Turbūt ne man vienai būna tokių dienų, kai nuoširdžiai norisi tik tingėti. Kartais tingėjimas užvaldo taip, kad nori nenori tenka griežtai auklėti savo tingulį. Tačiau neveiklumas nebūtinai yra blogybė. Svarbu suprasti jo priežastis ir rasti būdų, kaip save motyvuoti veikti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra neveiklumo motyvacija, kodėl ji atsiranda ir kaip ją įveikti, kad pasiektume savo tikslus ir atgautume gyvenimo džiaugsmą.
Neveiklumo Priežastys ir Jų Įveikimas
Psichologinės Priežastys
Neveiklumas dažnai susijęs su psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija. Depresijai būdingas vadinamasis „užburtas ratas“, kai prarandamas noras veikti. Kai nesistengiama išsiveržti iš gniuždančios būsenos, mažiau laiko praleidžiama su mylimais žmonėmis, vangiai sprendžiamos problemos, todėl prarandama viltis sulaukti geresnės ateities. Beviltiškumas maitina depresiją ir tempia žemyn.
Kaip įveikti:
- Veiksmų planas: Amerikiečių psichiatras Jesse H. Wright teigia, kad kartais pirmi ženklai, galintys įspėti apie artėjančią depresiją, būna kasdieniai ir sunkiai pastebimi - pavyzdžiui, jaučiama energijos stoka, neveiklumas ar abejingumas kitiems žmonėms ir pan.
- Vengimo įveikimas: Atidėliojimas kitai dienai to, ką turite padaryti nedelsiant, užsiėmimas neproduktyvia veikla, nors galite išspręsti problemas, ir naujų darbų pradėjimas, dar nepabaigus senų, - tai įprastiniai vengimo požymiai. Vengiate įtampą keliančių rūpesčių, pavyzdžiui, sąskaitų apmokėjimo, skambučio uošvei arba pokalbio su bendradarbiu. Kai atidėliojate tai, ką turite padaryti, suteikiate sau laikiną atokvėpį nuo galimo streso. Tačiau atokvėpis atidėliojant reikalus reiškia, kad ir toliau vengsite šių reikalų. Atidėliojimas užkerta kelią problemų sprendimui, todėl prarandate galimybę sėkmingai užbaigti reikalus. Nesuvokiate, jog galite išspręsti problemas, kad ir kaip bijotumėte. Atidėliodami tarsi siekiate nusipirkti laiko nerimui ir nemaloniems dalykams išvengti. Kita vertus, tai sukelia kaltę, kitus nemalonius jausmus ir pakerta savigarbą. Atidėliojimą reikia „rauti su šaknimis“. Pirmiausia turite apibrėžti, ką ketinate daryti. Jeigu atidėliojate, tikriausiai žinote, ko vengiate. Antra, turite paklausti savęs, ko bijote arba kas trukdo imtis šios užduoties. Ar nutiks kas nors bloga, jeigu imsitės veiksmų ir neatidėliosite? Trečia, įvertinkite, ar tikrai bus taip nemalonu atlikti užduotį, jeigu imsitės veiksmų. Ar šimtu procentų nemalonu, ar tik dešimčia procentų? Jeigu manote, kad užduoties sprendimas bus nemalonus, ketvirtas žingsnis - suplanuoti, kaip paversti situaciją ne tokia keliančia įtampą ir malonesne. Kad suteiktumėte stimulą neatidėlioti, sugalvokite, kaip sau atsilyginsite: išeisite pasilinksminti, atsipalaiduosite arba suvalgysite ledų. Neskubėdami pasivaikščiokite po prekybos centrą arba užsukite į knygyną po nemalonių telefono skambučių. Kad metodas būtų veiksmingesnis, malonią veiklą atlikite tik po to, kai atsisakysite atidėliojimo. Dar vienas būdas, kaip pasiruošti nemaloniai veiklai, yra apmąstyti, ką darytumėte, jeigu veikla sukeltų daug streso arba nuliūdintų. Ką tada darytumėte? Sugalvokite planą, kaip spręsite naujas problemas, kurios galėtų iškilti. Plano sudarymas padeda įveikti neryžtingumą, taip pat silpną motyvaciją. Veiklos planavimas padeda įveikti ir atidėliojimą.
- Problemų sprendimas: Ar problemą sprendžiate - jos nespręsdami? Ar pastebėjote, kad problema egzistuoja net tada, kai negalvojate apie problemą? Ar slapčia viliatės, jog rytoj pabusite, ir jūsų problemos bus išnykusios? Ši fantazija nuostabi, tačiau gyvenate ne Volto Disnėjaus filme, todėl svajonė neišsipildys. Užuot atidėlioję ar mėginę išmesti problemas iš galvos, pasirinkite erzinančią problemą ir pamėginkite išspręsti ją, taikydami veiksmų plano žingsnius. Jeigu sunku atlikti žingsnius, paprašykite draugo, šeimos nario ar terapeuto pagalbos. Imkitės veiksmų ir atkreipkite dėmesį, ar geriau jaučiatės, kai atliekate nemalonią užduotį. Išsprendę problemą galite pastebėti, jog rezultatai ne tokie, kokių tikėjotės. Kai sergate depresija, klystate, jog netenkate galimybės spręsti problemas. Sumaištis, lėtas mąstymas ir neigiamas požiūris, lydintis depresiją, užblokuoja smegenų gebėjimą logiškai ir racionaliai funkcionuoti. Negatyvus pokalbis su savimi, aptemdo sąmonę tarsi uždengdamas ją tamsiu šydu. Problemos atrodo sunkios, todėl negalite jų išspręsti, arba paprasčiausiai neturite jėgų. Nors depresija apsunkina koncentraciją, sumanumo neprarandate. Jūsų sugebėjimai niekur nedingsta. Neleiskite, kad negatyvios mintys priverstų galvoti priešingai. Vienintelis būdas sužinoti, ar gebate išspręsti problemą, tai pamėginti ją išspręsti. Jeigu sprendimas neveiksmingas, išmėginkite kitą. Jeigu nesirgtumėte depresija, būtent taip ir padarytumėte.
- Išsekimo įveikimas: Jeigu turite daug darbų arba laukia sunki užduotis, natūralu, kad jaučiatės išsekę. Išsekimas neleidžia atsikelti, pajudėti, imtis veiksmų ir išspręsti problemas. „Aš negaliu“ arba „Aš nesusidorosiu“ kartojate sau. Nepamirškite, kad jūsų mintys („Aš nesusidorosiu“) ir emocinė būsena (išsekimas) turi tiesioginę įtaką jūsų veiksmams (arba neveikimui). Pralaužkite užburtą ratą. Išsiveržkite iš neveiklumo rato. Lina, sirgusi depresija, būdavo ne tokia prislėgta, jeigu jai pavykdavo kažką nuveikti. Nesvarbu, kokia būdavo užduotis. Ji laikėsi gydytojo patarimo ir trisdešimt minučių du kartus per savaitę skirdavo laiko sau. Kartais mokėdavo sąskaitas. Kartais tvarkydavo spintą. Kartais siųsdavo padėkos žinutes. Kartais pasidarydavo manikiūrą. Kai pastebėjo pažangą, pajuto, jog sunki našta nukrinta.
- Realių tikslų nustatymas: Suraskite aukso vidurį. Užuot laikę problemą įveikiama arba neįveikiama, pamėginkite sąžiningai ją įvertinti. Jeigu užduotis atrodo per sunki ir neturite jėgų bei energijos, tikriausiai vengsite ją atlikti. Gilios depresijos apimtai Linai namų ruoša atrodė neįveikiama, todėl ji net nemėgino tvarkytis. Rūpinimasis fizine išvaizda jai atrodė beprasmiškas, kadangi ji buvo įsitikinusi, kad į ją niekas nežiūri. Namų ruoša ir rūpinimasis savimi apsėsdavo jos mintis, arba ji visiškai apie tai negalvodavo. Dar vienas būdas surasti aukso vidurį - tai nustatyti mažesnius ir pasiekiamus tikslus. Tobula išvaizda arba blizgantys namai yra nerealūs tikslai, jeigu stokojate energijos ir motyvacijos. Nustatykite tikslą padaryti tiek, kiek „užtektų šiuo metu“, ir padarykite tiek, kiek užtenka. Pavyzdžiui, kaip Linai pagalvoti: jeigu svetainė ir virtuvė būtų švarios, namai atrodytų gražūs ir tvarkingi. Šiuo metu pakaktų susitvarkyti svetainę ir virtuvę. Ji nusprendė, jog gražiau atrodytų pasidažiusi ir sušukuotais plaukais. Kadangi sunku būdavo kasdien tvarkyti plaukus, ji nusprendė nešioti juos surištus į uodegą ir pasidažyti taip, kad kosmetika paslėptų dėmes ir tamsius ratilus po akimis, parausvintų skruostus ir paryškintų lūpas. Šiuo metu jai to pakaktų.
- Nedelsiant imtis veiksmų: Išsiveržkite iš neveiklumo rato tuojau pat! Pasirinkite vieną problemą ir imkitės veiksmų dabar. Bėgimas nuo problemų gali tapti depresija sergančio žmogaus įpročiu. Sergantis depresija dažniau rinksis atokvėpį ir poilsį, o ne problemų sprendimą, nes manys, jog pastangos bus bergždžios arba tik viską pablogins. Žmogus gali netgi nebenorėti su niekuo kalbėtis, nes kiekvienas pokalbis neišvengiamai gali baigtis ginču. Aukščiau aprašytos strategijos, kaip išvengti atidėliojimo ir išsiveržti iš neveiklumo, padeda atsikratyti ir noro bėgti nuo problemų. Dar vienas sprendimas yra prisiminti, kaip problemas spręsdavote anksčiau, dar nesirgdami depresija. Ką darydavote? Ar pasitikėjote savimi? Kaip tuo metu būtumėte sprendę šiuo metu iškilusias problemas? Ar kitaip į jas žiūrėtumėte? Pamėginkite mąstyti, kaip mąstėte anksčiau. Sudarykite planą, kuris būtų padėjęs išspręsti problemas praeityje, ir įgyvendinkite šį planą dabar. Elkitės taip, kaip būtumėte elgęsi anksčiau - gal iš tiesų pasijusite geriau ir elgsitės kaip seniau.
Fizinės Priežastys
Miego trūkumas taip pat gali būti neveiklumo priežastis. Miego trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai. Jis gali sukelti atminties sutrikimus, sumažinti dėmesio koncentraciją ir padidinti klaidų tikimybę darbe.
Kaip įveikti:
- Miego higiena: Investuodami į kokybišką miegą - investuojame į savo sveikatą ir ilgaamžiškumą. Miegas yra būtinas fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau ar galima jo turėti per daug? Lova, kuri turėtų būti skirta tik poilsiui, gali tapti neveiklumo ir tinginystės priežastimi, ypač jei joje praleidžiama per daug laiko. Jei lovoje žiūrite televizorių, naudojatės telefonu ar dirbate - smegenys pradeda asocijuoti šią vietą su veikla, o ne su miegu. Žmonės, kurie praleidžia daug laiko lovoje - dažnai jaučiasi atskirti nuo socialinio gyvenimo ir veiklų. Nors lova dažnai suvokiama kaip saugi ir jauki vieta - per ilgas gulėjimas joje gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.
- Rekomenduojama miego trukmė: Moksliniai tyrimai rodo, kad miego trukmė, viršijanti rekomenduojamas 7-9 valandas per parą, yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei nutukimo rizika, o tai aiškinama sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir medžiagų apykaitos sulėtėjimu. Be to, paradoksalu, bet pernelyg ilgas miegas dažnai sukelia energijos trūkumą - organizmo cirkadinis ritmas gali sutrikti, todėl žmogus jaučiasi dar labiau pavargęs. Tam tikrais atvejais lova tampa vieta, kur žmonės ieško emocinio komforto arba bando pabėgti nuo realybės.
- Miego režimas: Norint išvengti per ilgo gulėjimo lovoje - svarbu įgyvendinti tam tikrus miego ir dienos režimo pokyčius. Pirmiausia, sukurkite griežtą miego režimą, kiekvieną dieną kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu metu, net savaitgaliais. Tai padės reguliuoti biologinį laikrodį ir sumažinti nuovargio pojūtį, kuris atsiranda dėl nereguliaraus miego ciklo (Minges et al., 2021). Antra, naudokite lovą tik miegui, atsisakykite įpročio joje valgyti, dirbti ar žiūrėti televizorių. Taip pat svarbu turėti aiškią rytinę rutiną, kuri motyvuotų keltis, pavyzdžiui, planuoti rytinę mankštą, trumpą pasivaikščiojimą ar net malonų pusryčių ritualą. Tokia veikla stimuliuoja energijos lygį ir padeda lengviau atsiplėšti nuo lovos (Czeisler, 2019). Svarbu atskirti, ar gulėjimas lovoje yra poilsio poreikis, ar bėgimas nuo atsakomybės.
Savimotyvacijos Būdai
Vizualizacija ir Įsijautimas
Tiesiog leiskime sau atsipalaiduoti ir įsivaizduoti, kaip pasikeis gyvenimas tada, kai įgyvendinsime savo tikslus. Pasistenkime ne tik įsivaizduoti, bet tiesiog įsijausti į tą siekį. Pamatykime, kokia ten aplinka, įsiklausykime į garsus, pajauskime emocijas, kurias ten patiriame. Tada plačiai atsimerkime ir pradėkime dirbti. Džiaugsmingas susidomėjimas - neišvengiamas. Tarkime, jei tingisi sportuoti, tereikia įsivaizduoti save idealių kūno formų, pamatyti tobulai atrodančius raumenukus ir pajausti didžiavimąsi savo tobulu kūnu.
Darbo Suskaidymas
Kodėl mums būna sunku pradėti dirbti? Darbas, kurio nesinori pradėti, dažniausiai būna reikšmingas. Sudėtingą darbą suskirsčius į paprastesnes užduotis, jis nebeatrodys toks baisuokliškai sunkus. Tarkim, jei man reikia pasiruošti keliems seminarams iš karto, atrodo, tikrai sudėtinga, net baisu pagalvoti, kaip tai atliksiu, atrodo, neįmanoma susivokti informacijos gausybėje. Tačiau susidarius planą, išsiskirsčius temas į potemes ir pradėjus joms ruoštis, jokios baimės nebelieka. Nusisprendžiu, jog pasiruošus potemę, galėsiu pailsėti, nes jau suvokiu, ką toliau darysiu. Galiu iš anksto nuspręsti, jog pvz.: ,,Šiandien pasiruošiu tik dvi potemes ir daugiau nieko nedarysiu“. Taip palaipsniui pasiruošiu seminarui.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti neveiklumą
Sėkmės Istorijos
Save motyvuoti padeda kitų sėkmės istorijos. Ypač stipriai veikia tos, kur žmonės su fizine negalia pasiekė neįtikėtinų rezultatų, pvz. Tada užplūsta gėda, jog fiziškai silpnesnis žmogus geba atlikti žymiai daugiau nei aš. Atrasti tokių pavyzdžių tikrai nesudėtinga - jų pilnas visagalis internetas.
„Pokštas su Kėde“ ir „Atsistok!“ Metodai
,,Pokštas su kėde“. Pasidėkime vidury kabineto ar kambario kėdę ir tiesiu stuburu atsisėskime ant jos. Pasakykime sau: ,,Arba aš pradedu dirbti, arba taip ir sėdžiu“. Dar vienas panašus metodas: ,,Atsistok!” Kai neina prisiversti dirbti, tiesiog atsistokime. Atsistokime ir nieko nedarykime. Nepradėkime naršyti internete, niekam neskambinkime, nenagrinėkime saves veidrodyje. Tiesiog 10 minučių nieko neveikime. Organizmas pats pareikalaus veiklos. Sunku įsivaizduoti, kaip nelengva tiesiog stovėti nieko neveikiant.
„Pats Sau Pyragėlis ir Bizūnas“ ir „Užpavydėkime Kitiems Sėkmės“ Metodai
,,Pats sau pyragėlis ir bizūnas“. Šis metodas tinka valingiems žmonėms. Pasižadėkime sau apdovanojimą, jei atliksime užduotį laiku. Galimas ir toks, nelabai gražiai skambantis metodas: ,,Užpavydėkime kitiems sėkmės“. Išsirinkime konkurentą, kurį labai norime pralenkti, kuriam tikrai neleisime pasirodyti geriau nei mes. Įsivaizduokime nusivylusį jo veidą ir džiaugsmingą savo išraišką, kai jį aplenksime savo darbo rezultatais.
Viešas Įsipareigojimas
Gerai žinomas savimotyvacijos būdas - žmonėms, kurių nuomonė man svarbi, papasakoti, ką nuveiksiu. Tarkim, pasisakau kitiems, jog šiandien parašysiu straipsnį apie motyvaciją. Tikėtina, kad gėdinsiuos pasirodyti silpnavale, todėl sėsiu ir rašysiu, kad ir labai tingėčiau.
Darbas Motyvuoja Darbą
Man efektyviausias savimotyvacijos metodas - darbui motyvuotis darbu. Nesigilinti į savo pasipriešinimą, o tiesiog imtis to darbo, kurį reikia atlikti. Sau griežtai įsakant: ,,Privalau tai atlikti tiesiog dabar ir maksimaliai kokybiškai“. Ypatingai ugdantis valią metodas. Sakysit, bet juk sunku prisiversti. Puikiai žinau. O kas sakė, kad viskas turi vykti lengvai? Tačiau tereikia tik pradėti dirbti, o tada įkvėpimas jau savaime ateina (smagratį tik pradžioj sunku išjudinti, o išjudinus, jis jau savaime sukasi).
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Lėtinę Neurozę
Motyvacijos Kėlimo Terapija
Willam R. Motyvacijos kėlimo terapija yra sisteminės intervencijos būdas skirtas sukelti pokyčiams. Jis yra paremtas motyvacinės psichologijos principais ir skirtas pasiekti sparčiam, iš vidaus motyvuotam pokyčiui. Ši strategija nebando vadovauti klientui, žingsnis po žingsnio jo treniruoti, bet vietoj to taiko motyvacines strategijas mobilizuoti paties kliento resursus. Tai gali būti pateikta kaip intervencija į save patį, arba gali būti naudojama kaip įžanga į tolimesnį gydymą. Šis metodas buvo paruoštas ir pasiūlytas ambulatorinio gydymo įstaigoms, nors jo formas galima taikyti ir gyvenamoje aplinkoje. Motyvacijos kėlimo terapija gali būti ypač naudinga situacijose, kur kontaktas su klientais yra apribotas viena ar keletu sesijų.
Motyvacijos Kėlimo Terapijos Principai
- Empatija: Motyvacijos kėlimo terapeutas siekia perduoti kuo didesnę pagarbą klientui. Vengiama bendravimo kuris išreikštų viršininko pavaldinio santykius tarp terapeuto ir kliento. Terapeuto vaidmuo yra palaikančio draugo ir gerai žinančio konsultanto derinys. Yra gerbiama kliento pasirinkimo laisvė ir nurodinėjimas pačiam sau. Tik klientas yra vienintelis, kuris gali nuspręsti keistis. Terapeutas ieško būdų geriau pagirti, nei žeminti, geriau sukurti, nei griauti. Dauguma motyvacijos kėlimo terapijų daugiau klauso negu sako. Įtikinėjimas yra švelnus, subtilus, visuomet su prielaida, kad pokytis priklauso nuo paties kliento. Reflektyvus klausymasis (empatija) yra svarbiausias įgūdis vedant motyvacinį interviu.
- ** neatitikimų įžvelgimas:** Motyvacija keistis iškyla kuomet žmonės pajaučia neatitikimą tarp to, kur jie yra ir kur jie norėtų būti. Motyvacijos kėlimo terapija siekia sustiprinti ir atkreipti klientų dėmesį į tokius neatitikimus, kurie yra susiję su narkotikų vartojimu. Tam tikrais atvejais (pvz. būtinai reikėti nustatyti tokį prieštaringumą, tam, kad pakelti kliento įsisąmoninimą apie neigiamas asmenines narkotikų vartojimo pasekmes. Tokia informacija, tinkamai pristatyta, gali pagreitinti motyvacijos keistis krizę. To pasekmėje, individas gali būti labiau suinteresuotas įsitraukti į atvirą diskusiją apie pasikeitimo galimybes, gali sumažinti suvoktą prieštaringumą ir atgauti emocinę pusiausvyrą. Kitais atvejais, klientas įsitraukia į gydymą vėlesnėje “apmąstymų” stadijoje, tuomet užimama mažiau laiko ir pastangų vedant klientą link pasiryžimo keistis.
- Vengimas direktyvaus argumentavimo: Dviprasmiškumas ir prieštaringumas gali virsti į gynybines susidorojimo strategijas, kurios sumažina klientų diskomfortą, tačiau nekeičia su narkotikų vartojimu susijusios rizikos. Motyvacijos kėlimo terapija tikslingai vengia direktyvaus atgumentavimo, kuris yra linkęs sukelti pasipriešinimo reakciją. Terapeutas nesiekia įrodyti ar įtikinti pasitelkdamas argumentus. Vietoj to, terapeutas pasitelkia kitas strategijas padėdamas klientui tiksliai pamatyti narkotikų vartojimo pasekmes ir pradėti nuvertinti teigiamai suvokiamus narkotikų aspektus.
- Pasipriešinimo valdymas: Tai, kaip terapeutas valdo kliento “pasipriešinimą” yra lemiamas ir apibrėžiamas motyvacijos kėlimo terapijos metodo požymis. Terapeutas tarsi „rutuliojasi“ su proceso metu kintančiu kliento suvokimu. Nauji problemos sprendimo būdai yra laukiami, o ne uždrausti. Dviprasmiškumas yra suvokiamas kaip normalus, o ne patologinis bruožas, ir jis yra atvirai nagrinėjamas.
- Vilties skatinimas: Asmuo, kuris yra įtikinėjamas, kad turi rimtų problemų, nesieks permainų, nebent turėtų viltį, kad jam pasiseks. Bandura (1982) apibūdino savęs veiksmingumą kaip lemiamą veiksnį elgesio keitimui. Savęs - veiksmingumas, iš esmės, yra tikėjimas, kad asmuo gali pakeisti tam tikrą elgesį ar ivykdyti tam tikrą užduotį. Šiuo atveju, klientas turi būti įsitikinęs, kad yra įmanoma pakeisti narkotikų vartojimą ir kartu sumažinti su tuo susijusias problemas. Tai dar galima būtų pavadinti viltimi ar optimizmu, nors tai labiau yra kliento specifinis tikėjimas, kad jis gali pakeisti narkotikų problemą.
Motyvacinio Konsultavimo Fazės
Motyvacinis konsultavimas gali būti susikirstytas į dvi pagrindines fazes: (1) motyvacijos keistis formavimas, ir (2) pasižadėjimo keistis stiprinimas (Miller & Rollnick, 1991). Ankstyvoji motyvacijos kėlimo terapijos fazė akcentuoja klientų motyvacijos, susijusios su narkotikų vartojimu, keistis vystymą. Klientai yra skirtingai pasiruošę keistis. Sprendimo pusiausvyros yra ieškoma tarp suvokiamos teigiamos narkotikų vartojimo naudos ir gąsdinančių pokyčio pasekmių. Svarstymai susideda iš gaunamos naudos nustojus vartoti narkotikus ir neraminančių pasekmių. Terapeuto užduotis yra perkelti pusiausvyrą į tą pusę, kur ji būtų naudinga pokyčiams. Yra tiesos pasakyme, kad mes galime „ save pačius įkalbėti“ pasikeisti.
Savęs Įtikinėjimas
Motyvacinė psichologija gausiai vaizduoja, kad kuomet žmonės yra subtiliai gundomi kalbėti arba veikti nauju būdu, jų įsitikinimai ir vertybės yra linkę persikelti ta kryptimi. Šis fenomenas kartais yra apibūdinamas kaip kognityvinis diosonansas (Festinger, 1957). Savęs - suvokimo teorija (Bem, 1965, 1967, 1972), kaip alternatyvus šio fenomeno pagrindas, apibendrina: „Kai aš girdžiu save kalbant, aš išmokstu tai, kuom tikiu.“ Esmė tame, kad žodis išėjęs iiš paties asmens yra labiau įtikinantis tam asmeniui, nei žodžiai pasakyti kito žmogaus. Jeigu aš pasakiau tai ir niekas manęs nevertė to sakyti, vadinasi aš privalau tuo tikėti! Yra keletas būdų, kaip sukelti tokius klientų teiginius. Vienas iš jų yra tiesiai paklausti kliento, per atvirus - užbaigtus klausimus. Pavyzdžiui: "Aš manau, kadangi jūs jau esate čia, kad jūs turite tam tikrų rūpesčių ar sunkumų, susijusių su narkotikų vartojimu. Papasakokite man apie juos”, “Papasakokite man truputį apie narkotikų vartojimą. Kas jums labiausiai patinka vartojant narkotikus? Kas teigiamo jums iš narkotikų vartojimo? Ir kokia yra kita pusė? Kiekis ir tolerancija - ar kliento poreikis narkotikams didėja? Susitvarkymas - ar klientas, vartojantis narkotikus, susitvarko su sunkumais bei kasdieninėmis problemomis? Priklausomybė - kiek priklausomas yra klientas? Emocinė sveikata - ar klientas dėl narkotikų vartojimo jaučiasi sunerimęs, kaltas, nusiminęs ar apima depresija? Savigarba - kaip narkotikai paveikia kliento savęs - supratimą?
Empatija ir Reflektyvus Klausymasis
Empatija - tai sugebėjimas “įsijausti” į kliento situaciją. C. Rogers apibūdino empatiją kaip tam tikrų įgūdžių ir reflektyvaus klausymosi stilių. Terapeutas atidžiai klausosi ką sako klientas, tada reflektuoja visa tai atgal klientui, dažniausiai lengvai pabrėždamas ar performuluodamas kliento žodžius. Naudojant empatinį klausymąsi, klientai ne tik patys išgirsta save- motyvuojančius teiginius, bet ir girdi terepeuto pasisakymus apie tai, ką jie patys pasakė. Toks reagavimo (atliepimo) stilius padrąsina klientus detalizuoti, išplėtoti reflektuotą teiginį. Pastebėta, kad refleksija gali duoti priešingą rezultatą. Klientui, kuris yra prieštaringas, refleksija atspindi vieną dilemos pusę (“Taigi, jūs pastebite, kad narkotikai sukelia jums tam tikras problemas”) ir gali paskatinti klientą išreikšti ir kitą problemos pusę (“Na, aš nemanau, kad turiu problemų”). Jeigu taip atsitinka, terapeutas turi reflektuoti dviprasmiškumą. Tai dažniausiai atliekama naudojant dvipusę refleksiją, kuri išreiškia abi prieštaringumo puses.
Klausinėjimas ir Grįžtamasis Ryšys
Motyvacijos kėlimo terapija apima tikslingą klausinėjimą kaip svarbų terapeuto reagavimą. Vietoj to, kad sakyti klientui, ką jis turi jausti ar daryti, terapeutas klausia kliento apie jo jausmus, idėjas, rūpesčius ir planus. Išgauta informacija yra atliepiama naudojant empatinį reflektavimą, patvirtinimą ar perfrazavimą. Pirmoji motyvacijos kėlimo terapijos sesija visada suteikia grįžtamąjį ryšį klientui. Inicijuojant šią fazę, suteikti klientui Asmeninę grįžtamojo ryšio ataskaitą, įšsaugoti jos kopiją . Žengiant žingsnį po žingsnio asmeninio grįžtamojo ryšio ataskaitoje, išaiškinti kiekvieną informacijos įrašą, atkreipiant kliento dėmesį į rezultatus ir lyginant juos su normatyviniais duomenimis. Labai svarbi šio proceso dalis yra terepeuto savikontrolė ir reakcijos į klientą grįžtamojo ryšio metu. Pastebėti klientą, kuomet jam teikiamas asmeninis grįžtamasis ryšys. Sudaryti laiko sąlygas klientui verbaliai reaguoti. Naudoti reflektyvų klausymąsi sustiprinant kliento save- motyvuojančius teiginius. Dažnai klientai reaguoja nneverbaliai ir tai taip reikėtų reflektuoti. Atodūsis, piktas žvilgsnis, lėtas lūdnas galvos lingavimas, švilpimas, šnarpštimas, ašaros gali sukelti reakciją grįžtamąjam ryšiui. Ar jūs suprantate?
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Patvirtinimas ir Pagyrimas
Konsultantas turi siekti patvirtinti, pagirti ir pastiprinti klientą. Tokie patvirtinimai yra naudingi todėl, kad: (1) stiprina darbinius santykius, (2) stiprina požiūrį į atsakomybę už save ir įgalinimą, (3) sustiprina pastangas ir save-motyvuojančius pasisakymus, (4) palaiko kliento savigarbą. Kliento pasipriešinimas kelia pagrįstą susirūpinimą. Nesėkmė laikantis terapeuto instrukcijų ir pasipriešinantis elgesys (pvz. ginčijimasis, problemos neigimas, pertraukinėjimas) yra reakcijos kurios pranašauja prastą gydymą.
tags: #neveiklumo #motyvacija #tai