Įvadas
Koliažas - tai technika, kurioje įvairūs elementai, tokie kaip popierius, audiniai, nuotraukos ir kiti objektai, yra klijuojami ant paviršiaus, sukuriant naują visumą. Ši technika, atsiradusi XX amžiaus pradžioje, greitai išpopuliarėjo mene, o vėliau rado pritaikymą ir psichologijoje. Psichologijoje koliažas naudojamas kaip saviraiškos, savęs pažinimo ir terapijos priemonė, leidžianti žmogui išreikšti savo mintis, jausmus ir patirtis netiesioginiu būdu.
Kolažo technikos taikymas psichologijoje
Koliažo technika psichologijoje gali būti taikoma įvairiais būdais ir tikslais. Tai gali būti individuali arba grupinė terapija, savęs pažinimo pratimai, kūrybiškumo ugdymas ir kt. Svarbu paminėti dailės terapeutę Rūtą Adomaitienę, kuri dirba Ąžuolyno klinikoje meno terapeute ir veda privačias asmenines ir grupines dailės terapijos sesijas suaugusiems Vilniuje.
Dailės terapija ir koliažas
Dailės terapija yra tarpdisciplininė terapija, pagrįsta menu, psichologija ir unikalia kūrinio charakteristika. Dailės terapijoje koliažas yra viena iš daugelio naudojamų technikų, leidžiančių žmogui išreikšti save per kūrybą. Rūta Adomaitienė teigia, kad dailės terapija yra kelias į savastį per kūrybą, spalvas, formas, kontrastą, dažų takumą, popieriaus formatą ir dydį. Tai saugi, šildanti ir atpalaiduojanti erdvė, skirta įvairiausiems išgyvenimams, išjautimams, išsitaškymams, pykčiui ir nerimui, skausmui, nevilčiai ir vilčiai, tikėjimui, pasitikėjimui išreikšti ir atrasti.
Dailės užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti ar sukurti estetišką meno kūrinį. Jie skirti keliauti giliau į savęs pažinimą, pasitelkiant M. K.
"Sielos koliažas" ("SoulCollage®")
"Sielos koliažas" ("SoulCollage®") - tai dar viena koliažo technika, taikoma psichologijoje. Tai meditacijos, meno terapijos ir rankdarbių technika, kuri padeda žmogui užmegzti dialogą su savo siela, gyvenimu, vertybėmis, talentais, baimėmis ir troškimais. Šį metodą sukūrė JAV psichologė ir menininkė Seena B. Frost, apibendrinusi ir savaip pritaikiusi įvairias psichologijos ir meno terapijos teorijas.
Taip pat skaitykite: Kaip naudoti emocinės laisvės techniką
"Sielos koliažas" - tai kūrybinė metodika ir savęs pažinimo procesas, kuriame naudojant koliažo techniką iš vaizdinių, paveikslėlių ar nuotraukų iš naujo atkuriame save, susikurdami individualią, ypatingą ir pačią gražiausią asmeninių koliažų kolekciją. "Sielos koliažas" sujungia kūrybiškumą su racionalumu ir suteikia neribotas galimybes pažinti save, atrasti save iš naujo, suvokti savo elgesio modelius ir padėti pačiam sau juos pakeisti.
Dalia Braziulytė-El Amary „Sielos koliažą“ „parsivežė“ iš 2009 m. vasaros odisėjos - archetipinių konsteliacijų seminaro „Odisėja - metamorfozė ir sugrįžimas“, vykusio Graikijoje, antikinio pasaulio centre Delfuose. Šis metodas ir jį pristačiusi anglų kilmės „sielos archeologė“ Zoe Robinson atėjo tarsi atsakas į vidinius klausimus ir dovana po intensyvių meditacijų Apolono šventykloje Delfuose, kaip psichologinis instrumentas, leidžiantis realizuoti saulės ir civilizacijos dievo Apolono priesaką „Pažink save“.
Keliaujant į "Sielos koliažo" erdves, pradedama nuo įvadinio seminaro. Pirmąją seminaro dieną susipažįstama su "Sielos koliažo" istorija, technika ir struktūra, pradedama kurti savo asmeninę sielos kortų malką. Antrąją seminaro dieną kuriamas ritualinis stebuklingos skrynelės. Šioje skrynelėje „apsigyvena“ naujieji šedevrai - „Sielos koliažo“ kortos, vidinio pasaulio atspindžiai. Šis seminaras - tai ilgalaikės programos ir kūrybinio proceso, kuris gali tęstis daugelį mėnesių ir netgi kelerius metus, įvadinis užsiėmimas. Rimtai praktikuojant šį nuostabų metodą, jis gali būti saviugdos forma, meditatyvinio meno rūšis ir gyvenimo būdas.
"Sielos koliažo" darbinės grupės susitikimai - tai vientisas kūrybinis procesas, iš atskirų užsiėmimų susidedanti kelionė į savo sielos esmę. Kiekvienas užsiėmimas skiriamas tam tikrai temai, svarbiai kiekvieno žmogaus gyvenime (pvz., senatvės, išminties, vaisingumo, meilės, čakrų, mitologijos ir t.t.). "Sielos koliažo" metodą galima palyginti su vidine kelione, atveriančia sieloje ir gyvenime keturias koordinates, vektorius, dimensijas ir leidžiančia judėti iškart keturiomis kryptimis tuo pačiu metu išlaikant vidinį susitelkimą ir asmenybės visybiškumą.
Ši technika padeda:
Taip pat skaitykite: Harmonija per emocijų paleidimą
- Tyrinėti svarbiausias asmenybės dalis, charakterio ir būdo bruožus, talentus ir resursus.
- Atrasti vyraujančias mintis ir jausmus.
Kaip kuriamas koliažas psichologijoje?
Koliažo kūrimo procesas psichologijoje yra gana paprastas, tačiau svarbu laikytis tam tikrų principų. Pirmiausia, žmogus turi pasirinkti medžiagas, kurias naudos koliažui kurti. Tai gali būti įvairūs popieriaus lapai, žurnalų iškarpos, nuotraukos, audiniai, gamtos elementai ir kt. Svarbu, kad medžiagos būtų įvairios ir atspindėtų žmogaus interesus, jausmus ir patirtis.
Antra, žmogus turi pasirinkti temą arba tikslą, kurį nori išreikšti per koliažą. Tai gali būti konkretus jausmas, problema, situacija arba tiesiog abstraktus vaizdinys. Svarbu, kad tema būtų aiški ir suprantama žmogui, kad jis galėtų lengvai išreikšti ją per koliažą.
Trečia, žmogus turi pradėti kurti koliažą, klijuodamas pasirinktas medžiagas ant paviršiaus. Svarbu, kad žmogus pasikliautų savo intuicija ir jausmais, o ne protu ir logika. Tai reiškia, kad žmogus turi leisti sau eksperimentuoti, klysti ir improvizuoti, nebijodamas, kad koliažas atrodys netobulas ar nesuprantamas.
Ketvirta, kai koliažas yra baigtas, žmogus turi jį apmąstyti ir interpretuoti. Tai reiškia, kad žmogus turi atkreipti dėmesį į tai, kokius jausmus ir mintis jam sukelia koliažas, ką jis jam primena, ką jis simbolizuoja. Svarbu, kad žmogus būtų atviras ir sąžiningas sau, nebijodamas pripažinti nepatogias ar skausmingas tiesas.
Savęs įsivertinimo metodas kasdienybėje
Šis savęs įsivertinimo metodas - tai tam tikra savęs įsivertinimo forma, kuri gali padėti pasiekti geresnių rezultatų tame, kuo užsiimate: dirbate, mokotės, sportuojate ar darote dar ką nors. Šis būdas - tam tikra savęs įsivertinimo forma. Tik sporte į šį vertinimą dar įsitraukia ir treneriai.
Taip pat skaitykite: Kas Yra EFT Ir Kaip Ji Veikia?
Tam, kad treniruotės būtų sklandesnės ir lengviau būtų galima fiksuoti progresą arba regresą, pasitelkiamas 4 elgesio formų vertinimas. Elgesys skirstomas į skirtingas formas, kad būtų galima konkrečiau įvertinti, ką reiktų pakeisti, o ko nereiktų. Tos 4 elgesio formos yra:
- Elgesys, kurį reikia išlaikyti.
- Elgesys, kurį reikia įtvirtinti.
- Elgesys, kurį reikia išvystyti/išmokti.
- Elgesys, kurį reikia pašalinti.
Elgesys, kurį reikia išlaikyti yra tokia elgesio forma ar konkretus veiksmas, kurį žmogus geba atlikti net ir didelio streso sąlygomis arba tiesiog visada tada, kada to reikia ir jis teikia naudą žmogui. Vadinasi, elgesys yra įtvirtintas ir juo galima bus pasinaudoti net sunkiu metu. Tokį elgesį paliekame, jo keisti nereikia.
Elgesys, kurį reikia įtvirtinti yra toks elgesys, kurį žmogus geba parodyti, tačiau ne visada. Galbūt taip pernelyg priklauso nuo streso ar nuo aplinkos. Tačiau jeigu žmogus gebėtų tą elgesį pademonstruoti ir tada, kada sąlygos ne tokios palankios, jam jis neštų naudą. Vadinasi, tokį elgesį reikia įtvirtinti. Reikia, kad šis elgesys taptų tokiu elgesiu, koks aprašytas pirmame punkte. Galima savęs paklausti, ką turiu padaryti, kad galėčiau lengviau pasinaudoti šio elgesio teikiama nauda? Galbūt kartais tereikia daugiau praktikos, galbūt reikia pašalinti kokias nors netinkamas aplinkos sąlygas.
Elgesys, kurį reikia išmokti yra toks elgesys, kuris atneštų naudos, jei būtų žmogaus „repertuare“, tačiau visai nėra išmoktas arba išmoktas ne iki galo. Tokį elgesį ar veiksmą reiktų identifikuoti ir surasti būdą, kaip jį galima būtų įtraukti į savo elgesio repertuarą.
Elgesys, kurį reikia pašalinti yra toks elgesys, kuris yra disfunkcinis. Vadinasi, jo buvimas trikdo žmogų, kliudo siekti tai, ko jis/ji nori. Tokį elgesį reiktų pabandyti eliminuoti. Liūdnesnė žinia ta, kad disfunkcines elgesio formas eliminuotai dažnai būna sunkiau, nei išmokti naujas, funkcionalias, todėl šioje vietoje labai svarbu susidėlioti prioritetus bei tikslus, kurių yra siekiama, kad būtų aiški motyvacija, kodėl tokį elgesį žmogus turėtų pašalinti.
Šią saves vertinimo priemonę galima paversti į dar paprastesnį grįžtamojo ryšio formatą:
- Ką aš darau tinkamai ir turėčiau tai tęsti.
- Ką aš darau tinkamai, bet turėčiau tai daryti dažniau ir pastoviau.
- Ką aš turėčiau daryti, bet dar nemoku.
- Ir, galiausiai, ką aš darau, bet turėčiau sustoti.
Psichologijos ir sielovados dialogas
Psichologija, psichoterapija ir dvasingumas, žmogaus religingumas papildo vienas kitą, tačiau neretai suvokiami kaip atskirti dalykai, yra supriešinami. Labai tikėtina, jog susietumas ar supriešinimas randasi priklausomai nuo konkretaus žmogaus pasaulėžiūros, matymo perspektyvos, perimtų, įtikėtų ir paties atrastų prielaidų apie save ir pasaulį.
Svarbu, kad psichologas, kalbėdamas dvasinėmis temomis su giliai tikinčiu žmogumi ir susidurdamas su savo ribotumu, greičiausiai rekomenduos kreiptis į dvasininką. Praktikuojantis psichologas nuolat aptaria savo darbo sunkumus supervizijose, nuolat klausia, kaip nepakenkti žmogui ar ko nepražiūrėti. Veikia tam tikri profesiniai saugikliai. Už visus psichologus negalima atsakyti, tačiau dauguma kolegų nuolat rūpinasi savo kvalifikacijos kėlimu, profesiniu tobulėjimu ir profesine etika.
Kolažo technikos privalumai ir trūkumai
Koliažo technika psichologijoje turi daug privalumų. Visų pirma, tai yra saugus ir netiesioginis būdas išreikšti savo jausmus ir mintis. Žmogus nebūtinai turi tiesiogiai įvardinti savo problemas, jis gali tiesiog sukurti koliažą, kuris atspindės jo vidinę būseną. Tai ypač naudinga žmonėms, kurie jaučia sunkumų verbalizuodami savo jausmus arba bijo būti atviri.
Antra, koliažo technika skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Žmogus gali eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis, spalvomis ir formomis, kurdamas unikalų ir originalų kūrinį. Tai gali padėti žmogui atrasti naujų saviraiškos būdų, ugdyti savo vaizduotę ir pasitikėjimą savimi.
Trečia, koliažo technika gali padėti žmogui geriau suprasti save ir savo problemas. Apmąstydamas ir interpretuodamas koliažą, žmogus gali atrasti naujų įžvalgų apie savo jausmus, mintis ir elgesį. Tai gali padėti žmogui geriau suvokti savo problemas ir rasti būdų jas spręsti.
Tačiau koliažo technika turi ir tam tikrų trūkumų. Visų pirma, tai yra subjektyvus metodas, kurio rezultatai gali būti sunkiai įvertinami ir palyginami. Kiekvienas žmogus interpretuoja koliažą savaip, todėl sunku objektyviai įvertinti jo terapinį poveikį.
Antra, koliažo technika gali būti neefektyvi žmonėms, kurie nemėgsta kūrybinės veiklos arba jaučia baimę prieš meną. Tokiems žmonėms gali būti sunku atsipalaiduoti ir išreikšti save per koliažą, todėl terapija gali būti neefektyvi.
Trečia, koliažo technika gali būti nepakankama rimtoms psichologinėms problemoms spręsti. Nors koliažas gali padėti žmogui geriau suprasti save, jis negali pakeisti profesionalios psichologinės pagalbos, ypač jei žmogus kenčia nuo sunkių psichikos sutrikimų.
tags: #koliazo #technika #psichologijoje