Depresija ir nerimas - dažnos problemos šiuolaikinėje visuomenėje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės praranda sveikus gyvenimo metus. Nors vaistai nuo depresijos dažniausiai skiriami gydytojo, kai kurie žmonės renkasi nereceptinius preparatus, siekdami palengvinti lengvus simptomus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie nereceptiniai antidepresantai yra prieinami Lietuvoje, kaip jie veikia ir ką svarbu žinoti prieš juos vartojant.
Kas yra antidepresantai ir kaip jie veikia?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenų medžiagų apykaitą, palaikydami normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Smegenyse esančios cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, yra labai svarbios emocinei būklei. Depresija dažnai siejama su šių medžiagų trūkumu tam tikrose smegenų srityse. Antidepresantai skatina šių medžiagų apykaitą ir taip normalizuoja nuotaiką bei mažina nerimą.
Svarbu pabrėžti, kad cheminiai antidepresantai, raminamieji ir migdomieji vaistai Lietuvoje parduodami tik su gydytojo receptu. Tačiau yra natūralių preparatų, kurie gali padėti esant lengviems depresijos simptomams.
Nereceptiniai antidepresantai Lietuvoje
Nors tikri antidepresantai parduodami tik su receptu, vaistinėse galima rasti įvairių nereceptinių preparatų, kurie gali turėti antidepresinį poveikį. Šie preparatai dažnai yra maisto papildai arba augaliniai vaistai.
Jonažolės preparatai
Jonažolė (lot. Hypericum perforatum) yra gerai žinomas augalas, kurio preparatai naudojami lengvos depresijos simptomams malšinti. Jonažolės veikimas panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Preparatai veikia kaip silpni MAO inhibitoriai (MAOI), todėl nerekomenduojama jų derinti su receptiniais antidepresantais, nes gali išsivystyti serotoninerginis sindromas. Lietuvoje galima įsigyti jonažolės kapsulių, tokių kaip „Cesradyston 425mg“.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Triptofanas ir 5-HTP
Triptofanas yra aminorūgštis, kuri dalyvauja serotonino gamyboje. Serotoninas yra neurotransmiteris, kuris reguliuoja nuotaiką, miegą ir apetitą. 5-HTP (5-hidroksitriptofanas) yra triptofano darinys, kuris taip pat didina serotonino koncentraciją smegenyse. Maisto papildai, kurių sudėtyje yra triptofano arba 5-HTP, gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus. Vienas iš tokių papildų yra „Triptan forte 150mg“.
Magnis
Magnis yra svarbus mineralas, kuris dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų, įskaitant nervų sistemos veiklą. Magnio trūkumas gali sukelti nerimą, dirglumą ir miego sutrikimus. Todėl magnio papildai gali būti naudingi žmonėms, kurie jaučia lengvus depresijos simptomus. Magnis taip pat turi antidepresinį poveikį širdžiai ir kraujotakai.
Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys, ypač eikozapentaeno rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR), yra svarbios smegenų funkcijai ir psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Žuvų taukai, turintys daug omega-3, yra lengvai prieinamas maisto papildas.
Valerijonas
Valerijonas yra augalas, kuris tradiciškai naudojamas nervinei įtampai ir nemigai malšinti. Valerijono tinktūra arba kapsulės gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą. Lietuvoje galima įsigyti valerijono tinktūros ir tokių preparatų kaip „Valeradix“ arba „Neuromed“ kapsulės.
Kiti papildai ir vitaminai
- Milgamma N kapsulės: Sudėtyje yra B grupės vitaminų, kurie svarbūs nervų sistemos veiklai.
- Thiogamma: Sudėtyje yra alfa lipoinės rūgšties, kuri svarbi smegenų ląstelių regeneracijai.
Papildai nuo streso
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją, bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Kaip veikia stresą mažinantys papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties:
- Adaptogenai: Padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją.
- Vitaminai ir mineralai: Kaip pavyzdžiui magnis, atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. O B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Tuo tarpu vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio.
- L-teaninas: Skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo.
- GABA (gama-amino sviesto rūgštis): Slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti.
- L-triptofanas ir 5-HTP: Prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę.
Populiariausi papildai nuo streso
- Magnis: Padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę.
- L-teaninas: Padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai (ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt.): Padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Ašvaganda (Ashwagandha): Padeda subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą.
- GABA: Gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą.
- Vitaminai B grupės: Padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką.
- Melatoninas: Padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams.
Svarbu žinoti
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš pradedant vartoti bet kokius nereceptinius antidepresantus, svarbu pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jie gali padėti įvertinti jūsų būklę ir patarti, ar šie preparatai jums tinka.
- Nepamirškite psichoterapijos: Nereceptiniai antidepresantai gali padėti palengvinti lengvus simptomus, tačiau jie nepakeičia psichoterapijos. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti išmokti įveikti nerimą ir depresiją.
- Būkite kantrūs: Nereceptiniai antidepresantai, kaip ir receptiniai, neveikia iš karto. Gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių, kol pajusite teigiamą poveikį.
- Stebėkite šalutinius poveikius: Nors nereceptiniai preparatai paprastai laikomi saugiais, jie vis tiek gali sukelti šalutinių poveikių. Jei jaučiate bet kokius nepageidaujamus simptomus, nutraukite vartojimą ir pasitarkite su gydytoju.
- Nekombinuokite su alkoholiu: Vartojant bet kokius antidepresantus, nerekomenduojama vartoti alkoholio, nes tai gali sustiprinti šalutinius poveikius ir pabloginti depresijos simptomus.
- Nenutraukite vartojimo staiga: Jei nusprendėte nutraukti nereceptinių antidepresantų vartojimą, darykite tai palaipsniui, kad išvengtumėte abstinencijos simptomų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate stiprius depresijos simptomus, kurie trukdo jums funkcionuoti kasdieniame gyvenime, kreipkitės į gydytoją psichiatrą. Gydytojas gali įvertinti jūsų būklę ir paskirti tinkamą gydymą, kuris gali apimti receptinius antidepresantus, psichoterapiją arba abu.
Štai keletas ženklų, kad jums gali prireikti profesionalios pagalbos:
- Nuolatinis liūdesys arba tuštumos jausmas.
- Intereso arba malonumo praradimas.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (apetito praradimas arba persivalgymas).
- Nuovargis arba energijos trūkumas.
- Sunkumai susikaupti, prisiminti arba priimti sprendimus.
- Dirglumas arba nerimas.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos rūšis, kuri padeda žmonėms atpažinti ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį, kurie prisideda prie depresijos ir nerimo. KET metu terapeutas padeda pacientui išmokti naujų įveikos strategijų ir įgūdžių, kurie gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Be nereceptinių preparatų ir psichoterapijos, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Štai keletas patarimų:
- Reguliariai sportuokite: Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir pagerinti miegą.
- Sveikai maitinkitės: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir grūdų, gali padėti pagerinti jūsų fizinę ir psichinę sveikatą.
- Pakankamai miegokite: Miego trūkumas gali pabloginti depresijos simptomus. Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį.
- Venkite alkoholio ir narkotikų: Alkoholis ir narkotikai gali pabloginti depresijos simptomus ir trukdyti gydymui.
- Bendraukite su kitais žmonėmis: Socialinė izoliacija gali pabloginti depresijos simptomus. Stenkitės praleisti laiką su draugais ir šeima.
- Užsiimkite mėgstama veikla: Veikla, kuri jums patinka, gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
tags: #kokie #nereceptiniai #antidepresantai #geriausi