Šizofrenija - tai lėtinė psichikos liga, kuri dažnai sukelia negalią. Ši liga sutrikdo asmens gebėjimą aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijos, tinkamai išreikšti emocijas, priimti sprendimus ir efektyviai bendrauti su aplinkiniais. Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų, tiek vyrai, tiek moterys vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija dažniausiai pasireiškia kiek anksčiau, psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia kompensuojamųjų vaistų sistema Lietuvoje sergantiesiems šizofrenija, kokie vaistai yra įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su gydymu ir finansine parama.
Šizofrenijos priežastys ir simptomai
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai.
Genetiniai veiksniai: Asmenys, turintys artimų giminaičių, sergančių šizofrenija, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga. Ligai išsivystyti įtakos turi ne vienas, o keletas genų, kurie nulemia polinkio susirgti šizofrenija buvimą.
Cheminių medžiagų (neurotransmiterių) smegenyse pusiausvyra: Neurotransmiteriai - medžiagos, išsiskiriančios sklindant nerviniam impulsui neuronuose, užtikrina tolygų nervinio impulso sklidimą.
Taip pat skaitykite: Pagalbos planas priklausomybei įveikti
Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: Įvairiais sergančiųjų šizofrenija galvos smegenų vaizdiniais tyrimais buvo rasta tam tikrų smegenų struktūros (padidėję smegenų viduje esančios skysčiu pripildytos ertmės, vadinamos smegenų skilveliais, sumažėję tam tikri smegenų regionai) ir funkcijos (sumažėjęs metabolinis tam tikrų smegenų aktyvumas) pokyčių.
Vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai: Egzistuoja tyrimų, kurie teigia, kad šizofreniją gali įtakoti ir vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai, formuojantis smegenims, susidaro netaisyklingos jungtys tarp neuronų.
Sergant šizofrenija, neretai ryškiai pakinta paciento vidinis pasaulis ir elgesys. Dažniausi simptomai:
Kliedesiai.
Haliucinacijos: Tai tariamas nesamų dalykų jutimas, suvokimas be jokio išorinio dirgiklio ir realaus objekto.
Taip pat skaitykite: Diazepamo naudojimas ir poveikis
Šizofrenijos simptomai ir požymiai gali labai varijuoti. Jie skirstomi į:
Teigiami simptomai: Jie apima haliucinacijas ir kliedesius. Simptomai vadinami teigiamais todėl, kad jų anksčiau nebuvo ir atsirado papildomai.
Neigiami simptomai: Tai reiškia, jog kažkoks elgesys ar asmenybės bruožas yra prarastas. Jiems priklauso socialinis atsiribojimas, sunkumas išreikšti emocijas, sunkumas pasirūpinti savimi, negebėjimas jausti malonumo.
Pažintiniai simptomai: Sunkumas priimti, apdoroti naują informaciją ir atlikti sprendimus, remiantis ja. Sutrikusi dėmesio koncentracija.
Nuotaikos (afektiniai) simptomai: Gali pasireikšti depresija. Sergantiesiems šizofrenija padidėja savižudybių rizika.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo raminamųjų: gydymo būdai
Bendrai paėmus, šizofrenija lemia gebėjimo funkcionuoti įvairiuose vaidmenyse, ypač darbe ir asmeniniame gyvenime, progresuojantį blogėjimą. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus, nes jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs, ir neretai jis nemano, kad serga ir jam reikalinga medicininė pagalba.
Kompensuojamųjų vaistų sistema Lietuvoje
Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) skyrimo tvarką reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro tvirtinami sąrašai. Šie sąrašai apima:
- (A) Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą;
- (B) Kompensuojamųjų vaistų sąrašą;
- (C) Kompensuojamųjų MPP sąrašą.
Kompensuojamieji vaistai ir MPP gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Šiuos vaistus ir priemones išrašo šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Svarbu žinoti, kad stacionare esančiam pacientui visą gydymą, vaistus ir MPP turi užtikrinti ligoninė. Pacientui ligoninėje gali būti pasiūlomas gydymas brangesniais vaistais, bet tuomet žmogus turi sumokėti tik kainų skirtumą tarp ligonių kasų kompensuojamo ir brangesnio vaisto.
Kompensuojamieji vaistai šizofrenijai gydyti
Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Šizofrenijos gydyme skiriamos dvi pagrindinės fazės: ūmi fazė, kuomet skiriamos didesnės vaistų dozės psichoziniams simptomams nutraukti, ir palaikomoji fazė, kada ilgą laiką skiriamos mažesnės vaistų dozės.
Vaistai, skirti šizofrenijai gydyti, įtraukti į A sąrašą. Tai reiškia, kad sergantiesiems šia liga, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, visų į šį sąrašą įrašytų vaistų bazinės kainos yra kompensuojamos 100 procentų. Kad pasireikštų daugumos antipsichotinių vaistų poveikis, gali prireikti 2-4 savaičių. Reikia nemažai kantrybės, kol parenkama tinkama vaisto dozė ar vaistas.
Vaistų pasirinkimas ir gydymo fazės
Didžiajai daliai pacientų paskyrus vaistus, pasireiškia pagerėjimas. Daliai pacientų nesulaukiama atsako į gydymą, o mažai daliai asmenų vaistų gali nereikti visai. Net ir tęsiant gydymą, kai kuriems pacientams pasireiškia paūmėjimai, visgi jie daug dažniau pasitaiko nelaiku nutraukus gydymą ar vaistus vartojant nereguliariai.
Svarbu paminėti, kad Klozapinas - naujesnės kartos antipsichotikas, gali sukelti agranuliocitozę (baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcija, skaičiaus sumažėjimą). Vartojant šį vaistą, būtina periodiškai tirti kraują.
Finansinė parama ir kompensacijos
Lietuvoje yra numatyta finansinė parama tam tikroms socialinėms grupėms, įskaitant sergančiuosius šizofrenija. Į B sąrašą įrašyti vaistai skiriami tam tikrų socialinių grupių asmenims, pavyzdžiui, vaikams, pensininkams, neįgaliesiems, kurių galimybės įsigyti vaistų yra mažesnės nei kitų apdraustųjų. Šio sąrašo vaistai, skirti vaikams ir neįgaliesiems, kompensuojami 100 procentų bazinės kainos, o vaistai, skirti pensininkams ir sumažėjusio (30-40 procentų) darbingumo neįgaliesiems - 50 procentų.
Visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos yra mažesnės nei 267 eurų per mėnesį, priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mokėti nereikia. Visų minėtų kategorijų gyventojams paciento priemoką sumoka ligonių kasos, todėl patiems gyventojams, atsiimant kompensuojamuosius vaistus pagal elektroninius receptus, nieko primokėti nereikia.
Ligonių kasos kompensuoja 100 ar 50 procentų vaistų bazinės kainos, o kiekviena vaistinė kompensuojamuosius vaistus parduoda jau mažmenine kaina, todėl skirtingose vaistinėse priemokos už kompensuojamuosius vaistus gali skirtis.
Racionalus vaistų vartojimas
Racionalus vaistų vartojimas įmanomas tik tada, kai pacientui vaistai skiriami atsižvelgiant į jo klinikinę būklę, parenkant tinkamiausią dozę, tinkamiausią gydymo trukmę už mažiausius kaštus pacientui ir visuomenei. Deja, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų yra skiriami ar išduodami netinkamai ir beveik pusė visų pacientų vaistus vartoja ne taip, kaip reikia. Toks neracionalus vaistų vartojimas ne tik kenkia pacientams, bet ir yra švaistomos lėšos.
Papildomos gydymo priemonės
Nors medikamentinis gydymas yra pats svarbiausias, naudos gali duoti ir individuali bei šeimos psichoterapija, reabilitacija. Individualios psichoterapijos metu bandoma išmokti būdų, kaip susitvarkyti su nerimą keliančiomis mintimis, situacijomis ir sumažinti atkryčių riziką. Šeimos terapijos metu teikiama parama šeimai ir informacija apie ligą.
Prevencija ir moksliniai tyrimai
Kol kas, kol pakankamai nežinoma apie šizofrenijos priežastis, neįmanoma įvardinti ir prevencinių priemonių. Šia linkme toliau vyksta moksliniai tyrimai.
tags: #kompensuojamuju #vaistu #sarasas #sizofrenija