Įvadas
Psichologinė krizė - tai sudėtinga būsena, kurią gali patirti kiekvienas žmogus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichologinių krizių tipus, simptomus, priežastis ir įveikimo būdus, siekiant padėti geriau suprasti šį reiškinį ir rasti tinkamą pagalbą.
Kas Yra Psichologinė Krizė?
Psichologinė krizė apibrėžiama kaip sveiko žmogaus reakcija į sunkią, emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuriai įveikti reikalingi nauji adaptacijos ir įveikimo būdai, nes turimų nebepakanka. Kiekvieno žmogaus patiriama psichologinė krizė yra individuali, tačiau visos krizės turi bendrų bruožų.
Pagrindiniai Psichologinės Krizės Bruožai:
- Specifinis emociškai reikšmingas įvykis: Dažniausiai tai yra netektis (artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas), katastrofos, stresas, frustracija, vidinis konfliktas ar patirtas smurtas.
- Psichinio diskomforto būsena.
- Nežinojimas, ką daryti: Žmogus jaučiasi pasimetęs ir nežino, kaip spręsti naują situaciją. Anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda.
- Pagalbos galimybė: Svarbu, ar žmogus gali sulaukti pagalbos iš artimųjų, specialistų ar savanorių.
- Trukmė: Krizė paprastai trunka iki 2 mėnesių. Jei sunkūs jausmai ir išgyvenimai tęsiasi ilgiau, tai jau nebėra laikoma krizine būsena.
Psichologinių Krizių Tipai
Psichologinės krizės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:
- Vystymosi krizės: Būdingos atskiriems reikšmingiems kiekvieno žmogaus gyvenimo etapams (pvz., paauglystės krizė, vidurio amžiaus krizė).
- Organizminės krizės: Atsiranda, kai dėl stipraus streso pažeidžiama vidinė organizmo homeostazė.
- Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai: Kyla, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje atsiranda pavojus jo vertybėms, gyvenimo tikslui.
- Krizės, sukeliančios dideles permainas gyvenimo erdvėje: Susijusios su žmogaus potyriais vidinėje ir išorinėje psichologinėje aplinkoje.
- Tarpasmeninės ir sociokultūrinės krizės: Priežastys glūdi aplinkoje ir svarboje, kurią asmuo teikia kokiems nors socialiniams santykiams.
- Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo.
- Religinės krizės: Susijusios su religiniu patyrimu.
- Egzistencinės krizės: Kyla iš vidinių konfliktų, nerimo išgyvenant ir sprendžiant esminius gyvenimo klausimus, atliekant svarbius gyvenime pasirinkimus, priimant reikšmingus sau ir kitiems sprendimus, susijusius su atsakomybe, laisve, nepriklausomybe, meile, mirtimi, tikėjimu ir kitais svarbiausiais žmogui egzistencijos fenomenais.
Psichologinės Krizės Dinamika (Fazės):
- Poveikio (konfrontacijos, įžanginė) fazė: Mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas. Žmogus jaučia, kad jo pastangos ieškant išeities yra bevaisės.
- Pasidavimo fazė: Įtampa auga toliau, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, apima jausmus, kad ši problema niekuomet neišsispręs, skausmingi išgyvenimai nesibaigs.
- Tvarkymosi (mobilizacijos) fazė: Sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milžiniška, labai aukšta galimybė asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai.
- Krizė įveikiama: Žmogus randa sprendimą.
- Krizė neįveikiama: Žmogus pasiduoda, jaučiasi įveiktas, tampa pasyvus. Kaip vienas iš galimų būdų išvengti su neįveikta krize susijusių jausmų gali kilti noras nusižudyti.
- Galutinė (pasitraukimo) fazė: Žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą.
- Krizė įveikta: Žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo.
- Krizė neįveikta: Silpnėja vidinė asmenybės integracija. Tęsiasi galimi chronizacijos variantai.
Simptomai
Psichologinės krizės simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingose srityse:
- Emociniai Simptomai:
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
- Nerimas, įtampos būsena.
- Depresija, liūdesys.
- Irzlumas, pyktis, apmaudas.
- Neviltis, bejėgiškumas.
- Fiziniai Simptomai:
- Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
- Dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
- Širdies ritmo sutrikimai, dūrimai, skausmai širdies plote.
- Nestabilus kraujospūdis.
- Raumenų įtampa, padidėjęs prakaitavimas.
- Virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai).
- Dažni galvos skausmai, pulsavimas, galvos svaigimas, kvaitulys, nestabilumo pojūtis, silpnumas.
- Nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.
- Elgesio Simptomai:
- Atsitraukimas nuo socialinio gyvenimo.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis (alkoholis, narkotikai).
- Impulsyvus elgesys.
- Agresija.
- Savižudiškas elgesys.
Priežastys
Psichologinės krizės priežastys gali būti įvairios, dažnai susijusios su:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Netektimis: Artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, socialinio statuso ar materialinio gerbūvio netekimas.
- Trauminiais įvykiais: Katastrofos, avarijos, smurtas.
- Stresu: Ilgalaikis stresas darbe, šeimoje ar kitose srityse.
- Vidiniais konfliktais: Konfliktai tarp norų, vertybių, įsitikinimų.
- Psichikos ligomis: Depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, šizofrenija.
- Kitomis ligomis: Lėtinės ligos, endokrininės sistemos sutrikimai, neurologinės ligos.
- Priklausomybėmis: Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms. Patologinis nerimas vystosi be suprantamo dirgiklio arba reakcija į realų dirgiklį yra perdėta. Taip nutinka dėl jau minėtų cheminių medžiagų kiekio, pusiausvyros sutrikimų galvos smegenyse.
Įveikimo Strategijos
Sėkmingas psichologinės krizės įveikimas gali paskatinti asmenybės augimą ir emocinę brandą. Tačiau, jei krizė neįveikiama, gali kilti įvairių problemų:
- Krizės chronizacija.
- Fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimai.
- Asmenybės integracijos sutrikimai.
- Socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimai.
- Priklausomybės.
- Savižudiškas elgesys.
Pagalbos Būdai:
- Kreipimasis į specialistus: Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai.
- Parama iš artimųjų: Šeimos nariai, draugai, kolegos.
- Savipagalbos būdai:
- Sveika gyvensena (subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas).
- Streso valdymo technikos (meditacija, relaksacija, kvėpavimo pratimai).
- Pomėgiai ir hobiai.
- Laiko leidimas su artimaisiais.
- Savęs pažinimas ir savęs priėmimas.
- Pozityvus mąstymas.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, nerimą slopinantys vaistai, miegą gerinantys vaistai (tik pagal gydytojo paskyrimą).
- Psichoterapija: Psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys.
- Instrumentinis gydymas: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
ADHD (Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas) Ir Psichologinės Krizės:
ADHD gali padidinti riziką patirti psichologines krizes. Suaugusiems, turintiems ADHD, būdingi šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
- Nedėmesingumas: Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos, išsiblaškymas, neatidumas, užmaršumas.
- Hiperaktyvumas: Bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas, lengvas su(si)erzinimas, emociniai protrūkiai.
Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą. Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai. Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo. Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius. Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė. Problem ų sprendimo įgūdžių lavinimas. Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika. Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas. Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus. Specialios dietos.Vitaminų arba mineralų papildai. Vaistažolių papildai . Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
tags: #kokios #yra #psichologines #krizes