Šiandieninėje visuomenėje, kur psichikos sveikata tampa vis labiau pripažįstama, psichoterapija atveria duris į savęs pažinimą ir emocinį gijimą. Tačiau, susidūrus su daugybe psichoterapijos rūšių, gali būti sunku pasirinkti tinkamiausią. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichoterapijos metodus, jų ypatumus ir kaip pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius.
Psichoterapijos esmė ir svarba
Psichoterapija, dar vadinama pokalbių terapija, yra būdas padėti žmonėms, patiriantiems įvairių psichikos ir emocinių sunkumų. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Monika Pranauskienė pabrėžia, kad emociniai sunkumai dažnai kyla santykiuose su kitais žmonėmis, todėl gijimas taip pat vyksta santykyje su specialistu - psichologu ar psichoterapeutu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė doc. dr. Kristina Dambrauskienė antrina, jog psichoterapija gali būti naudinga net ir sveikiems asmenims, siekiantiems savęs pažinimo, asmeninio augimo, santykių gerinimo ir gyvenimo kokybės kėlimo.
Svarbu suprasti, kad psichoterapija nėra taikoma visais atvejais, kai susiduriama su psichikos sveikatos sunkumais, kartais prireikia ir kitokios pagalbos šalia. Tačiau ji gali būti puikus įrankis kiekvienam, norinčiam geriau pažinti save ir pagerinti savo gyvenimą.
Pagrindiniai psichoterapijos veiksniai
Moksliniai tyrimai rodo, kad terapijos sėkmė priklauso nuo trijų pagrindinių atramų:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Santykio tarp kliento ir terapeuto: Pasitikėjimu grįstas santykis yra vienas svarbiausių veiksnių terapijos procese.
- Individualių kliento savybių ir poreikių: Terapija turi būti pritaikyta individualiems kliento poreikiams.
- Pritaikyto metodo: Tinkamai parinktas psichoterapijos metodas gali reikšmingai prisidėti prie terapijos sėkmės.
Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapijos rūšį?
Pasirinkti tinkamą psichoterapijos rūšį yra svarbu, nes skirtingi žmonės turi skirtingus poreikius, vertybes ir gyvenimo patirtis. Štai keletas žingsnių, kurie padės jums apsispręsti:
- Nustatykite savo poreikius: Apgalvokite, kokius tikslus norite pasiekti per terapiją. Ar susiduriate su depresija, nerimu, santykių sunkumais ar kitais aspektais?
- Ištyrinėkite skirtingas rūšis: Susipažinkite su skirtingomis psichoterapijos rūšimis ir jų ypatybėmis.
- Vertinkite ryšį su terapeutu: Pasitikėjimas ir geras ryšys su terapeutu yra būtini sėkmingai terapijai.
- Atkreipkite dėmesį į terapinio proceso formą: Ar jums svarbi individuali terapija, ar norite dalyvauti grupinėje terapijoje?
Skirtingos psichoterapijos kryptys
Šiuolaikinė psichoterapija siūlo įvairių krypčių, atsižvelgiant į individualius poreikius ir problemas. Aptarkime keletą populiariausių:
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija
Šios terapijos kryptys padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą. Daug dėmesio skiriama tam, kaip asmuo save suvokia, kaip kuria santykį su terapeutu, kokius jausmus jam jaučia. Terapijos tikslas - atkurti traumuojančius praeities įvykius, analizuoti asmens gynybinius mechanizmus, išlaisvinti užgniaužtus jausmus ir iš naujo apdoroti skausmingus išgyvenimus.
Ši terapija rekomenduojama tiems, kurie nori giliau pažinti save ir spręsti ilgalaikes emocines problemas, ypač jaučiantiems ilgalaikį nuolatinį nerimą, liūdesį, turintiems savivertės problemų, sunkumų santykiuose, turintiems trauminių patirčių su ilgalaikiais padariniais.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Ši terapijos kryptis nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio, teigdama, kad problemos kyla iš netinkamų ar neracionalių mąstymo modelių, kurie lemia elgesį ir emocijas. KET yra struktūruota, trumpalaikė ir orientuota į konkrečius dabartinius simptomus ir problemų sprendimą, siekiant pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesio įpročius.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
KET yra geras pasirinkimas turintiems priklausomybių, nerimo sutrikimų, depresiją, sunkių psichikos sutrikimų. Tikslas - atrasti nenaudingus įsitikinimus, elgesio modelius, nepatenkintus poreikius ir išmokti elgtis, jaustis, mąstyti kitaip. Tam naudojami pratimai, socialiniai eksperimentai, dienoraščiai, minčių fiksavimo lentelės.
Egzistencinė terapija
Ši psichoterapijos kryptis orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis. Terapijos metu gilinamasi į kliento vidinį pasaulį ir egzistencines baimes, siekiama padėti priimti gyvenimo paradoksus, atrasti savo asmeninę gyvenimo prasmę ir autentiškumą, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus.
Egzistencinė terapija dažniausiai taikoma suaugusiesiems asmenims, kurie yra pasirengę ilgai ir išsamiai nagrinėti savo gyvenimą, patiriantiems gyvenimo prasmės, įvairių amžiaus tarpsnių krizes, išgyvenantiems sielvartą bei netektis.
Individuali, grupinė ir šeimos terapija
Psichoterapija pagal darbo formą gali būti individuali, grupinė ar šeimos terapija. Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos. Grupinės terapijos metu vaizdžiau analizuojami tarpasmeniniai santykiai, daugiau galimybių pasimokyti iš kitų žmonių patirties, įgyti elgesio emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokti juos suprasti, daugiau galimybių išmėginti bendravimo riziką, gaunamas grįžtamasis ryšys.
Kitos psichoterapijos rūšys ir metodai
Be jau minėtų psichoterapijos krypčių, egzistuoja ir kitų veiksmingų metodų, kurie gali padėti įvairiose situacijose:
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kontrolės susigrąžinimas
- Schemų terapija: Padeda atpažinti ir keisti neadaptyvias schemas, susiformavusias vaikystėje.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness): Moko gyventi dabartyje, nevertinančiai stebėti kylančias mintis ir emocijas.
- Atjautos terapija: Lavina atjautą sau ir kitiems, padeda reguliuoti emocijas.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): Skatina gyventi pagal savo vertybes, priimant sunkumus ir iššūkius.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Lavina kertinius įgūdžius, tokius kaip dėmesingas įsisąmoninimas, distreso toleravimas ir tarpasmeniniai įgūdžiai.
- Į sprendimus orientuota terapija (ĮSOT): Gilinasi į teigiamus aspektus, galimybes, sprendimus, stiprybes ir norimą ateitį.
- Geštalto psichoterapija: Padeda suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija: Padeda žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais.
- Palaikomoji terapija: Padeda kelti savivertę, sumažinti nerimą, sustiprinti įveikos mechanizmus ir pagerinti socialinį bei bendruomenės funkcionavimą.
- Kūrybinė menų terapija: Naudoja dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijas.
- Žaidimų terapija: Padeda vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus.
- Grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija: Gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją (neurofeedback - angl.), papildančią įprastas psichoterapijos rūšis.
Psichoterapija - ne tik sergantiems
Svarbu pabrėžti, kad psichoterapija nėra skirta tik sergantiems. Ji gali būti naudinga kiekvienam, norinčiam geriau pažinti save, pagerinti santykius, įveikti stresą ar tiesiog gyventi pilnavertį gyvenimą. Psichoterapija padeda žmonėms suprasti save, tuo pačiu metu prisideda prie visuomenės, jai dovanodama kūrybingų, inovatyvių ir gyvenime augti norinčių individų.
Konfidencialumas ir etika
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją. Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį.
Kaip rasti tinkamą psichoterapeutą?
Psichoterapiją gali teikti įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, licencijuotus socialinius darbuotojus, licencijuotus profesionalius konsultantus, licencijuotus santuokos ir šeimos terapeutus, specialistus, turinčius specializuotą psichoterapijos mokymą. Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėti, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti.
Kada sustoti?
Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai. Galite išspręsti vieną problemą, susidurti su nauja gyvenimo situacija ir pajusti, kad įgūdžius, kurių išmokote per paskutinį gydymo kursą, reikia šiek tiek pakoreguoti. Tiesiog vėl kreipkitės į savo psichologą. Juk jis ar ji jau žino jūsų istoriją.
tags: #kokia #psichoterapija #rinktis