Laivas - tai ne tik transporto priemonė, bet ir savotiška asmenybė, turinti savo istoriją, tradicijas ir netgi krikštamotę. Šiame straipsnyje panagrinėsime laivo asmenybės sampratą, apžvelgsime laivų krikštijimo tradicijas, aptarsime garsiausius laivų-vaiduoklių atvejus ir atskleisime įdomius faktus apie kruizinius laivus.
Laivų Krikštijimo Tradicijos: Nuo Senovės Iki Šių Dienų
Laivų krikštijimas - tai sena tradicija, siekianti pirmųjų civilizacijų laikus. Babiloniečiai, egiptiečiai, graikai ir romėnai laimindavo savo laivus, kad užtikrintų saugumą pavojingų kelionių metu. Iš pradžių tai buvo grįsta baime, prietarais ir tikėjimu. Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausias fondų saugotojas, teigia, kad ankstyviausi laivų pavadinimai fiksuoti apie 1500 m. pr. Kr.
Senovės Graikijoje ir Romoje laivai buvo vadinami dievybių, valdovų vardais, taip pat pabrėžiant laivo savybes, visuomenės valdymo principus ar geografinio regiono ypatumus. Įsigalėjus krikščionybei, išpopuliarėjo šventųjų vardai, ypač Marijos. XVIII-XIX a. paplito paprotys laivus vadinti moteriškos kilmės vardais, nes jūrininkai nuo seno laikė laivus moteriškomis esybėmis, siejo jas su globa ir rūpesčiu.
Laivo Krikštamotė: Tradicijos Puoselėtoja
Praeityje už laivų išlydėjimą į vandenis visada buvo atsakingi vyrai. Tačiau dabar dažniausiai būtent moteriai suteikiamas svarbiausias vaidmuo - ji paskelbiama laivo krikštamote. Laivo vardo suteikimo ar krikštijimo ceremonija šiais laikais turi tik simbolinę prasmę. Tuo siekiama įamžinti, užfiksuoti kompanijai svarbų įvykį. Panašiai kaip vaiko gimimas žmogui, naujas laivas suteikia bendrovei džiaugsmo ir vilčių, tuo pačiu tai - ir priežiūros rūpesčiai.
XVIII a. Prancūzijoje laivų krikštynose jau buvo skiriamas tiek krikštatėvis, tiek krikštamotė. Reikšmingas pamatas naujai tradicijai paklotas 1846 m., kai Amerikoje pirmą kartą laivo „globėja“ buvo paskelbta moteris - panelė Lavinia Fanning Watson. Prasidedant kruizinių laivų bumui, jų krikštas tapo svarbia rinkodaros dalimi. Ceremonijos tapo tikrais šou, o krikštamotėmis buvo kviečiamos aktorės, dainininkės, karalienės, karališkųjų šeimų atstovės.
Taip pat skaitykite: Sužinokite, ką jūsų pasirinkimai sako apie jus: "Laivas" testas
Lietuvoje, po nepriklausomybės atkūrimo statant laivus „Lietuvos jūrų laivininkystei“, kiekvieno jų krikštas buvo nacionalinės reikšmės įvykis. Pavyzdžiui, 2021 m. pastačius naują Smiltynės perkėlos keltą „Klaipėda“, laivo krikštamote pakviesta tapti ilgametė Lietuvos jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tapo suskystintų gamtinių dujų saugyklos „Independence“ krikštamote.
Vaidas Klumbys, DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims, pasakoja, kad krikštamotės DFDS laivams parenkamos itin atsakingai, atsižvelgiant į kandidatės asmenybę, reputaciją ir nuveiktus darbus. DFDS laivų krikštamotėmis yra tapusios Rima Stankevič ir Ieva Masiulienė.
Pagrindinė krikštamotės pareiga - sudalyvauti iškilmingoje ceremonijoje. Ar vėliau yra palaikomi ryšiai, priklauso nuo kiekvieno laivo ir krikštamotės.
Laivų Pavadinimai: Tarp Tradicijų ir Kūrybiškumo
Vardų davimas laivams prasidėjo dar prieš tūkstančius metų ir iš pradžių buvo grįstas baime, prietarais ir tikėjimu. Senovės Graikijos ir Romos tradicijoje be dievybių ir valdovų vardų atsiranda laivų pavadinimų, kuriais pabrėžiamos laivo savybės, visuomenės valdymo principai, geografinio regiono ypatumai. Įsigalėjus krikščionybei, išpopuliarėjo šventųjų vardai laivams, ypač Marijos. XVIII-XIX a. išryškėjo ir jau anksčiau egzistavęs paprotys laivus vadinti laivo savininkui imponavusiais moteriškos kilmės vardais.
Pavyzdžiui, patiems pirmiesiems Lietuvoje prekiniams laivams buvo pasitelkta jūrinė mitologijos veikėjai - „Jūratė“ ir „Kastytis“, tarpukariu Lietuvos laivininkystės kompanijos prekybinius garlaivius vadino šalies miestelių ir miestų vardais - „Klaipėda“, „Palanga“, „Kretinga“, „Utena“, „Marijampolė“, „Šiauliai“, „Panevėžys“, „Kaunas“, „Nida“ ir „Trakai“.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Visgi tarptautinėms įmonėms svarbu, kad laivų vardai būtų lengvai skaitomi ir suprantami įvairių tautybių žmonėms, tad DFDS dažniausiai renkami lotyniški pavadinimai. Kartais renkant laivų vardus atsižvelgiama ir į tai, kokias šalis laivas jungs ar po kokios šalies vėliava plaukios. Pavyzdžiui, Viduržemio jūroje tarp Turkijos ir Italijos bei Prancūzijos plaukiojantys laivai turi senovinių antikinių miestų pavadinimus, pvz. „Troy Seaways“, „Ephesus Seaways“, „Olympos Seaways“.
Laivai Vaiduokliai: Paslaptingos Istorijos
Legendos apie be žmonių jūromis plaukiojančius laivus-vaiduoklius žinomos nuo XVII amžiaus. Šios istorijos apipintos paslaptimis ir dažnai sukelia šiurpą.
"Marija Selestė": Garsiausia Mįslė
Vienas garsiausių laivų-vaiduoklių - brigantina „Marija Selestė“. 1872 metų gruodžio 4 dieną iš barko „Dei Gratia“ buvo pastebėta burė horizonte. Tai buvo nepaprastas susitikimas, nes abu šie laivai stovėjo šalia vienas kito Niujorko uoste. Faktas, kad laivai susitiko, reiškė, jog barko greitis buvo didesnis už brigantinos greitį. Tačiau su brigantina kažkas buvo neaišku. „Marija Selestė“ neatsakė į signalą, pakeltą ant barko stiebo. Brigantina plaukė zigzagais, tarsi jos šturvalą laikytų girtas žmogus.
Kai laivai dar arčiau priartėjo vienas prie kito, iš „Dei Gratia“ borto pastebėjo, kad brigantinoje nėra žmonių. Kapitonas Morhausas įsakė nuleisti valtį. Jūreiviai įsiropštė ant denio. Brigantina buvo pasvirusi ant dešinio borto. Dar buvo sudaužytas kompasas ir nebuvo gelbėjimo valties. Iš kapitono tiltelio buvo dingęs sekstantas ir kiti prietaisai. Nebuvo jokių dokumentų, tik budėjimo žurnalas, kuriame paskutinis įrašas buvo padarytas lapkričio 24 dieną. Kubrike jūreivių daiktų maišai buvo nepaliesti, ant virvės buvo padžiauti skalbiniai. Kapitono kajutėje be kitų daiktų dar buvo maža fisharmonija, lagaminas su vaikiškais drabužiais ir žaislais, o po lova buvo numestas kardas, padengtas rudomis dėmėmis.
Tyrimas truko tris mėnesius. Brigantina „Marija Selestė“ iš tikrųjų išplaukė iš Niujorko uosto. Laive buvo 11 žmonių - 8 ekipažo nariai, kapitonas Brigsas, jo žmona ir maža dukra. Ant „Marijos Selestės“ forštvenio žemiau vaterlinijos buvo pastebėtas įlinkimas, atsiradęs po susidūrimo su kažkuo kietu. Brigantinoje buvo aptiktos ne dvi gelbėjimo valtys, kaip buvo priimta tokio dydžio laivams, o tik viena. Rudos dėmės ant kardo buvo paprasčiausios rūdys, o ne kraujas.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Prie legendos apie „Mariją Selestę“ sukūrimo prisidėjo daugelis autorių. Pavyzdžiui, Artūro Konan Doilio apsakymas „Dž.Hebekuko Džefsono pranešimas“ buvo išspausdintas žurnalo „Cornhill magazine“ 1884 metų sausio mėnesio numeryje. Ypač smarkiai šia paslaptimi buvo susidomėta 1913 metais, kai Londone leidžiamo žurnalo „The Strand Magazine“ redaktorius pasiūlė garsiausiems Didžiosios Britanijos rašytojams aprašyti savo mįslės įminimo variantą.
Buvo sugalvotos įvairios versijos:
- Kapitonas Morhausas ir jo jūreiviai užgrobė „Mariją Selestę“ ir išžudė visą brigantinos ekipažą.
- „Marijos Selestės“ komanda neatsilaikė prieš statinių su spiritu turinį.
- Spirito garai nuplėšė liuko dangtį, iš triumo pakilo rudi tumulai, kurie klaidingai buvo palaikyti dūmais.
- Kažkas iš ekipažo narių buvo apsėstas žudymo manijos.
- Atlanto viduryje „Marijos Selestės“ kokas išėjo iš proto. Jis visus nunuodijo, o kūnus išmetė per bortą. Po to ir pats nusižudė.
Kiti Paslaptingi Atvejai
Dingusio kapitono Brigso laivo ekipažo paslaptis tyrėjus privertė prisiminti kitus panašius atvejus.
- Barkas „Jūros paukštis“ (1850 m.): Laivas plaukė su visomis iškeltomis burėmis ir visiškai nesiruošė keisti kurso, nors prieš jį buvo rifai. Kranto sargybos atstovai, užlipę į laivą, jame neaptiko nė vieno žmogaus. Ant krosnies dar stovėjo šiltas arbatinukas, o kubrike dar buvo jaučiamas tabako dūmas.
- Brigas „Maratonas“ (1855 m.): Priešais plaukiančiame laive buvo pakeltos vos dvi burės, todėl ir jo greitis buvo nedidelis. Kapitonas pats su keliais jūreiviais valtimi nuplaukė sutiktą laivą ir konstatavo, kad burių įranga nesugedusi, gelbėjimo valtis savo vietoje, triume ir kambuze pakankamai maisto ir vandens atsargų, tik kapitono kajutėje nebuvo kompaso ir laivo žurnalo.
- Nežinomas laivas Airijoje (po 10 metų): Laive žmonių nebuvo. Triumas buvo pakrautas raudonmedžio mediena, kuri buvo visiškai nenukentėjusi, vietoje buvo ir asmeniniai jūreivių daiktai bei laivo dokumentai, išskyrus budėjimo žurnalą. Nepavyko išaiškinti nei laivo pavadinimo, nei kapitono pavardės.
- Laivas „Debesis“ (1983 m.): Laive nebuvo ekipažo. Nusileidę į mašinų skyrių jūreiviai suprato, kad jame buvo kilęs gaisras, kuris prasidėjo nuo trumpojo jungimo. Vėliau paaiškėjo, kad triume buvo sukrautos 5 tūkstančiai medinių dėžių su užrašu „TNT“.
2007 metų balandžio mėnesį prie Australijos krantų buvo aptiktas burinis katamaranas be žmonių. Burės buvo pakeltos, tiesa, viena buvo suplyšusi. Variklis dirbo tuščiąją eiga. Kajutėje švietė laivo kompiuterio monitorius. Žybsėjo GPS bei radijo stoties lemputės. Buvo paskelbta oficiali versija - visi trys katamaranu plaukę žmonės įkrito į jūrą ir nuskendo.
Ieškant informacijos apie laivus - vaiduoklius, galima rasti duomenų apie rusų laivą „Liubovė Orlovą“, kurį jo šeimininkas - Maltos pilietis - paliko Atlanto vandenyne.
Įdomūs Faktai Apie Kruizinius Laivus
Kruiziniai laivai - tai plaukiojantys miestai, kuriuose yra viskas, ko reikia patogiam poilsiui. Tačiau yra dalykų, kurių keliautojai gali nežinoti.
- Yra morgas: Dauguma laivų privalo turėti morgą ir papildomus lavonų maišus nelaimės atveju.
- Yra kalėjimas: Daugumoje laivų yra nedideli kalėjimai, todėl nedrausmingi keleiviai gali atsidurti už grotų.
- Daugelyje laivų nėra 13 denio: Vakarų kultūroje paplitęs prietaras, kad šis skaičius yra nelaimingas.
- Paslėpti baseinai ir įgulos patalpos: Apatiniuose deniuose yra kelios vietos, skirtos įgulos nariams atsipalaiduoti.
- Daugumoje laivų vyksta anoniminių alkoholikų susirinkimai: Susirinkimai paprastai vyksta ramioje vietoje, pavyzdžiui, bibliotekoje.
Saugumo Užtikrinimas Uostuose
Už uosto akvatorijos kontrolę ir saugios laivybos užtikrinimo kontrolę yra atsakingi uosto valdytojai ar jų paskirti asmenys pagal valdomas teritorijas. Juridiniai ir fiziniai asmenys, laikantys laivus uosto teritorijoje ir akvatorijoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbo, saugos darbe įstatymų ir kitų su šiais klausimais susijusių norminių aktų reikalavimų. Už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas, uosto žemės naudotojas.
Atplaukę į uostą laivai užbortines išpumpavimo sklendes privalo laikyti uždarytas ir užplombuotas. Visoje uosto akvatorijoje bei įplaukiant ar išplaukiant iš uosto, laivai turi laikytis atsargumo, laivo greitis turi būti toks, kuris leidžia laivą saugiai vairuoti ir nesukelti bangų. Visoje uosto teritorijoje nustatomas ne didesnis kaip 5 km/val.
Apie rengiamas pramoginių, sportinių laivų arba jachtų varžybas, regatas ir kitas šventes Kuršių mariose jų organizatoriai privalo prieš dvi savaites pranešti Lietuvos transporto saugos administracijai ir uosto valdytojui ar jo paskirtam asmeniui. Laivų savininkai, užsiimantys komercine veikla (turistų plukdymas, apgyvendinimo paslaugos ir pan.), uosto valdytojui ar jo paskirtam asmeniui privalo pateikti laivo civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją.
Draudžiama teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis ar atliekomis. Laivo savininkas atsako už jo ar jo laivo uostasi ar bet kokiam turtui, esančiam uoste, padarytos žalos atlyginimą.
Laivo Garsinis Signalas
Laivai naudoja vadinamuosius švilpukus, kurie naudoja suspaustą orą arba garus. Tarptautinės laivybos taisyklės nurodo, kad 100 ir daugiau metrų laivai privalo būti girdimi ir per 2,77 km. Matuojant vieno metro atstumu, įprasto laivo garsinio signalo intensyvumas siekia 143 dB. Taisyklės reglamentuoja ne tik garso intensyvumą, bet ir dažnį. Pavyzdžiui, ilgesni nei 200 metrų laivai turi turėti 70-200 Hz garsą skleidžiantį įrenginį. Žemesni dažniai pasirenkami todėl, kad toks garsas nukeliauja toliau nei aukšto dažnio. Garsinę laivo sistemą įprastai sudaro keli skirtingas natas grojantys ragai. Tai sukuria unikalų toną - skirtingus laivus galima atpažinti iš balso.
Asmenybės Pažinimas Per Laivybą
Savęs pažinimo programą, kurią vedu jau septinti metai, iš esmės - tai praktinės psichologijos koncentratas, kur pusę užsiėmimo giliai, bet aiškiai, remdamasi savo darbo su klientais patirtimi, išaiškinu konkrečią temą. Mokysimės keturis lygius po du mėnesius, po kiekvieno lygio renkatės ar mokytis toliau. Į grupę per įžanginį pokalbį stengiuosi atrinkti panašius pagal emocinį intelektą žmones, kad kaip kosminio laivo komanda taptumėte gera kompanija, o gal ir draugais. II LYGIS: CHARAKTERIŲ PSICHOLOGIJA: šiuolaikinėje psichoterapijoje vyraujanti chakterių klasifikacija - perfekcionistiškas, depresiškas, teatrališkas, hiperaktyvus ir kt.