Depresija - tai rimta liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Būnant šalia sergančiojo, svarbu žinoti, kaip palaikyti ir ką sakyti, kad nepablogintumėte jo būklės. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų vengti sakyti ir kaip geriausiai parodyti savo rūpestį bei supratimą.
Depresijos Esmė ir Kaip Ją Suprasti
Prieš aptariant, ką sakyti ir ko nesakyti, svarbu suprasti, kas yra depresija. Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika ar liūdesys, kurį patiria kiekvienas žmogus. Tai - klinikinis sutrikimas, kuris apima daugybę simptomų, tokių kaip:
- Bloga nuotaika
- Nevilties ir kaltės jausmas
- Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą
- Sutrikęs miegas ir apetitas
- Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas
- Sunkumas susikaupti
- Mintys apie savižudybę
Depresija gali būti lengva, vidutinė arba sunki, ir jos priežastys gali būti įvairios. Svarbu suprasti, kad sergantis žmogus negali tiesiog "susimti" ir išbristi iš depresijos. Jam reikalinga pagalba ir palaikymas.
Ko Nereikėtų Sakyti Depresija Sergančiam Žmogui
Yra tam tikrų frazių ir posakių, kurių reikėtų vengti, nes jie gali sukelti dar didesnį skausmą ir atstumti sergantįjį:
- "Viskas tik tavo galvoje." Ši frazė sumenkina žmogaus patiriamus sunkumus ir parodo, kad nevertinate jo jausmų.
- "Mes visi kartais jaučiamės blogai." Nors tai gali būti tiesa, depresija yra daug daugiau nei tiesiog "bloga nuotaika".
- "Pažiūrėk į šviesiąją pusę." Šis posakis ignoruoja žmogaus skausmą ir neleidžia jam išreikšti savo jausmų.
- "Kas tau negerai?" Šis klausimas gali pasirodyti kaltinantis ir verčiantis žmogų jaustis dar blogiau.
- "Pažiūrėk į savo gyvenimą, jis puikus." Ši frazė sumenkina žmogaus patiriamą skausmą ir neleidžia jam išreikšti savo jausmų.
- "Susiimk!" Sergantys depresija žino, ką reiškia sirgti šia liga ir mielai padarytų kažkokį mistišką susiėmimo veiksmą, kuris padėtų jiems iš depresijos išbristi. Vis dėlto, taip padaryti nėra taip lengva. Jei kalbame apie depresiją, kuri tęsiasi savaitėmis ir mėnesiais, o ne apie depresišką nuotaiką, kuri mus visus užklumpa daugiau ar mažiau kartų per metus bent kelioms dienoms, dėl įvairių nutikimų ar nesėkmių, tai žmogus susimti negali. Jei žinotų, kaip susiimti, tikriausiai taip ir būtų padaręs.
- "Gyvenimas yra gražus." Sunki liga išsunkia bet kokį gyvenimo grožį ir gebėjimą džiaugtis paprastais dalykais, kurie anksčiau džiugino. Posakiai kaip „pralinksmėk“ irgi nepadės.
- "Tu per daug galvoji." Labai prastu būdų taip turbūt bandoma žmogui parodyti, kad yra tam tikrų vietų, kur jis ar ji galbūt elgiasi netinkamai ir tai gali prisidėti prie depresijos. Būtų gerai, kad pastebėjimai būtų išreikšti su rūpesčiu ir tam tikra abejone, kad man taip atrodo, tačiau gali būti ir kitaip, o ne su kaltinimu. Kiekvienas kaltinamas nori gintis, ginsis ir žmogus, kuriam taip sakote.
- "Gal išbandyk jonažoles? Organinius obuolius?" Bet koks patarimas - „Gal išbandyk jonažoles? Organinius obuolius?" gali pasirodyti kaip sumenkinimas.
Ką Sakyti ir Kaip Palaikyti Depresija Sergantį Žmogų
Svarbiausia - parodyti, o ne sakyti. Žodžiai gali būti beverčiai, jei jie neparemti veiksmais. Štai keletas patarimų, kaip galite palaikyti sergantįjį:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Būkite šalia ir klausykite. Tiesiog buvimas šalia ir nuoširdus klausymasis gali būti labai veiksminga pagalba. Leiskite žmogui išreikšti savo jausmus be teismo ir patarimų.
- Parodykite supratimą. Pasakykite, kad suprantate, jog jam sunku, ir kad esate pasiruošęs padėti. Frazės kaip "Aš suprantu, kad tau sunku" arba "Man rūpi, kaip tu jautiesi" gali padėti žmogui pasijusti mažiau vienišam.
- Pasiūlykite praktinę pagalbą. Vietoj to, kad tiesiog sakytumėte "Jei tau ko nors reikia, sakyk", pasiūlykite konkrečią pagalbą, pavyzdžiui, pagaminti pietus, sutvarkyti namus, pavežioti į gydymo įstaigą ar tiesiog pabūti kartu.
- Skatinkite kreiptis į specialistus. Daugelis depresija sergančių žmonių pagalbos nesikreipia ilgai, kartais net dešimtis metų. Galite pasiūlyti surasti tinkamą specialistą ir kartu nueiti į pirmąjį vizitą.
- Būkite kantrūs. Depresijos gydymosi procesas gali būti sunkus ir lėtas, su "atkritimais". Depresija neišgydoma per naktį.
- Skatinkite aktyvumą. Pakvieskite žmogų prisidėti prie smagių veiklų - nueiti kartu į filmą, susitikti su draugais ir t. t. Sergantiems depresija gali padėti fizinė veikla, tad paraginkite jį sportuoti. Svarbiausias aspektas čia - kvietimas fiziniam aktyvumui kartu. Svarbu žmogų aktyvinti, neįkyriai siūlyti ką nors nuveikti, tačiau negalime jam drausti būti liūdnam.
- Leiskite būti liūdnam. Depresijos atveju svarbu leisti žmogui žinoti, kad jis gali būti liūdnas šalia jūsų ir jūs dėl to nepriekaištausite. Taip jūs parodysite, kad suprantete, jog jam šiuo metu sunku.
- Užduokite atvirus klausimus. Paklauskite žmogaus kokių nors atvirų klausimų apie save, pasaulį ir ateitį ir galbūt pamatysite ne tik pesimistiškų vietų, bet ir optimistiškų, kurių pats žmogus tuo metu nemato. Tokiu būdų jam tikrai parodysite, kad yra vilties.
- Paklauskite: "Ar galiu tau kuo nors pagelbėti?" Didelė tikimybė, kad depresija sergantis žmogus tik verkdamas papurtys galvą, tačiau, patikinu jus, jūsų pasiūlymas nusės jos širdies skyrelyje pavadinimu „Šiam žmogui aš rūpiu“.
- Kuris dienos metas tau yra sudėtingiausias? Tai paprasta. Miela. Tai pats nepatogiausias variantas, nes mes visuomet skubame kuo nors užpildyti tylą, bent jau plepėti apie orą. Tačiau kartais geriausia, ką galime padaryti - nesakyti nieko ir tiesiog klausyti…
- Pastebėkite, kad klausimas formuluojamas ne „Ar lankai kokią paramos grupę?“, o tai ji galėtų suprasti maždaug taip: „Jei nelankai, tai esi sumauta tinginė, kuri ir nusipelnė sirgti depresija“. „Kaip gali pati sau padėti“ leidžia suprasti, kad klausiantysis nori pasakyti: „Tau reikia pagalbos.
- Šį tobulą sakinį galėdavau girdėti 50 kartų per dieną tuo metu, kai norėdavosi dingti, dingti, dingti iš šio pasaulio. Šie žodžiai neteisia, nieko neteigia, jais nebandoma nemanipuliuoti. Lyg norėtumėte atsargiai pasakyti:„Tai tavo nelaiminga santuoka tempia tave žemyn, kvaile!“ arba paklausti: „Ar nemanai, kad ta ragana, su kuria dirbi, šiek tiek prisideda prie tavo nuotaikos svyravimų?“. Sukate ratus aplink, bet neduriate pirštu į vieną konkretų tašką.
Savižudybės Rizika ir Kaip Padėti
Vienas iš didžiausių rūpesčių, susijusių su depresija, yra savižudybės rizika. Svarbu atpažinti savižudybės ženklus ir žinoti, kaip reaguoti:
- Atvirai kalbėkite apie savižudybę. Vienas iš visuomenėje vyraujančių mitų - „Kalbėjimas apie savižudybę padidins asmens norą žudytis“. Tai yra netiesa! Svarbiausia - nenutylėkite šios temos. Kad ir kaip nejaukiai galite jaustis iš pradžių, atvirai su juo pasikalbėkite ir paklauskite, ką jis iš tikrųjų jaučia ir galvoja.
- Įsiklausykite į žmogaus žodžius. Artimas žmogus gali apie savižudybę užsiminti su humoru, taip pat gali sakyti kažką panašaus į „vis tiek be manęs pasauliui būtų geriau“.
- Nepalikite krizės ištikto žmogaus vieno. Ketinantys pasitraukti iš gyvenimo dažnai netiki, kad jiems kas nors gali padėti. Tad ne tik kalbėkite apie pagalbą, bet ir suteikite ją. Nuveskite žmogų pas gydytoją.
- Žinokite, kur kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia psichikos sveikatos centrai, kuriuose teikiamos nemokamos psichologų ir psichiatrų konsultacijos.
Depresija ir Onkologinės Ligos
Depresija dažnai lydi ir kitas sunkias ligas, tokias kaip vėžys. Sužinojus apie vėžį, dauguma žmonių jaučiasi sugniuždyti. Šis laikotarpis yra kupinas įvairių emocijų, kurios sąlygoja nuotaikų kaitą ir sutrikimą. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali - ne visi pacientai išgyvena visus aprašomus jausmus ir nebūtinai tokia tvarka.
- Pirmoji reakcija: netikėjimas ir sumišimas. Dažniausiai pirmoji paciento reakcija yra netikėjimas: „Negaliu tuo patikėti". Žmogus gali būti išsigandęs, sukrėstas ir netikėti tuo, kas vyksta. Gali būti sunku susikaupti, atsiminti informaciją, todėl pacientas užduoda tuos pačius klausimus iš naujo.
- Baimė ir nežinomybė: "Ar aš mirsiu? Ar man skaudės?" "Vėžys" - gąsdinantis žodis, dažnai sukeliantis mintį: „Aš einu į mirtį". Tačiau svarbu žinoti, kad nustatant ligą ankstyvoje stadijoje, daugeliu atvejų galima pasiekti gerų gydymo rezultatų.
- Pyktis ir kaltė: "Kodėl taip atsitiko būtent man?" Pyktis gali slėpti kitus jausmus - baimę, liūdesį, o pacientas pats to nejausdamas gali išlieti tą pyktį šalia esantiems žmonėms, gydytojams ar slaugytojoms.
- Vienatvė ir depresija. Ligos ir gydymosi metu tikrai bus akimirkų, kai susirgęs žmogus norės likti vieni su savo jausmais ir mintimis. Kartais susirgusiojo nenorą kalbėti gali sąlygoti depresija.
- Susitaikymas ir veikla. Labai daug žmonių jaučiasi bejėgiai, išgirdę savo diagnozę ir mano, jog nieko kito nebegali padaryti, kaip tik atsiduoti gydytojų ir ligoninių malonei. Tai netiesa. Svarbu pabandyti suprasti savo ligą.
- Artimųjų vaidmuo. Jeigu sprendimas nesakyti tiesos jau priimtas, šeimai tenka slėpti ar/ir iškreipti tam tikrą informaciją. Šias paslaptis išlaikyti būna labai sunku, pacientas gali imti jaustis šeimoje lyg izoliuotas.
Savipagalbos Priemonės
Tiek išgirdus vėžio diagnozę, tiek jau gydantis būtina atrasti būdų, kurie padėtų subalansuoti psichologinę būseną, įveikti natūraliai kilusį nerimą ir įtampą. Mokslo jau įrodyta, kad geras nusiteikimas - vienas iš sėkmingo sveikimo veiksnių.
- Būkite geras sau.
- Pasikalbėkite su kuo nors apie savo sunkumus ir rūpestį.
- Padėkite kitiems.
- Nustatykite prioritetus.
- Išmokite nepersistengti.
- Jeigu yra jėgų, pabandylite užsiimti mankšta arba sportu.
- Darykite tai, kas Jums suteikia daug džiaugsmo.
- Spręskite problemas.
- Tinkamai maitinkitės ir miegokite.
- Juokaukite - mažiausiai kartą per dieną.
- Aiškiai žinokite, dėl ko verta gyventi.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
tags: #ko #nesakyti #depresija #serganciam #zmogui