Dešimtys valandų, praleistų prie kompiuterio, įsitraukus į virtualiai kuriamą pasaulį, vieniems atrodo nesuvokiama, o kitiems - malonumas, iš kurio jie nebegali ištrūkti. Priklausomybė nuo interneto, ypač nuo kompiuterinių žaidimų, tampa vis aktualesnė problema šiuolaikinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje panagrinėsime priklausomybės nuo interneto argumentus, priežastis ir galimas pasekmes.
Priklausomybė nuo interneto: ar tai tikras sutrikimas?
Nemažai ekspertų nesutinka su mintimi, kad vaizdo žaidimai gali sukelti priklausomybę. Jų pagrindiniai argumentai susiję su tuo, kad pabėgimas į virtualų žaidimų pasaulį yra didesnės problemos, tokios kaip depresija ar nerimas, simptomas. Tačiau šiuos prieštaravimus sunkiau priimti, kai juos pastatome šalia naujausių elgesio priklausomybių tyrimų.
Tyrimai rodo, kad tiek per didelis įnikimas į žaidimus, tiek tam tikros narkotinės medžiagos panašiai keičia smegenų atlygio grandines. Kaip gyvenimą trikdančią problemą perdėtą įnikimą į žaidimus įvardija ir pas psichoterapeutus besilankantys jauni suaugusieji. Pastebėta, kad tam tikras elgesys turi labai panašius simptomus bei pasekmes, kaip ir priklausomybės nuo kai kurių medžiagų.
Psichoterapeutas Z. teigia: „Buvo ilga diskusija, ar internetą turime vertinti apskritai kaip problemą, ar turėtume žiūrėti specifiškiau, - ko žmonės jame ieško. Ar jie žaidžia kompiuterinius žaidimus, ar susirašinėja, ar perka, žiūri pornografiją, lošia ir t. Išvada tokia, kad turėtume žiūrėti į konkrečią veiklą internete, o ne internetą apskritai. Šiuo metu kompiuteriniai žaidimai išskiriami kaip didžiausią priklausomybę sukelianti veikla. Nuo 2019-ųjų tai pasaulyje pripažinta kaip sutrikimas.“ Jis įvardijo, kad lošimai jau buvo iki tol pripažinti kaip elgesio sutrikimas, nors ir nepriskiriamas priklausomybei. Tai susiję su kontrolės praradimu.
Lošimų elementų integracija į kompiuterinius žaidimus
Vis daugiau ir daugiau lošimo elementų yra įkomponuojama į kompiuterinius žaidimus ir atvirkščiai. Pašnekovas pastebėjo, kad visos elgesio priklausomybės yra gana komplikuotos ir sudėtingos. Žiūrint į priežastis, kodėl tokių sutrikimų atsiranda, matyti psichologinės, socialinės ir psichologinės sąsajos. Įtakos turi net ir genetika.
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo streso
„Žmonės, kurie yra impulsyvesni, neapsvarsto ateityje gresiančių pasekmių dėl savo elgesio, pirma padaro, o tada mąsto, turi didesnę riziką įgyti tokių priklausomybių. Be to, negebėjimas kontroliuoti savo emocijų, streso taip pat yra rizikos veiksnys“, - tikino Z. Elgesio priklausomybės turi bendrą bruožą - jos visos mažina stresą. Nesvarbu, ar tai būtų kompiuteriniai žaidimai, lošimai ar pornografijos žiūrėjimas.
Streso mažinimas ir pabėgimas nuo realybės
„Jeigu išgeri šiek tiek alkoholinių gėrimų, jautiesi atsipalaidavęs. Taip pat yra ir su lošimais, pavyzdžiui. Jeigu pradedi lošti ar žaisti kompiuterinius žaidimus, tai padeda pamiršti realų pasaulį ir jo problemas. Pamiršti, kad klasės draugai iš tavęs tyčiojasi, pamiršti konfliktus su savo vadovu darbe, pykčius su sutuoktiniu ar tėvais. Tai nėra blogai iki tam tikro lygio. Nereikia kiekvieną sekundę tvarkytis su visomis turimomis problemomis. Kartais reikia atsijungti ir turėti galimybę tai padaryti, tačiau kartu reikia gebėti ir susidurti su kilusiais iššūkiais. Nustumdami savo problemas kompiuteriniais žaidimais ir lošimais internete, galite įstrigti šiame procese ir jį nuolat kartoti.
Pašnekovo teigimu, viena iš didžiausių priklausomybių bėdų yra ta, kad žmonės linkę nepripažinti, jog yra nuo kažko priklausomi. Pavyzdžiui, jie sako: „Aš mėgstu pažaisti kompiuteriu, bet viskas kontroliuojama. Kiti žaidžia daugiau.“ „Žmonės visada randa iš pažiūros racionalų paaiškinimą savo elgesiui tam, kad užmaskuotų tikrąsias problemas. Tačiau dažnai net ir aplinkiniai nepamato problemos, pavyzdžiui, šeimos nariai. Jie taip pat yra dalis problemos. Tokie dalykai nenutinka per vieną dieną, viskas vyksta palaipsniui. Tu žaidi vis daugiau ir daugiau, prarandi daug pinigų, bet visi prie to pripratę. Tai vis labiau tampa normalu“, - dėstė Z.
Kontrolės praradimas ir prioritetų pasikeitimas
Priklausomybės esmė yra kontrolės praradimas. „Pažaisiu dar 20 minučių ir tada baigsiu“, - tačiau po 2-3 valandų žaidimai tęsiasi toliau. „Priklausomybė tampa prioritetu tarp visų kitų veiklų ir vaidmenų. Tai pasidaro aukščiau darbo, studijų, šeimos. Net ir miegas, maistas ar seksas pasidaro nebe tokie svarbūs. Kitaip tariant, priklausomybė pasiima reikšmingą laiko dalį iš kitų gyvenimo sričių. Todėl priklausomybė daro žalą ir pačiam asmeniui, ir jo aplinkai“, - aiškino Z.
Klasta ta, kad nėra apibrėžto laiko, kiek sveika skirti tam tikrai veiklai, o kiek jau yra per daug. „Tai nėra tik kiekio klausimas, tai yra kalba apie pasekmes ir už tos priklausomybės slypinčias priežastis. Pasak mokslininko, bandant išsivaduoti iš tokios priklausomybės, reikia pripažinti, kad būtina pagalba. „Net ir lošimai, kurie problema laikomi jau 30-40 metų, vis dar siejami su moralės, savikontrolės trūkumu. Turi būti aišku - ir tai labai svarbu, - kad tai sutrikimas, su kuriuo susidoroti turi padėti profesionalai. Žinoma, yra daug priežasčių, dėl kurių išsivysto tokios priklausomybės, tačiau tai nėra tiesiog silpnumas. Joms gydyti gali prireikti ne tik psichoterapijos, bet ir tam tikrų medikamentų. Visa tai galioja ir kompiuteriniams žaidimams, impulsyviam pirkinėjimui, priklausomybei nuo pornografijos ir t. t.“, - teigė Z. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neretai tokios elgesio priklausomybės žengia koja kojon su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas ar depresija.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Anoniminiai žaidėjai ir priklausomybės įveikimas
„Anoniminiai žaidėjai veikia panašiai kaip anoniminiai alkoholikai. Tai vieta, kurioje susitinki su kitais žaidėjais, turinčiais tą pačią problemą, ir gali pasidalinti savo emocijomis, patirtimi. Sakoma, kad kartą įgijus priklausomybę, ji lieka visam gyvenimui, t. y. ją įveikus prie tos pačios veiklos grįžti tarsi nebegalima, nes yra didžiulė rizika įkliūti į tuos pačius spąstus. Z. „Jeigu buvote priklausomas nuo alkoholio ar kitokių medžiagų, nėra rekomenduojama vėl pabandyti jas vartoti. Galite būti šias priklausomybes įveikę prieš 10-20 metų, tačiau yra didelė tikimybė atkristi. Todėl visada patartina netampyti liūto už ūsų. Tačiau iš klinikinės psichologijos pusės tai nereiškia, kad jūs išliekate priklausomas. Jeigu nelošiate 10 metų, tai reiškia, kad nebesate priklausomas. Todėl tas pasakymas, kad jei esate priklausomas, tai visam gyvenimui, yra daugiau žinutės dalis priklausomiems žmonėms, kuri sako, kad geriau negrįžti prie tų pačių įpročių, nes turite polinkį į priklausomybę“, - kalbėjo Z. „Turiu sau pasakyti: gerai, aš šiandien nelošiu. Tai dalis psichoterapinio gydymo. Aš nesakau, kad nelošiu daugiau niekada, bet sakau, jog nelošiu šiandien, o tai yra realistiškas tikslas. Bet jeigu jūs jau nustojote lošti, susitvarkėte savo gyvenimą, nebegalima sakyti, kad esate priklausomas, nepaisant to, kad savo istorijoje tokį etapą turite.
Priklausomybės apibrėžimas ir klasifikacija
Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (TLK-10 AM, 2008) priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitas elgesys, anksčiau labiau vertintas. Kai kurios ligos, turinčios priklausomybės požymių, ligų klasifikacijoje įvardijamos kaip įpročių ir potraukių sutrikimai. Ši kategorija apima tam tikrus elgesio sutrikimus, kurie nepriskiriami kitiems kodams. Jiems būdingi pasikartojantys veiksmai, kurie neturi aiškios racionalios priežasties, yra nekontroliuojami ir dažniausiai kenkia paties paciento ar kitų žmonių interesams.
Nemaža dalis žmogaus elgesio sutrikimų, anksčiau įvardintų kaip žalingi įpročiai, šiandien pervardijami į priklausomybes. Tokių naujų priklausomybių sąrašas susidaro gana ilgas: darbomanija, telemanija, priklausomybė nuo mobilaus telefono, socialinių tinklų, pirkimo (šopomanija), sekso, maisto ir maisto priedų, saldumynų, nuo meilės (santykių), nuo įvaizdžio, tikslo siekimo. Taip pat nuo sektų, plastinių operacijų, švarinimosi, destruktyvių santykių, stimuliuojančių medžiagų (tarp jų - ir kofeino). Atskirai būtina paminėti sąlyginę arba kopriklausomybę, t. y.
Priklausomybių visuomenė
Dar 1999 m. vokiečių psichologas Ulrick Giesekus teigė: „Aiškių ribų tarp „blogų įpročių“ ir „sunkios priklausomybės formos“ nėra. Reikia vadovautis tuo, kad sunkūs priklausomybių sutrikimai visuomenėje tiek pat dažni, kaip ir „menki kasdieniški potraukiai“. Šiuo požiūriu mes tikrai esame priklausomybių visuomenė“. Priklausomybė neretai tapatinama su vergavimu. Galima išgirsti, kai apie žmogų kalbama, jog „jis yra alkoholio ar narkotikų vergas“. Arba „lošimas pavergė jo protą“ ir pan.
Alkoholikas keikia girtavimą, bet geria. Narkomanas ne vieną kartą pasižada sau, kad pavartos paskutinį kartą ir mes, tačiau tų „paskutinių kartų“ pabaigos nematyti. Lošėjas tikina save, kad kai tik išloš ar bent jau kažkiek atsiloš, tai būtinai susikurs normalų gyvenimą, tačiau išlošęs tuoj pat pralošia ir vėl kuria naujas teorijas ir kombinacijas. Priklausomas nuo interneto save tikina, kad prie kompiuterio pasėdės tik pusvalandį, tačiau atsipeikėja tik po penkių valandų ar kitą rytą. Priklausomas nuo maisto po eilinės dietos laikymosi leidžia sau pasilepinti tik viena bandele, o rezultatas - kilogramai grįžta su kaupu. Kol žmogus nepripažįsta ir nesusitaiko su priklausomybe, jis visiškai yra priklausomas nuo savo „šeimininko“.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Neigimas ir saviapgaulė
Priklausomybė yra labai susijusi su neigimu ir perdėtu pasitikėjimu savo jėgomis. Iš pradžių žmogus priešinasi, sako, kad jis neturi jokios priklausomybės, vėliau, kad pateisintų nekontroliuojamą elgseną, ieško priežasčių ir pasiteisinimų arba kaltina aplinkybes ir kitus žmones. Jei ima pripažinti, bando save suimti į rankas, ieško valios ar dar kokių vidinių jėgų, kad nutrauktų žalojančią jį elgseną. Deja, tai saviapgaulė.
Priklausomybės priežastys
Priklausomybės atsiradimo priežastys nėra tiksliai nustatytos, todėl žmogiškųjų problemų bei santykių tyrinėtojai priklausomybės šaknų ieško remdamiesi savo specializacija. Gydytojai teigia, kad tai smegenų liga, psichologai įvardija vidinių konfliktų pasekmes, kurias sukelia jausmų slopinimas, uždarumas ar vertybinių nuostatų nepastovumas. Egzistencinės filosofijos atstovas tvirtins, kad žmogus prarado gebėjimą laisvai rinktis ir papuolė į visuomenės stereotipų spąstus, iš kurių bando išsivaduoti ieškodamas tariamos laisvės su svaigalų ar destruktyvios veiklos pagalba. Dar kiti priklausomybės priežastis įžvelgia sutrikusiuose žmogaus santykiuose su savimi ir aplinkiniais žmonėmis. Pvz., viena sparčiai populiarėjančių priklausomybių - darbomanija - apibūdinama kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad žmogus sau kelia pernelyg didelius reikalavimus, negeba kontroliuoti darbo įpročių ir įsitraukia vien tik į darbą, atsisakydamas daugumos kitų gyvenimo sričių.
Ko gero, visos įžvalgos turi prasmės ir atskleidžia priklausomybės sampratos sudėtingumą.
Alkoholio vartojimas ir jo žala
Alkoholis yra viena iš pačių pavojingiausių psichiką veikiančių medžiagų pasaulyje. Alkoholio žalos mastą asmens fizinei ir psichikos sveikatai, taip pat socialiniam funkcionavimui patvirtina gausūs moksliniai tyrimai. Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal suvartojamo alkoholio kiekį, apsinuodijimus alkoholiu, mirties atvejus nuo alkoholio (ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų). Tačiau žmonės būna narsūs ir stiprūs, atsisakydami alkoholio, tabako, vengdami gerti stiprius vaistus, suprantant, kad tai kenkia vaisiui ir jau gimusiam kūdikiui.
Pagrindinė šio straipsnio mintis yra ši: esama svarių argumentų, kodėl verta susilaikyti nuo alkoholio ne tik nėštumo metu, bet ir vaikams augant. Dalis vaikų, kurių tėvai vartoja alkoholį, su baime laukia kiekvienos didelės šventės pabaigos. Alkoholio ir agresyvaus elgesio ryšys, taip pat ryšys su vaikų nepriežiūra yra patvirtintas įvairiose šalyse atliktais moksliniais tyrimais.
Jei taip atsitinka, tėvai nustoja būti vaiko saugumo garantu, priešingai - jie tampa bauginančiomis būtybėmis, savotiškais „nekontroliuojamais milžinais“: grėsmingi, nesuprantami, nenuspėjami vaikui. Atidėti konflikto sprendimą, kol apsvaigimas praeis, kritiškai vertinti savo veiksmus, atsižvelgti ne tik į savo, bet ir vaiko jausmus, pavyksta ne visada. Tais nesėkmingais atvejais vaikai tampa staiga įsiplieskusių ir sunkiai valdomų tėvų konfliktų stebėtojai.
Daugelio mokslininkų teigimu, nėra tokio dalyko kaip „saugus alkoholio vartojimas“. Mitas, kad mažos reguliariai vartojamo alkoholio dozės yra saugios. Tai, kad itin kokybiškų ir brangių gėrimų vartojimas yra saugus - taip pat mitas.
Vis dėlto staigių vakarykščių suaugusiųjų pykčio ar liūdesio protrūkių, alkoholio nulemtų kalbos, emocijų raiškos, elgesio pokyčių vaikas nėra užmiršęs, jo sąmonėje jie lieka ryškūs, gąsdinantys ir skausmingi, bet dažniausiai - niekaip neišspręsti. Vaikas priverstas pats susikurti paaiškinimą, kas ir kodėl buvo atsitikę su jo tėvais, taip pat rasti būdą nusiraminti. Maži vaikai negali suprasti suaugusiųjų konfliktų priežasčių ir yra linkę kaltę prisiimti sau. Jie perima ir netinkamo suaugusiųjų elgesio konflikto situacijoje modelius. Be to, nuolat matydamas apgirtusius tėvus, vaikas kito asmens girtumą priima kaip įprastą reiškinį. Dėl šios priežasties vaikas praranda gebėjimą identifikuoti kito asmens girtumą kaip jo saugumui grėsmę keliantį veiksnį.
Nerimo mažinimo būdas, prieinamas daugeliui vaikų, yra pasinerti į „kompiuterinę-emocinę narkozę“, t. y. ilgas valandas žaisti kompiuterinius žaidimus. Tačiau gydomojo poveikio psichikos sveikatai šis būdas neturi. Nuolatinius piktnaudžiavimo alkoholiu epizodus galima vertinti kaip ilgalaikį vaiko traumavimą. Jo pasekmės gali būti labai įvairios ir savitos įvairiems vaikams: vaikas ima jaustis nesaugus, smunka jo savivertė, keičiasi elgesys, jis gali tapti prislėgtas arba piktas, jam sunku pasitikėti žmonėmis, šlyja santykiai su bendraamžiais, gali pablogėti miegas, apetitas, fizinė sveikata, gali kilti psichosomatinių sutrikimų, vaikui gali būti sunku susikaupti, mokytis ir kt.
Vaikai turi nepailstantį siekį būti panašūs į suaugusiuosius, tapti tokie kaip jie. Vaikus daug labiau veikia tai, ką suaugusieji daro, o ne tai, ką jie sako. Tėvų auklėjimo metodas „vaikeli, man kitaip neišeina, bet tu užaugęs taip nedaryk“ veikia prastai arba gali lemti visiškai priešingą rezultatą. Tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai yra šeimos paslaptis, vaikas neturi su kuo apie tai pasikalbėti, nedrįsta niekam pasiguosti.
Nuo alkoholio apsvaigę tėvai yra emociškai neprieinami vaikams, negali jais tinkamai pasirūpinti. Laikas, kai vartojate alkoholį, daugeliu atveju gali būti vertinamas kaip laikas, kurį Jūs praleidžiate emociškai atsiskyrę nuo vaiko, net jei jis yra tame pačiame kambaryje. Alkoholio davimas vaikams, namuose ar viešoje vietoje, yra tolygus prievartai prieš vaikus.
Augti alkoholio visiškai nevartojančioje šeimoje šiandien tikriausiai yra savotiška „prabanga“. Vis dėlto tokių šeimų yra ir jų gali daugėti. Nevartoti alkoholio, kol auginate vaikus, nėra tokia jau radikali idėja. Šis dalykas, tikslingai jį pasirinkus, yra pasiekiamas ir įgyvendinamas.
Informacijos perteklius ir priklausomybė nuo elektroninio pašto
Elektroninis paštas ir kiti internetinių pranešimų įrankiai biuruose dirbančius žmones pavertė laboratorinėmis žiurkėmis, desperatiškai ieškančiomis „socialinės sąveikos“ ėdalo, teigia ekspertai. Didėjantys perteklinės informacijos kiekiai iš kompiuterių ir išmaniųjų telefonų žmonių smegenyse suformuoja „informacinę grūstį“ ir taip užblokuoja žmogaus pastangas mąstyti. Dėl šios priežasties nuolat internetinius komunikacijos kanalus naudojantys žmonės linkę refleksyviai reaguoti į „informacinius dirgiklius“ ir paviršutiniškai juos apsvarstyti, nes gilesniems apmąstymams „nepakanka resursų“.
Elektroninis paštas išnaudoja pagrindinį žmogaus instinktą ieškoti naujos, jo išlikimui svarbios informacijos, todėl daugeliui išsivysto priklausomybė nuo elektroninio pašto laiškų dėžučių. Natūralūs impulsai, senovėje padėję žmonės susirasti maisto ir išvengti plėšrūnų, dabar verčia mus degraduoti, grįžti atgal į panašią būseną, kurią galima palyginti su laboratorijos narvuose laikomomis žiurkėmis.
Naujausio tyrimo duomenys liudija, kad biurų darbuotojai D. Britanijoje savo el. pašto dėžutes tikrina mažiausiai 30 kartų per valandą. Kaskart jose radus naujos informacijos mūsų smegenys išskiria dopamino dozę. Tai malonumo pojūtį aktyvuojanti cheminė medžiaga, susijusi su įvairiomis priklausomybėmis.
„Mūsų išmanieji telefonai ir kiti nešiojamieji įrenginiai pavertė mus aukštųjų technologijų laboratorijų žiurkėmis, mintimis spaudančius svirteles tikintis gauti atlygį - šiek tiek socialinio ar intelektinio „maisto“. Skaitmeniniai pranešimai prikausto dėmesį dėl savo neapibrėžtumo - visados egzistuoja tikimybė, kad kažkas svarbaus laukia mūsų gautų laiškų dėžutėje. Ji nustelbia mūsų žinojimą, jog dauguma internetu gaunamų pranešimų yra vieni niekai“, - sakė N. Carras savo interviu žurnalui „Esquire“.
Informacijos perteklius, sklindantis iš įvairių ekranų, trukdo jos suvokimą, apsunkina įsiminimo procesą ir vis labiau kliudo gebėjimui mokytis.
Mobiliųjų telefonų naudojimas ir pavojai internete
Tyrimas parodė, kad mobiliuosius telefonus turi apie 46 proc. amžiaus viduriniųjų klasių moksleivių ir 96 proc. aukštesniųjų klasių mokinių. ketvirtas 11-12 metų moksleivis. draugais, skaito knygas, klausosi muzikos ir naršo internete. vakarą. Iš 10 tūkst. apklaustų vaikų 7 proc. žinučių per dieną. naudojasi valgydami, o 10 proc. - maudydamiesi. maigo 18 proc. aukštesniųjų klasių mokinių. turinčiais mobiliaisiais telefonais. pasaulis suteikia daugybę galimybių mokytis ir bendrauti. pasinaudoti sukčiai arba pedofilai. Tyrimas parodė, kad daugiau negu 80 proc. potencialiai pavojingų tinklalapių.
Pikti komentarai internete ir jų poveikis
Internetas ir socialinės medijos davė progą pasisakyti kiekvienam ir apie viską. Čia savo nuomonę galima reikšti anonimiškai, o sulaukus atsakomosios reakcijos pasprukti ir išvengti akistatos su kritikuojamu asmeniu. Patogesnės vietos išlieti susikaupusį pyktį ant niekuo dėto žmogaus nesurasite. Tuo netrunka pasinaudoti gyvenimu nusivylę, ant visko pykstantys, savęs ir kitų nemylintys žmonės. Jiems internetas - nuoskaudų liejimo vieta, kurioje visuomet gali surasti ką nors, kas kaltas dėl tavo paties bėdų, ir gerai išsiplūsti. Dar aršiau siaučia vadinamieji interneto troliai - piktybiški asmenys, paverčiantys socialines medijas savo piktdžiugiško žaidimo aikštele.
Psichologijos profesorius Artas Markmanas sako, kad „interneto komentarai šiais laikais tapo nepaprastai agresyvūs ir nieko nesprendžiantys“. Anot mokslininko, susidūrę su piktu komentatoriumi galite pasijusti iš tikrųjų nuskriaustas ir įskaudintas. Tyrimai rodo, kad įsitraukę į piktų komentarų skaitymą ir rašymą, netruksite pajusti pasekmes savo psichologinei savijautai ir gyvenimo kokybei.
Dalintis įspūdžiais ir idėjomis, plėsti bendraminčių būrį, turėti prieigą prie bet kokios informacijos bet kuriuo metu - šias galimybes mums suteikė internetas. Neaprėpiami klodai klaidingos informacijos ir netikrų naujienų, internetinės patyčios, smurtinė ir traumuojanti medžiaga - tai tamsioji interneto pusė.
Internetas ir socialinės medijos formuoja mūsų realybės suvokimą. Susikūrę virtualų „socialinį burbulą“ apsupame save panašiai mąstančiais ir panašias vertybes palaikančiais žmonėmis. Kasdien sulaukdami palaikymo iš bendraminčių, įtikime, kad mūsų būdas matyti tikrovę yra pats teisingiausias. Piktos diskusijos internete, užuot padėjusios rasti objektyvią tiesą, priverčia susidurti kraštutinėms nuomonėms ir įžiebia aršius, beprasmiškus ginčus. Svarbiausia tampa nebe susikalbėti, o įrodyti, kad esi teisus. Bet kokia kaina.
Tyrimais nustatyta, kad neigiamos patirtys mus paveikia labiau nei teigiamos. Skaudų išgyvenimą prisiminsite ilgiau nei malonią popietę su draugais. Tai normalu ir lemta evoliucijos - užsigavę, nusivylę, įskaudinti, kitą kartą būname atidesni ir saugomės. Todėl neigiamas patirtis užfiksuojame ilgam. Panašiai ir su neigiamais komentarais internete. Jie labiau patraukia dėmesį, priverčia suklusti, sunerimti ir, žinoma, sureaguoti.
Sociologijos mokslų daktarė, psichologė Sherry Turkle sako, kad internete bendraujame agresyviau, nes „nužmoginame“ vienas kitą. Nuotraukos kompiuterio ekrane nesuvokiame kaip žmogaus. Nejaučiame jo emocijų, nematome mimikų, negirdime balso. Anot profesoriaus A. Markmano, internete reiškiamės aršiau nei realiame gyvenime, nes galime bet kada pabėgti iš diskusijos lauko. Mūsų niekas nepagaus, nenubaus ir nelieps atsakyti už savo veiksmus. Taip pat mokslininkas pabrėžia anonimiškumo svarbą. Nustatyta, kad daugiausiai neigiamų komentarų rašoma platformose, kuriose yra galimybė išlikti anonimiškam, pavyzdžiui, „Youtube“.
JAV Northwesterno universiteto mokslininkai tyrinėjo, kaip žmones veikia piktų komentarų rašymas internete. Pasirodo, be cenzūros išliedami savo emocijas, patiriame jausmą, panašų į sukeltą alkoholio ar neribotos valdžios. Kai kuriems žmonėms šis pojūtis taip patinka, kad jie ima piktnaudžiauti alkoholiu ar tampa tironiškais vadovais.
Interneto troliai tyčia elgiasi piktybiškai ir siekia pakurstyti nesantaiką. Aršios rietenos ir galimybė kaip reikiant išsikeikti jiems kelia savotišką malonumą. Tačiau ne visi piktieji komentatoriai yra įniršio nevaldantys, agresyvūs, pasitenkinimą iš rietenų gaunantys žmonės. Išsilieti virtualioje erdvėje juos verčia patirtos nuoskaudos, susikaupęs pyktis, frustruota agresija. Taip pat jausmas, kad esi neišgirstas, nesuprastas, nesvarbus ir niekam nereikalingas. Kartais plūstis internete paskatina trumpalaikės nesėkmės. Kartais tai - tiesiog žmogus, kuriam reikia pagalbos ir supratimo.
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad daugiau sekėjų turi tie interneto nuomonės formuotojai, kurių pasisakymai yra mažiau mandagūs ir labiau kritiški.
Seniai įrodytas socialinės medijos panašumas į narkotikus. Kai sulaukiame „patiktukų“ ir kitų reakcijų, mūsų kūne išsiskiria malonumo hormonai. Kai kurie mokslininkai lygina tai su poveikiu, kurį sukelia kokainas. Prie greito malonumo greitai ir priprantama. Norisi vis daugiau ir daugiau. Todėl galiausiai visiškai nebeišlendame iš socialinių tinklų. Neigiamų komentarų skaitymas ir rašymas padeda išvešėti priklausomybei nuo socialinės medijos.
Organizacinės, skatinančios kritinį mąstymą, „Reboot Foundation“ įkūrėja Helen Lee Bouygue sako, kad su socialinės medijos išpopuliarėjimu (maždaug nuo 2012 m.) gerokai padaugėjo paauglių ir jaunų žmonių, besiskundžiančių įvairiais psichologiniais negalavimais.
Tyrimų išvados rodo, kad internetas daugumai žmonių yra svarbiau už viską. Akivaizdu - daugybei žmonių jų virtualus gyvenimas tampa svarbesnis nei realus. Priklausomybė nuo socialinių tinklų veda į vienišumą ir depresiją.
Profesorius Ioannisas Kareklasas iš Niujorko valstijos universiteto nustatė, kad interneto komentarai skaitytojų nuomonę apie skiepus formuoja taip pat stipriai, kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešimai. Kai komentatoriai pateikia save kaip tam tikros srities žinovus (pavyzdžiui, medikus), jų komentarai veikia skaitytojų nuomonę net labiau nei oficialios organizacijos teiginiai.
Agresija paskatina agresyvų atsaką, todėl įsisuka užburtas ratas. Galimybė komentuoti internete padeda žmonėms „nuleisti garą“. Tačiau iš tikrųjų dėl to nepalengvėja. Išsiplūdus lieka kartėlis, sukilusios emocijos niekur nedingsta ir gali būti „nuleidžiamos“ ant artimųjų. Kad ir kaip žiūrėtum - vėlimasis į aršias diskusijas internete neduoda jokios naudos.
tags: #internetas #pavojingas #priklausomybe #argumentai