testai gali būti sudaryti iš įvairių užduočių tipų, tokių kaip loginiai galvosūkiai, dėmesio sutelkimo, atminties pratimai. Šie testai dažnai naudojami siekiant suprasti, kaip efektyviai žmogus atlieka užduotis, susijusias su mokymosi procesu.
Intelekto Testas
Intelekto testas yra vertinimo priemonė, kuri įvertina bendrą intelekto lygį. Intelektas dažnai suvokiamas kaip bendrasis pažinimo gebėjimas, apimantis įvairias sritis:
- Analitiniai gebėjimai, kurie reikalingi atlikti sudėtingas mąstymo operacijas.
- Logika - gebėjimas suprasti ir taikyti loginius principus.
- Kūrybiškumas - gebėjimas kurti naujas ir originalias idėjas.
Intelekto testai dažniausiai yra IQ testai (intelekto koeficiento testai), kurie įvertina bendrą intelekto lygį. Šie testai gali būti naudojami įvairiose srityse: švietimo sistemoje, profesinėje srityje ir psichologiniuose vertinimuose.
Esminiai Skirtumai
Pagrindiniai skirtumai tarp kognityvinių įgūdžių testų ir intelekto testų:
- Tikslas: Kognityvinių įgūdžių testai daugiausia dėmesio skiria specifiniams pažinimo gebėjimams ir funkcijoms. Testai skirti įvertinti, kaip veikia pagrindinės kognityvinės smegenų sritys, nuo kurių priklauso, kaip efektyviai žmogus apdoroja informaciją, atsimena, mokosi, mąsto, skaito ir susikaupia. Dažniausiai kognityvinių įgūdžių testai atliekami sužinoti, kuriose srityse žmogui reikia pagalbos arba slypi jo talentai. Tai gali būti veiksminga priemonė išsiaiškinti tikrąsias patiriamų sunkumų priežastis. Intelekto testai dažniausiai atliekami norint sužinoti bendrą intelekto koeficientą (IQ), kuris parodo žmogaus intelektualinius gebėjimus lyginant su kitais to paties amžiaus žmonėmis.
- Vertinimo sritys: Kognityvinių įgūdžių testai vertina konkrečius kognityvinius gebėjimus - kaip greitai žmogus apdoroja informaciją, kaip efektyviai atsimena, sutelkia dėmesį ir kt. Intelekto testai apima platų intelektualinių gebėjimų spektrą ir bando įvertinti žmogaus bendrą intelekto lygį. Tai apima problemų sprendimą, loginį mąstymą, abstrakčias sąvokas.
- Naudojimo tikslai: Kognityvinių įgūdžių testai dažnai naudojami norint nustatyti, kuriose srityse žmogui reikia pagalbos arba kur slypi neatskleistas potencialas. Padeda ieškant esminių priežasčių, dėl ko gali būti patiriami mokymosi ar kiti sunkumai, bei norint surasti efektyvių priemonių ir metodų sunkumams šalinti. Intelekto testai dažnai naudojami akademiniame ir profesiniame kontekste, kai norima prognozuoti pasiekimus ir galimybes.
Nors kognityvinių įgūdžių testai ir intelekto testai gali turėti panašumų, testų rezultatai ir jų panaudojimas kiek skiriasi. Kognityvinių įgūdžių testai nustato specifinių kognityvinių gebėjimų - atminties, dėmesio ir kitų įgūdžių lygį, o intelekto testai įvertina bendrą intelektualinį potencialą.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
Lengvas Kognityvinis Sutrikimas (LKS)
Bene dažniausias skundas terapeuto kabinete - bloga atmintis. Nustatyti patologijos formą, po kuria slepiasi neretai „puse lūpų“ išsakytas skundas, nelengva, nes reikia atlikti testus, nusiųsti ligonį konsultuotis, atlikti vizualinius ir laboratorinius tyrimus, taigi dažniausiai diagnozės nustatymas atidedamas, nuraminant pacientą ir rekomenduojant kokį maisto papildą. Tokia taktika dažniausiai pasiteisina, tačiau apie 15% atvejų praleidžiama proga diagnozuoti lengvą kognityvinį sutrikimą (LKS), „pagauti“ demencijos debiutą ir ypač svarbu - skirti gydymą ligos pradžioje.
TLK 10 LKS koduojamas F06.7 ir apibūdinamas kaip sutrikimas, kai yra pablogėjusi atmintis, esama mokymosi sunkumų ir nesugebama ilgiau susikoncentruoti prie vienos užduoties. Nuolat jaučiamas protinis nuovargis, atrodo, kad sunku išmokti naują medžiagą, nors objektyviai taip nėra. Nė vienas iš požymių nėra toks ryškus, kad galima būtų diagnozuoti demenciją (F00-F03) arba delyrą (F05.-). Šią diagnozę galima rašyti tik tuomet, kai yra somatinis sutrikimas ir nėra nė vieno psichikos ar elgesio sutrikimo, aprašyto skyriuose F10-F99. Sutrikimas gali išryškėti po daugelio infekcinių ir somatinių ligų, tiek sisteminių, tiek smegenų, nors smegenų veikla nebūtinai būna sutrikusi. Šį sutrikimą reikia skirti nuo poencefalitinio (F07.1) ir potrauminio (F07.2) sindromų pagal jų skirtingą etiologiją bei nedidelį nesunkių simptomų skaičių, bei mažesnę trukmę.
LKS, kaip sunkiai „užčiuopiama“ patologija, istoriškai turėjo daug vardų: lakūninė, parcialinė, dismnestinė demencija, organinis smegenų sindromas, organinis smegenų sutrikimas, kognityvinis sutrikimas be demencijos, su amžiumi susijęs atminties sutrikimas (T. Crook), pseudodemencija, į demenciją panaši geros prognozės būklė, gerybinis senėjimo užmaršumas (R. Blackford), senilinis amnestinis sindromas, su amžiumi susijęs kognityvinis nusilpimas (R. Levy). Diagnozei nustatyti vienas pagrindinių instrumentų yra protinės būklės mini tyrimas, kuriuo nustačius 27-24 balus pagal Lietuvos Respublikos normatyvinius aktus diagnozuojama LKS.
R. Peterseno teigimu, yra trys LKS klinikiniai variantai: amnestinis LKS, LKS, kai yra pakenktos kelios kognityvinės funkcijos, ir LKS, kai sutrinka viena kognityvinė funkcija, išskyrus atmintį. LKS diagnostika yra sudėtinga, nes ypač sunku įvertinti premorbidinę arba eventualios ligos (demencijos) debiuto stadiją, tuo labiau, kad gyvenimiškoji bei specifinė profesinė paciento patirtis, galiausiai smegenų rezervas, simptomų pasireiškimo slenkstis yra labai individualūs ir gali gerokai iškreipti testavimo rezultatus.
Naudojami keli testai: laikrodžio piešimo užduotis, protinės būklės mini tyrimas, Alcheimerio ligos įvertinimo skalė, penkių žodžių testas ir kiti, su demencijų diagnostikos kriterijais sudarantys gana gremėzdišką diagnostikos instrumentą, nelengvai pritaikomą praktiniame šeimos gydytojo darbe. Dažniau naudojamas penkių žodžių testas, protinės būklės mini tyrimas ir laikrodžio piešimo užduotis. Tačiau esant LKS, ir pats tobuliausias testas neatstoja ilgalaikio ir empatinio ligonio stebėjimo, daug informacijos suteikia profesinio arba pomėgių rato kolegų, objektyvūs šeimos narių liudijimai.
Kognityvinės funkcijos terminas labai platus, apimantis subtilų galvos smegenų gebėjimą „suvirškinti“ gautą informaciją ir panaudoti ją savo reikmėms. Kognityviniai gebėjimai glaudžiai susiję su intelektu, išsimokslinimu, išlavinta atmintimi ir kryptingu pastabumu. Medicininėje ir psichologinėje praktikoje neįmanoma brautis į painiausias kognityvinių funkcijų „džiungles“, tenka naudotis gerokai supaprastintais testų rinkiniais, kaip antai B. Reizbergo trumpa kognityvinių funkcijų vertinimo skale. Šioje skalėje tiriamos tik penkios kognityvinės funkcijos: koncentracija, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis, orientacija, funkcionavimas ir rūpinimasis savimi. Kiekviena funkcija įvertinama blogėjančia tvarka nuo 1 iki 7 balų.
Tiriant koncentraciją prašoma atiminėti iš 100 po 7, vardyti mėnesius atbuline tvarka, atiminėti iš 40 po 4, iš 10 po 1. Atliekant trumpalaikės atminties tyrimą, reikia prisiminti praeito savaitgalio ar savaitės įvykius, TV laidas, klausiama, koks lauke oras, kas yra dabartinis ar buvęs prezidentas, koks adresas ir pan. Kai tiriama ilgalaikė atmintis, klausinėjama apie vaikystės draugus, mokytojus, kur ligonis gimė, ką dirbo. Pažengus ilgalaikės atminties sutrikimui, lydintis asmuo žino apie tiriamojo praeitį daugiau nei jis. Tiriant orientaciją klausinėjama, kiek valandų, kokia savaitės diena, mėnuo. Pažengus kognityvinių funkcijų sutrikimui, klysta pasakyti datą, nepažįsta artimųjų.
Sutrikus penktajai, kognityvinio funkcionavimo ir rūpinimosi savimi funkcijai, pamirštama, kur yra daiktai, pasidaro sunku dirbti, pasiklystama nepažįstamose vietose, „stringa“ sudėtingesnės užduotys: finansinių reikalų tvarkymas, apsipirkimai, vėliau tampa keblu pasirinkti rūbus, dar vėliau - apsitarnauti. Ligoniai dažnai neigia defektą, taigi kai atsiskleidžia nesugebėjimas išspręsti testą, pacientai reaguoja nerimu, kartais peraugančiu į paniką. Esant LKS, be kognityvinių funkcijų sutrikimo, gerokai kinta asmens savybės: atsiranda psichinis frigidiškumas, egocentrizmas, šykštumas, įtarumas, konfliktiškumas, gana dažnai paryškėja konkrečiam ligoniui būdingos neigiamos charakterio savybės. Pastebėta, kad esant LKS kartais labai pagyvėja tolimos praeities prisiminimai, o tai, matyt, turi savo patomorfologinį paaiškinimą.
Pastaruoju metu gana aktyviai tiriami ligonių, sergančių LKS, morfologiniai pokyčiai. Daugiausia pokyčių aptinkama temporalinėje žievėje, migdoliniame kūne, gumbure, baziniuose ganglijuose ir hipokampe, kur pastebimi gana specifiški neurofibriliniai rezginiai, taip pat konstatuojama vidinė ir išorinė hidrocefalija, yra pokyčių kraujagyslėse. Visgi radiniai nėra labai specifiški, toliau vyksta tikslesnė protinių galių nusilpimo diagnostikos paieška, na, o praktikos gydytojai turi remtis klinikiniu ištyrimu, gautų duomenų analize ir pasikliauti intuicija.
Praktinis diagnostinis šeimos gydytojo darbas turėtų susidėti iš tokių etapų: išklausius ligonio skundus ir surinkus objektyvią anamnezę (jei įmanoma), gydytojas paklausia keletą klausimų iš minėtos Reizbergo trumpos kognityvinių funkcijų vertinimo skalės, galima panaudoti ir visą klausimyną. Gavus bent du ar tris klaidingus atsakymus, atliekami protinės būklės mini tyrimas, laikrodžio piešimo testas, penkių žodžių testas arba tiriamasis siunčiamas atlikti testus pas medicinos psichologą. Jei rezultatai nepatenkinami, neretai tiriamasis siunčiamas atlikti vizualinius tyrimus arba tyrimus dėl kitų - pagydomų - būklių, sukeliančių LKS sindromą.
Praktikoje dažniausiai kognityvinius sutrikimus sukelia lėtinė intoksikacija alkoholiu ir vaistai: tricikliai antidepresantai, neuroleptikai, narkotikai, hipnotikai, anksiolitikai, anticholinerginiai vaistai, polipragmazija. Tačiau susidūrus su kognityviniais sutrikimais būtina prisiminti skydliaukės tiek hiper-, tiek hipofunkciją, hipoglikemiją, inkstų nepakankamumą, kepenų nepakankamumą, Adisono ligą, Kušingo sindromą, hiperkapniją, nulemtą obstrukcinių plaučių ligų, ir kitas ligas, kurios sergant pirmiausia išryškėja ne kognityviniai sutrikimai, o kiti simptomai.
Kasdieniame darbe gana nelengva diferencijuoti 3 „D“: demenciją, delyrą, depresiją. Ir demencijai, ir depresijai būdingas sulėtėjimas, apatiškumas, sumažėjęs domėjimasis aplinka, dėmesio koncentracijos nusilpimas, tačiau depresijai būdingesnis liūdesys, mintys apie savižudybę, beviltiškumas. Diferenciacija sunki, daug padeda objektyvi anamnezė. Delyras nuo lengvo kognityvinio sutrikimo skiriasi staigesne pradžia, pablogėjimu naktį, bet kuriuo atveju diferencinė diagnostika turi būti atlikta greitai, kadangi ir depresija, ir delyras gali virsti urgentinėmis būklėmis. LKS sutrikimą vertiname kaip pradinę neurodegeneracinės demencijos (pvz., Alcheimerio ligos) fazę, o kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse gali greitai pabloginti kognityvines funkcijas, nes prie progresuojančio neurodegeneracinio proceso prisideda fokalinė vaskulinė patologija. Demencija gali būti neurodegeneracinio ir vaskulinio proceso lydinys, todėl būtina labai atidžiai stebėti ir preventyviai gydyti tiek kompensuotą, tiek remituojančią lėtinę smegenų išemiją.
Profilaktinės LKS Kategorijos
LKS prevencija yra, ko gero, perspektyvesnis darbas nei jau esamų sutrikimų gydymas. Bet kuriuo atveju ir profilaktinės, ir gydomosios priemonės daug kur „susikerta“. Šia tema pasirodančios publikacijos tuoj pat tampa didžiausio susidomėjimo objektu. Demencijos profilaktikos strategiją empiriškai galima suskirstyti į tris kategorijas.
- Kardiovaskulinės sistemos rizikos veiksnių pašalinimas: Arterinė hipertenzija, kaip žinia, yra išeminių ir hemoraginių insultų rizikos veiksnys, o insultai per se padidina demencijos riziką 5-10 kartų. Arterinė hipertenzija sukelia kraujagyslių sienelių hialininę degeneraciją, sumažina cerebrinę perfuziją ir tampa jautrių vietų, pvz., giluminės baltosios substancijos išemijos, priežastimi. Tai nutraukia asociacinius ryšius tarp žievės ir požievio, o tai sparčiai sutrikdo kognityvinį funkcionavimą. Arterinė hipertenzija taip pat „praardo“ hematoencefalinį barjerą ir galvos smegenis ima veikti sisteminiai veiksniai. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad arterinė hipertenzija padidina demencijos išsivystymo riziką 4-5 kartus, o hipotenzinių preparatų naudojimas sumažina Alcheimerio ligos ir vaskulinės demencijos dažnį 38%. Būtina pastebėti, kad išsivysčius demencijai arterinis kraujo spaudimas sumažėja, matyt, sutrikus centrinei arterinio kraujo spaudimo reguliacijai. Taip pat privalu prisiminti, kad normaliam kognityviniam funkcionavimui reikia palaikyti arterinį kraujo spaudimą iki viršutinės normos ribos (135 mm Hg stulpelio). Hipercholesterinemija - žinomas koronarinės širdies ligos, aterosklerozės ir insulto rizikos veiksnys. Insultas - vaskulinės demencijos rizikos veiksnys, o Apo E4 alelis yra hipercholesterinemijos rizikos veiksnys. Cholesterolis padidina b-amiloido gamybą, kuris kaupiasi ligonių, sergančių Alcheimerio liga, centrinėje senilinių plokštelių dalyje. Hipercholesterinemijai gydyti naudojami įvairių grupių preparatai, „madingiausi“ yra statinai, kurie mažina cholesterolio kiekį, veikia kaip antioksidantai, antiflogistikai ir pagerina cerebrinę kraujotaką, deja, efektyvumo, gydant būtent kognityvinius sutrikimus, įrodymai yra prieštaringi. Cukraligė yra vaskulinių smegenų ligų rizikos veiksnys, pastaruoju metu dideli tyrimai atskleidė, kad cukrinis diabetas padidina tiek Alcheimerio ligos, tiek vaskulinės demencijos riziką, nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių. Dar nežinia, kaip diabeto gydymas sumažina demencijos išsivystymo riziką. Arterinė hipertenzija, hipercholesterinemija, cukrinis diabetas ir rūkymas - tai visuotinai pripažinti miego arterijų aterosklerozės rizikos veiksniai, o miego arterijų aterosklerozė yra pagrindinis veiksnys, lemiantis insulto išsivystymą, savo ruožtu ši liga padidina demencijos išsivystymo riziką 5-10 kartų. Miokardo infarktai, širdies ritmo sutrikimai padidina demencijos išsivystymo riziką 5 kartus. Rūkymas yra patvirtintas širdies-kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, manoma, kad būtent dėl vaskulinių priežasčių. Alcheimerio ligos rizika rūkantiems padvigubėja, tačiau nikotinas per se, atrodo, mažina amiloido kiekį.
- Nervų sistemos apsauga: Folinė rūgštis ir vitaminas B12 yra būtini tam, kad paverstų homocisteiną metioninu. Kai yra homocisteino perteklius, pakenkiamas kraujagyslių endotelis, taigi hiperhomociteinemija yra kraujagyslinių ligų nepriklausomas rizikos veiksnys, ypač tai pasakytina apie miego arterijų aterosklerozę. Homocisteino padaugėja 30% asmenų, kuriems yra LKS, 45% asmenų, sergančių Alcheimerio liga, ir 60% kraujagyslinės demencijos ligonių. Jau yra duomenų, kad kognityvinės funkcijos pagerėja esant LKS, kai buvo nustatytas homocisteino koncentracijos padidėjimas ir kai gydymui buvo skirta folinės rūgšties ir vitamino B12. Tyrimai in vitro parodė, kad Apo E4 sumažina neuronų antioksidacinius gebėjimus. Oksidacinis stresas sukelia lipoproteinų oksidaciją, b-amiloido polimerizaciją ir perteklinio laisvųjų radikalų kiekio susidarymą. Vitaminai C ir E, saikingas alkoholio kiekis pašalina laisvuosius radikalus. Taip pat įrodinėjama, kad mikroelementai, esantys raudonajame vyne ir žaliojoje arbatoje, apsaugo nuo intoksikacijos b-amiloidu. Tikslinga toliau atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kokia alkoholio rūšis labiausiai tinka LKS profilaktikai, nes yra duomenų, leidžiančių manyti, kad alus mažina homocisteino kiekį. Esant demencijoms neabejotinai vyksta uždegiminiai procesai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo slopina abi ciklooksigenazes: COX-1 ir COX-2. Kai kurie tyrimai parodė, kad ilgai vartojant šiuos preparatus apie 3 kartus sumažėja Alcheimerio ligos rizika, tačiau pateikti ir tai paneigiantys pranešimai. Tyrimai tęsiami.
- Papildomų neuroninių ryšių kūrimas: Pirmoji šios kategorijos sritis - kognityvinės veiklos skatinimas, t. y. įvairaus tipo informacijos gavimas, analizavimas, bandymas įsiminti, kryptingas mokymasis, „kalimas“. Įvairūs tyrimai atskleidė, kad aktyvi kognityvinė veikla net iki 33% sumažina Alcheimerio ligos tikimybę. Kita sritis - fizinis aktyvumas - itin svarbi širdies-kraujagyslių patologijos išsivystymui sumažinti. Fiziniai pratimai padidina gamybą augimo faktoriaus (IGF-1), sumažinančio T-fosforilinimą - procesą, būdingą Alcheimerio ligai. Geri rezultatai LKS prevencijoje pasiekti derinant mišrią veiklą, pvz., muziejų lankymą, ekskursijas, keliones, šokių mokymąsi. Šiose veiklose derinasi ir fizinis aktyvumas, ir kognityvinė veikla. Amžinių senatvinių atminties sutrikimų atitolinimui nemenką reikšmę turi socialinis aktyvumas, turiningas poilsis. Psichologiniai užimtumo, reikalingumo, asmens svarbos elementai turi fiziologinį, neurotransmiterinį paaiškinimą ir galingą LKS stabdantį poveikį. Tyrimai parodė, kad aplinkos įvairinimas stabdo spontaninę apoptozę, padidina neurogenezę ir gerina erdvinę atmintį.
Alzheimerio Liga (AL): Diagnostika ir Gydymas
Alzheimerio liga (AL) jau beveik šimtmetį žinoma medicinos visuomenei, tačiau jos patogenezė vis dar nėra visiškai aiški. Iki šiol naudojami įvairūs kriterijai ir klausimynai jai diagnozuoti, tačiau efektyvus gydymas dar neatrastas. Šiame straipsnyje apžvelgiama AL diagnostika, atsižvelgiant į kognityvinių funkcijų vertinimo metodus, tokius kaip Trumpo protinės būklės tyrimas (MMSE) ir Kognityvinis Adenbruko testas, taip pat aptariami AL gydymo būdai.
#
tags: #kognityvinis #testas #pavyzdys