Intelekto Negalia Ir Autizmas: Tipai, Skirtumai Ir Integracijos Iššūkiai

Nors visuomenės požiūris į žmones su intelekto ar psichikos sutrikimais pamažu gerėja, stigma vis dar egzistuoja, o baimės išlieka. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad visuomenės atsisakymas išankstinių nuostatų, kurios šiuos asmenis vaizduoja kaip keliančius pavojų, vyksta pernelyg lėtai. Šiame straipsnyje aptarsime intelekto ir autizmo spektro sutrikimus, jų tipus, skirtumus ir integracijos iššūkius.

Intelekto Ir Psichosocialinės Negalios: Kuo Skiriasi?

Psichiatrė Vilija Navickienė aiškina, kad negalia yra tam tikrų gebėjimų sutrikimas, kuris gali būti fizinis, intelektinis ar psichosocialinis.

Intelekto Negalia

Intelekto negalia, Lietuvoje vadinama protiniu atsilikimu, yra sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad su protiniu atsilikimu gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas sergantiems Dauno sindromu, turintiems autizmo spektro sutrikimą ir kt.

Intelekto negalia dažniausiai yra įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, mat šiame amžiuje psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą. Pagrindinės to priežastys: infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, traumos gimimo metu.

Intelekto sutrikimai skirstomi į keturias grupes:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Lengvas intelekto sutrikimas
• Vidutinis intelekto sutrikimas
• Sunkus intelekto sutrikimas
• Gilus intelekto sutrikimas

Psichosocialinė Negalia

Psichosocialinė negalia reiškia, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, kai žmogus turi problemų sąveikaujant su socialiniu pasauliu - žmogus jaučiasi apribotas, jam tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis. Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais. Tai reiškia, kad ne visi kamuojami psichikos sutrikimų turės ir psichosocialinę negalią.

Psichosocialinė negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos laipsnis ilgainiui gali kisti. Priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės: tai susiję ir su paveldimumu, ir su nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Esminis skirtumas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti.

COVID-19 Pandemijos Įtaka

Pastaraisiais metais daugėja žmonių su psichikos sutrikimais, atitinkamai padaugėjo ir žmonių su psichosocialine negalia. COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių patiriame daugiau streso, jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas. Be to, apie psichikos sutrikimus galime rasti vis daugiau informacijos, dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į specialistą. Anksčiau gyventojai daug dažniau nedrįsdavo ar apimti gėdos jausmo vengdavo praversti specialistų kabinetų duris.

Autizmo Spektro Sutrikimas (ASS)

Autizmas nėra liga. Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai - visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbos trūkumu, ir nesugebėjimo visavertiškai bendrauti, daugelis vaikų pasižymi neįprastais įgūdžiais - ypač regimąją atmintimi. Jie puikiai sprendžia dėliones ir panašias vaizdines užduotis. Šiandien žinome, kad daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai - nors nori bendrauti, to nemoka. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų.

Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Jiems sunkiai sekėsi mokykloje: vis kas nors atsitikdavo, kiti vaikai jų šalindavosi, atstumdavo, erzindavo ir terorizuodavo. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią. Kam būtų lengva taip gyventi?! Šie vaikai puikiai suvokia, kad yra kitokie.

Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika

Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu. Jis apima įvairius sunkumus, susijusius su šių trūkumų triada (kalba ir komunikacija, socialinis suvokimas bei poreikis vienodumui). Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną. Maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec. Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite. Mums kartais atrodo, kad tokie žmonės tarsi “nemandagiai” klauso pokalbio: klausantis pašnekovo jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba. Kai kada žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“.

Sensoriniai Ypatumai

Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų. Dėlioti daiktus tam tikra tvarka (pvz.

Emocijos Ir Stresas

Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę. Dėl įvairių aukščiau išvardintų sunkumų, stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema. Nesunku įsivaizduoti, kad gyvenimas greitai tampa kankinantis, jei įvairūs nesuprantami pojūčiai kelia jiems sąmyšį. Pasaulis tarsi nepritaikytas jiems. Situaciją pablogina gebėjimo gerai bendrauti trūkumas ir sunkumai, kuriuos jie patiria bandydami suprasti aplinkinių žmonių ketinimus. Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepasiseks, nepavyks, kad jie susikirs. Jie myli, kenčia, nori būti laimingi.

Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano. Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai - genijai. Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.

Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas

Autizmo Požymiai

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškianys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn.

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

1. Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
2. Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
3. Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.

Aspergerio Sindromas

Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Aspergerio Sindromo Ypatumai

Šie ypatumai gali būti labai ryškūs vieniems žmonėms, o kitiems - mažiau pastebimi.

1. Sunkumai, susiję su socialine komunikacija, kontakto užmezgimu ir palaikymu. Sunkiai identifikuoja vadinamąją kūno kalbą, kitų žmonių žodžius supranta tiesmukai, neatpažįsta sarkazmo ir ironijos. Nesivelia į „socialinius žaidimus“, nepasižymi klasta. Yra tiesūs ir atviri, nelinkę meluoti, todėl netyčiomis gali įžeisti kitus. Nejaučia asmeninės erdvės - gali stovėti per arti arba per toli. Taip pat Aspergerio sindromo turėtojai beveik visada pasižymi netipiniu akių kontaktu - arba jis yra palaikomas labai ribotai, į akis žiūrima mažai. Arba akių kontaktas yra pernelyg intenstyvus ir į pašnekovą nemandagiai spoksoma. Viso to pasekoje, kiti žmonės dažnai padaro klaidingą prielaidą, kad Aspergerio sindromą turintis vaikas ar suaugęs yra nemandagus, netaktiškas, arogantiškas keistuolis, kuris nemėgsta kompanijos. Tačiau tiesa dažniausiai yra priešinga - Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai labai nori turėti draugų. Ir jie patys yra labai lojalūs, patikimi draugai. Tačiau, turintiems šį sindromą, sunku užmegzti kontaktą ir jį palaikyti kitiems priimtinu būdu.
2. Sunkumai suprantant kitų emocijas ir priimtinu būdu išreiškiant savo emocijas. Aspergerio sindromą turintys žmonės gana sunkiai identifikuoja kito žmogaus savijautą ir emocijas iš antrinių faktorių - kūno kalbos, balso tono pokyčių. Taip pat gali stokoti žodžių savo emocijoms įvardinti. Dažnai tai klaidingai traktuojama kaip nejautrumas, atjautos neturėjimas.
3. Fizinis nerangumas, prastesnė judesių koordinacija - keistoka eisena, prastesni nei kitų rezultatai žaidžiant komandinius žaidimus. Ypač tuos, kuriuose reikia mesti ar gaudyti kamuolį.
4. Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas specifiniams garsams, kvapams, tekstūroms ar prisilietimams. Tam tikrais atvejais šis bruožas gali rimtai apsunkinti gyvenimą. Pvz. garsui jautrų aspergeriuką, visiškai iš pusiausvyros gali išmušti net toks kitiems įprastas dalykas, kaip klasėje per grindis stumiamos kėdės garsas.
5. Netolygus mokymosi gebėjimų profilis. Žmonės su Aspergerio sindromu yra bent vidutinio, o neretai ir labai aukšto intelekto. Tačiau mes esame įpratę, kad žmogus, turintis aukštą intelektą, rodo gana gerus rezultatus įvairiose veiklose ir srityse.
6. Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema - specialusis interesas. Neretai specialusis interesas būna gana siauras, išskirtinis ir neurotipiškiems žmonėms sunkiai pritaikomas. Pvz.
7. Dėmesys detalėms ir išskirtinis gebėjimas jas įsiminti.
8. Labai geras sugebėjimas pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti daiktus.
9. Tiesumas ir sąžiningumas. Dauguma jų turi labai stiprų socialinio teisingumo jausmą. Paprastai yra visiškai nešališki ir labai tolerantiški, neturi diskriminacinių nuostatų dėl rasės, amžiaus, lyties ir kitų skirtumų.

Specialusis Interesas

Pirmuosius neįprastus Aspergeriuko interesus galima pastebėti jau 2-3 metų amžiuje. Ir dažniausiai jie pasireiškia neįprastu susidomėjimu tam tikromis objektų detalėmis - pvz. besisukančiais mašinėlių ratais. Pas kiek vyresnio amžiaus vaikus jau galima pastebėti fiksacijas ir stiprų susidomėjimą specifinėmis objektų kategorijomis, stiprų polinkį sukaupti ko daugiau tokių objektų pavyzdžių. Kaip taisyklė - tai būna gana neįprasti objektai. Aspergeriukas gali domėtis pieštukais, kaupti visą informaciją apie juos ir juos kolekcionuoti. Specialiuoju interesu tai pat gali būti ir traukinių lokomotyvų modeliai ar Napoleono karai. Paprastai būna dviejų kategorijų specialusis interesas - kolekcionavimas arba siekis sukaupti kuo daugiau informacijos tam tikra tema. Nuo įprasto hobio specialusis interesas skiriasi intensyvumo laipsniu, ir kartais primena tikrą obsesiją. Kartais specialųjį interesą sunku identifikuoti, nes jis labai…. įprastas ir neatrodo niekaip keistai beigi dažnai vertinamas teigiamai. Pavyzdžiui, specialiuoju interesu gali tapti knygos. Tokiu atveju aspergeriukas knygas ryte rys.

Specialusis interesas atlieka keletą svarbių funkcijų Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime: jis padeda įveikti nerimą ir atsipalaiduoti, teikia malonumą, sukuria aiškumo ir gyvenimo nuspėjamumo jausmą, padeda sukurti identiteto jausmą. Specialusis interesas gali būti džiaugsmo ir savigarbos šaltinis, ypač jei yra tėvų, mokytojų ar terapeuto konstruktyviai panaudojamas.

Autizmo Priežastys Ir Diagnostika

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą. Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.

Pagalba Ir Terapija

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas. Daugelis Aspergerio sindromą turintiems žmonėms skirtų terapijų turi būti parenkamos labai individualiai ir yra nukreiptos į konkrečiam žmogui kylančių sunkumų sumažinimą - pvz. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnis teigiamas poveikis.

Neuroįvairovė

Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.

Lietuvių Miestelis Kauno Klinikose

Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis. Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.

Valstybinės Pagalbos Trūkumas Lietuvoje

Liūdnoji dalis - Lietuvoje sisteminga ir nuosekli valstybinė pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams nėra teikiama. Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį krūvį, nes socialinių paslaugų sistema neveikia taip, kaip turėtų. Dienos centrai dažnai priima tik darbo valandomis, užsidaro vasarą, o kai kalba pakrypsta apie ypač sunkios negalės autizmą, pasireiškiantį ir iššūkių keliančiu elgesiu, atokvėpio ar slaugos paslaugos yra sunkiai prieinamos arba iš viso nesiūlomos. Kai kuriais atvejais vienintelis sprendimas yra psichiatrijos ligoninė. Ar tikrai tai vienintelė išeitis, kai bendruomenėje nėra jokių kitų galimybių?

Paslaugų Trūkumas Sunkios Negalios Atvejais

Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė, paaiškina: „Sunki negalia - tai tokia būsena, kai vaikui reikalinga nuolatinė, intensyvi priežiūra visą parą. Tai gali būti ne tik fizinės negalios, bet ir tam tikros autizmo spektro formos, kai vaikui būtinas suaugusiojo dalyvavimas kiekviename žingsnyje - nuo savęs priežiūros iki saugumo užtikrinimo“. Pasak asociacijos vadovės, vis dar nėra aiškiai apibrėžto bazinio paslaugų paketo sunkios negalios atvejams: „Jame turėtų būti užtikrinta nuolatinė dienos ir nakties priežiūra, slauga namuose, įskaitant naktinę pagalbą, atokvėpio paslaugos be žeminančių ar nepritaikomų sąlygų, bei individualus pagalbos planas, kuris lydėtų žmogų visą gyvenimą - nuo vaikystės iki senatvės. Taip pat būtinos realios bendruomeninės alternatyvos institucinėms įstaigoms: grupinio (bendro) gyvenimo namai ir dienos centrai, veikiantys visą savaitę, su pasirengusia dirbti profesionalia komanda. Šiuos pokyčius būtina įgyvendinti iki 2030 metų - tai yra ne tik nacionalinis įsipareigojimas, bet ir Europos Sąjungos politikos kryptis, kuria siekiama, kad žmonės su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne būtų izoliuojami neuropsichiatriniuose pensionuose dėl paslaugų trūkumo.“

„Šeimos, ypač mamos, kurios 24 valandas per parą rūpinasi vaikais su sunkia negalia, dažnai lieka visiškai vienos. Kai nėra jokios realios pagalbos, kai nežinai, kas bus rytoj, kai neišeini iš namų metų metais - tai veda į visišką perdegimą. Turimais duomenimis, 30 procentų tėvų pasitraukia iš darbo rinkos, 60 procentų išvis negauna jokių paslaugų. Tačiau skaičiai neparodo esmės - tai yra tylus, kasdienis fizinis, emocinis ir finansinis išsekimas. Neorganizuojamos paslaugos sunkios negalės asmenims užprogramuoja problemas ateityje, didindamos skurdo riziką tokiose šeimose“, - komentuoja L. Sasnauskienė.

#

tags: #kokios #buna #intelekto #negalios #autizmas