Bendravimo psichologijos taikymo pavyzdžiai

Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja žmogaus elgesį, protą ir psichikos procesus. Jos žinios yra plačiai pritaikomos įvairiose gyvenimo srityse - nuo asmeninio tobulėjimo iki profesinės veiklos. Šiame straipsnyje aptarsime konkrečius psichologijos žinių pritaikymo pavyzdžius, apimdami teorines koncepcijas ir praktinius metodus.

Psichologija socialiniame darbe

Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.

Asmenybės tipų teorija

Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo. Ši teorija teigia, kad žmonės skiriasi pagal polinkį į tam tikrus elgesio tipus, atspindinčius jų interesus, polinkius ir sugebėjimus. Holando testas padeda nustatyti asmenybės poreikius, interesus ir motyvaciją, leidžiant sėkmingiau parinkti asmenybei tinkamą profesiją.

Emocijų valdymas

Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, todėl svarbu mokėti atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat padėti klientams tai daryti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia mokėti jas atpažinti. Supratus savo poreikius ir jų sukeliamas emocijas, galima stebėti, kaip jos veikia kūną. Pastebėjus raumenų įtampą, galima atpažinti baimę ar nerimą. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, ramybės ir pusiausvyros rodiklis. Pasinaudojant Džemso-Langės emocijų kilmės teorija, galima atpalaidavus raumenis pasijausti nusiraminus ir efektyviau vertinti situaciją.

Bendravimo psichologija

Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje. Kam reikalingi bendravimo dalykinėse situacijose įgūdžiai? Kokiose situacijose tai pamatome? Kaip bendraudami žmonės veikia vieni kitus? Požymiai, padedantys atpažinti žmogaus būseną. Žodinė ir nežodinė kalba. Komunikacijos kaip informacijos perdavimo schema. Kur ir kaip „nuteka“ informacija? Kas padeda informaciją iškraipyti? Grįžtamasis ryšys. Tarpusavio santykiai, požiūriai ir nuostatos - kaip mes priimame kitus žmones. Vertinimas ir „etikečių“ klijavimas. Nuostata savo paties atžvilgiu. Klausymas ir aktyvus klausymas. Klausimai ir - kaip juos užduoti. Atviri ir uždari klausimai. Kalba ir kalbėjimas. Aplinkos įtaka dalykiniam bendravimui. Komunikacija organizacijoje - kaip ją organizuotume?

Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu

Savęs pažinimas ir vertinimas

Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas. Tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save, žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais, nesijausti blogesniu už kitus, nenuvertinti nei savęs, nei kitų. Žmogus, neišmanantis bendravimo psichologijos, patiria sunkumų bandant pažinti save, yra nepastovus, nesupranta savęs ir savo norų, nežino, kaip tinkamai elgtis, ir tampa priklausomas nuo aplinkybių bei kitų žmonių įtakos.

Klausymasis

Klausymasis yra dar viena svarbi bendravimo psichologijos dalis. Tik gebant klausytis ir išgirsti kitą žmogų, galima suprasti, ką jis nori pasakyti, tinkamai jam atsakyti ir, esant reikalui, padėti (kuo skiriasi pasyvus ir aktyvus klausymas).

Bendravimo etiketas

Tolerancija, taktas, geranoriškumas ir … geros manieros. Pasisveikinimas - visa ko pradžia. Susipažinimas ir supažindinimas. Vizitinės kortelės. Svečių sutikimas ir dalykiniai pokalbiai. Kaip dera elgtis šeimininkui? Bendravimas su auditorija. Vieša kalba. Įvaizdis. Rūkymas, kava, dovanos, apranga … ir kitos „svarbios smulkmenos“. Pokalbio telefonu etiketas.

Streso valdymas

  1. Saugi ir sveika atmosfera darbe. Kas ją kuria ir kas turėtų būti atsakingi už jos palaikymą. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe, apie kurias dažniausiai pranešama, ir jis veikia 28% darbuotojų.
  2. Kas tai yra stresas. Teigiami ir neigiami jo aspektai. Trumpalaikis, dažnai nesikartojantis stresas gali daryti teigiamą įtaką darbui, kadangi padeda susikoncentruoti ties atliekama veikla, motyvuoja kovoti su iššūkiais.
  3. Asmeninio streso požymiai - kaip jį esame įpratę atpažinti.
  4. Stresinės būsenos susiformavimas kaip procesas: kuo ko jis prasideda ir kaip pasiekia savo kulminaciją. Nerimas - pokyčiai žmogaus psichikos lygmenyje. Įtampa - pokyčiai kūno lygmenyje.
  5. Dažniausi streso įveikimo būdai. Jų efektyvumo įvertinimas.
  6. Nerimo ir psichologinės įtampos mažinimo būdai.
  7. Streso atsiradimo priežastys. Jų išsiaiškinimas ir pripažinimas. Darbas su stresų priežastimis ir požiūris į jas.
  8. ”Dekarto schemos” pritaikymas analizuojant stresą sukeliančias priežastis.
  9. Mąstymo būdas ir stresas. Kaip jie susiję.
  10. Asmeniniai mąstymo stereotipai.

Asmenybės tipologija

  1. Elgesio strategijų, stilių bei požiūrių įvairovė ir asmenybės tipologijos.
  2. Koks mano asmenybės tipas?
  3. Energijos kryptis: ekstraversija ir intraversija. Veikti ar galvoti? Kuo skiriasi ekstravertiško ir intravertiško tipo žmonių elgesys bei kalba, ir kas tai nulemia. Kaip jie mato aplinką, renka informaciją, svarsto, priima sprendimus ir veikia.
  4. Informacijos suvokimas: patyrimas ir intuicija. Konkretumas ar vaizduotė? Kas svarbu vieniems ir kitiems, ir kodėl - skirtingai.
  5. Sprendimų priėmimas: mąstymo ir jausmų vaidmuo. Objektyvumas ar subjektyvumas? Vertybių ir požiūrių skirtumai - kaip tai daro įtaką darbui ir rezultatams. Abiejų tipų bendravimo įpročių - su kolegomis bei klientais - skirtumai.
  6. Santykis su aplinka: vertinimas ir stebėjimas. Apsispręsti ar įsigilinti? Ką renkamės - kontrolę ar laisvę, organizuotumą ar savieigą. Kaip veikia žmonės, kurie linkę greitai priimti sprendimus ir jų laikytis. Kaip dirba ir bendrauja tie, kurie linkę atsižvelgti į kiek įmanoma įvairiapusiškesnę informaciją.
  7. Kaip kiekvienam pasinaudoti savojo tipo privalumais ir kompensuoti trūkumus. Du „lazdos galai“: 1) mano toks tipas, ir todėl aš toks… ir 2) motyvuojantis „aš galiu viską“.

Emocijų psichologija

Ar kada nors pagalvojote, nuo ko priklauso mūsų sėkmė? Kaip mes reaguojame į mums nepatinkančias ir patinkančias situacijas? Situacijos - fiziologinės būsenos - nuotaikos - mąstymo - elgesio ir jo rezultatų „uždaras ratas“. Neigiamos emocinės būsenos - kam jos? Pvz., stresas…. Racionalios technikos, padedančios keisti požiūrį ir reakciją į situaciją. Matavimai ir įvertinimas. Vaizduotę panaudojantys pratimai. Alegoriniai pasakojimai. Vizualizacija. Minties ir nuotaikos ryšys. Minties ir elgesio ryšys. Minties ir aplinkos ryšys. Ką reiškia - „pažiūrėti kitu kampu“? Įsitikinimai, nulemiantys mintis. Ar galima juos pakeisti? Pirmas žingsnelis - juos žinoti. Kaip galėtų atrodyti tokia „mąstymo programų revizija“?

Psichologinės nuostatos

  1. Psichologinės nuostatos į atskirus asmenybės tipus.
  2. Psichologinės asmenybės tipologijos. K. Jungo ir K.Briggs bei I.Briggs-Mayers požiūris į elgesio klasifikavimą.
  3. Koks mano - vadovo - asmenybės tipas?
  4. Ekstraversija ir intraversija.
  5. Patyrimas ir intuicija suvokiant informaciją.
  6. Mąstymo ir jausmų vaidmuo priimant sprendimus. Kaip dirbti su tais, kas teikia pirmenybę mąstymui.
  7. Sprendimai ir įsigilinimas į situaciją. Kontrolė ir laisvė. Organizavimas ir savieiga. Kaip veikia žmonės, kurie linkę greitai priimti sprendimus ir jų laikytis.
  8. Kokių psichologinių savybių reikalauja tam tikra veikla, taip pat - atskiros darbo vietos bei pareigybės.
  9. Skirtingų psichologinių tipų sąveikos ypatumai. Bendravimas ir bendradarbiavimas.
  10. Vadovo kaip administratoriaus ir/ar lyderio veikla - stipriosios ir silpnosios įvairių psichologinių tipų pusės. Savybės, kurias vertėtų tobulinti.

Derybų psichologija

Aptariame sumodeliuotas ir gal net nufilmuotas situacijas. Penkios pagrindinės elgesio strategijos: laimėti; prisitaikyti; vengti; ieškoti kompromiso; ieškoti trečio varianto. Informacijos perdavimo ir gavimo kanalai: žodžiai, balso charakteristikos ir kūno kalba. Psichologinės nuostatos ir pozicijos, kurių gali būti laikomasi derybų metu : aš OK - tu neOK; aš NeOK - tu OK; aš NeOK - tu NeOK; aš OK - tu OK. Dalykinio bendravimo įgūdžiai: mokėjimas klausytis (kuo skiriasi pasyvus ir aktyvus klausymas), mokėjimas užduoti klausimus (atviri, uždari, nukreipiantys ir kt. Individualių elgesio bei asmenybės ypatumų įtaka derybinių įgūdžių susiformavimui. (Kuo esu stiprus, kur mano silpnosios vietos, ar galiu kažką pakeisti? Pagal poreikį - testas asmenybės tipui nustatyti, parengtas remiantis K.Jungo ir K.Briggs bei I. Briggs Mayers asmenybės tipologija). Derybų situacijų-pavyzdžių analizė pradedant nuo pasirengimo (darbas grupelėse) ir tęsiant jų modeliavimą (vaidmenų žaidimai).

Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį

Pardavimo psichologija

Pardavėjas: ką man reiškia ši pozicija. Elgesio stilius - kaip jis pasireiškia. Pardavimo pokalbis prekybos salone, jo eiga.

Darbas su klientais

  1. Kas sunkiausia darbuotojams, dirbantiems su klientais?
  2. Mūsų nuostatos į atskirus asmenybės tipus. „Geri“ ir „blogi“ tipai. Kodėl ne su visais klientais yra vienodai lengva ir malonu bendrauti.
  3. Koks mano - dirbančiojo su klientais - psichologinis tipas.
  4. K. Jungo ir K.Briggs bei I.Briggs-Mayers požiūris į elgesio klasifikavimą.
  5. Ekstraversija ir intraversija.
  6. Patyrimas ir intuicija suvokiant informaciją.
  7. Mąstymo ir jausmų vaidmuo priimant sprendimus. Kaip dirbti su klientais, teikiančiais pirmenybę mąstymui.
  8. Sprendimai ir įsigilinimas į situaciją. Kontrolė ir laisvė. Organizavimas ir savieiga. Kaip aptarnauti klientus, kuriems svarbiausia - patiems priimti sprendimus.
  9. Skirtingų psichologinių tipų sąveikos ypatumai: simpatija ir nepasitikėjimas, savitarpio supratimas ir „nesusišnekėjimas“, elgesys konfliktinėse situacijose ir t.t.
  10. Dirbančio su klientais darbuotojo veiklos analizė - stipriosios ir silpnosios įvairių psichologinių tipų pusės. Savybės, kurias vertėtų tobulinti.

Į klientą orientuotas pardavimas

  1. Pagrindinis į klientą orientuoto pardavimo dėsnis - elkis su klientu taip, kaip pats, būdamas klientu, norėtum, kad su tavimi elgtųsi.
  2. Kliento elgsena.
  3. Galimi klientų požiūrio į prekės / paslaugos pirkimą tipai: praktiškasis, pažintinis, emocionalus, pasyvus. Kaip ir kuo remiantis priimamas sprendimas pirkti.
  4. Pardavimo veikla ir individualūs skirtumai. Psichologinės nuostatos į atskirus asmenybės tipus. „Geri“ ir „blogi“ tipai. Kodėl ne su visais klientais yra vienodai lengva ir malonu bendrauti.
  5. K.Jungo ir K.Briggs bei I.Briggs-Mayers požiūris į elgesio klasifikavimą.
  6. Ekstraversija ir intraversija.
  7. Patyrimas ir intuicija suvokiant informaciją.
  8. Mąstymo ir jausmų vaidmuo priimant sprendimus. Kaip dirbti su klientais, teikiančiais pirmenybę mąstymui.
  9. Sprendimai ir įsigilinimas į situaciją. Kontrolė ir laisvė. Organizavimas ir savieiga. Kaip dirbti su klientais, kuriems svarbiausia - patiems priimti sprendimus.
  10. Skirtingų psichologinių tipų sąveikos ypatumai: simpatija ir nepasitikėjimas, savitarpio supratimas ir „nesusišnekėjimas“ ir t.t.
  11. Pardavimo vadybininko veiklos analizė - stipriosios ir silpnosios įvairių psichologinių tipų pusės. Savybės, kurias vertėtų tobulinti.

Konfliktinių situacijų valdymas

  1. Įvadas. Susipažinimas. Temos aktualizavimas. (Kodėl darbuotojams rūpi mokėti konstruktyviai spręsti ir valdyti sudėtingas situacijas, atsirandančias bendraujant su klientais: noras kurti teigiamą savo įmonės įvaizdį, išsaugoti klientus; asmeninės sveikos psichologinės būsenos išsaugojimas ir pan.
  2. Įprastų, dažniausiai pasitaikančių konfliktinių situacijų sprendimo būdų aptarimas.
  3. Konflikto ir streso sąvokos. Sudėtingų situacijų aptarnaujant klientus atsiradimo priežastys. Konflikto kaip proceso eiga.
  4. Nuostatos klientų atžvilgiu. Klientų poreikiai - praktiniai ir asmenybiniai. Asmenybės tipai, jų atpažinimas ir prisiderinimas; savo asmenybės tipo nustatymas. Skirtingi elgesio stiliai. Ir - kaip visa tai susiję su konfliktinių situacijų atsiradimu bei jų eiga. Situacijų analizė.
  5. Ir klientų, ir darbuotojų dažniausiai naudojamos elgesio strategijos („pergalė bet kuria kaina“, prisitaikymas, vengimas, kompromisas, integracinio sprendimo ieškojimas) ir įpročiai - kaip tai įtakoja konfliktinių situacijų susidarymo tikimybę, taip pat jų eigą ir rezultatą. Aptarimas - kokiose situacijose kurios elgesio strategijos duoda geriausią rezultatą.
  6. Transakcijų analizės (pagal E.Berne) taikymas sprendžiant konfliktines situacijas. Bendravimas iš „Tėvo“, „Vaiko“ ir „Suaugusiojo“ pozicijos. Žodžiai, balsas ir kūno kalba kaip informacijos perdavimo priemonės. Ką sakome ir ką norime tuo pasakyti - paprastos ir „užslėptos“ transakcijos. „Žaidimai“ bendravime. „Psichologinio aikido“ technika.
  7. Darbas su klientų skundais, kaltinimais ir nepasitenkinimu. Klientų nepasitenkinimo neutralizavimo algoritmas. Darbas su klientų prieštaravimais.
  8. Asmeninio „dažniausiai naudojamų įrankių“ paketo pasiruošimas ir pasidalinimas su kolegomis.

Viešojo kalbėjimo psichologija

Ką reiškia „kalbėti viešai“? Įvairios tokių kalbų formos ir situacijos, kada jos sakomos. Su kokiomis susiduriate jūs? Gera vieša kalba ir bloga vieša kalba - kuo tai skiriasi. Savo ir auditorijos tikslų supratimas, auditorijos poreikių žinojimas ir temos, kuria kalbėsite, išmanymas. Lektoriaus pasirengimas, praktinis dalyko žinojimas ir pasitikėjimas savimi. Auditorijos baimė ir kaip su ja tvarkytis: atraskite malonumą… Keletas greitų ir veiksmingų pratimų. Savo įsitikinimų peržiūrėjimas. Nusiteikimas: kaip jis veikia informacijos perdavimą. Socialinės ir psichologinės nuostatos. Dėmesio nukreipimas ir sąmoningas savo paties dėmesingumo valdymas. Informacijos kodavimas ir dekodavimas. Įtaigumas: kalbėjimas - tai ne vien kalba. Verbalinė kalba ir neverbalika (kūno kalba ir balsas). Mokomės naudotis visais šiais trimis kalbėjimo komponentais. Tekstas - svarbu ir tai, kaip parenkame ir dėliojame žodžius. Kalbos nuoseklumas, logika ir suprantamumas. Veiksmažodžiai ir jų formos (aktyvas ir pasyvas). Sinonimai, palyginimai ir kt. … Kalbos vaizdingumas. Kontrastai, pauzės, pakartojimai. Pasirengimas kalbai: planas ir kompozicija. Nuo ko pradėti ruošiantis? Vaizdinės priemonės ir jų naudojimas. kada jos padeda, o kada „padeda“? Auditorijos pasitikėjimas: kaip jį įgyti. O gal - užsitarnauti? Dėmesys: kaip jį pritraukti ir kaip jį išlaikyti. Netikėtumas, kontrastas, asmeninė svarba. Klausimai ir replikos - kaip tai suvaldyti. Geranoriškos ir negeranoriškos pastabos. Individualus kalbėtojo stilius.

Komandos formavimo psichologija

Bendradarbiavimas ir konkuravimas. Kas geriau? Kaip dirba komandos? Kokia turėtų būti ideali komanda? O kokia - gera komanda? Pabandome… ir aptariame. (2 ak. Darbas grupėje. Vaidmenų pasidalinimas. Pastatykime namą drauge… Na, ir - ? Aptarkime, kas “gavosi”? Kodėl? (2 ak. Kaip mes kalbamės ir kaip susikalbame. Ar jis girdi mane? Pabandykime… (2 ak. Mokame įrodinėti savo tiesą? Tikrai? Nagi… Susitarkime tuomet! (2 ak. Kuriame įmonės (kolektyvo) viziją… Savaime aišku, ji turi būti netoli MANO ASMENINĖS vizijos ;). Pažinkime kitus ir save per bendras svajones! (2 ak.

Psichologiniai aspektai komandoje

  1. Psichologinės nuostatos į atskirus asmenybės tipus.
  2. Psichologinės asmenybės tipologijos. K. Jungo ir K.Briggs bei I.Briggs-Mayers požiūris į elgesio klasifikavimą.
  3. Koks mano - kiekvieno kolektyvo nario - asmenybės tipas?
  4. Ekstraversija ir intraversija.
  5. Patyrimas ir intuicija suvokiant informaciją. Kaip „susišnekėti“ su sensoriškais, ir kaip - su intuityviais žmonėmis.
  6. Mąstymo ir jausmų vaidmuo priimant sprendimus. Kaip dirbti su tais, kas teikia pirmenybę mąstymui.
  7. Sprendimai ir įsigilinimas į situaciją. Kontrolė ir laisvė. Organizavimas ir savieiga. Kaip veikia žmonės, kurie linkę greitai priimti sprendimus ir jų laikytis.
  8. Kokių psichologinių savybių reikalauja tam tikra veikla, taip pat - atskiros darbo vietos bei pareigybės.
  9. Praktinės užduotys - kiek grupės nariai pažįsta vieni kitus.
  10. Skirtingų psichologinių tipų sąveikos ypatumai. Bendravimas ir bendradarbiavimas.

Dailės terapija

Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Dailės terapija nėra naujas reiškinys, ji pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Menininkai deklaravo, jog menas, kaip vienas iš saviraiškos būdų, yra terapinė priemonė atsisakant verbalinio kontakto. Psichologija buvo dominantė dailės terapijos disciplinos formavimosi periode. Dėka psichologijos vystymosi atsirado humaniškas požiūris į psichinių problemų gydymą.

Dailės terapijos taikymas vaikams

Vaikai yra nuolatos linkę kurti ir raiškiai reikšti emocijas nepaisant jų fizinės būklės. Piešimas, tapymas, lipdymas padeda lavinti loginį, erdvinį bei pasaulio pažinimą, kompensuoja sutrikusias funkcijas, formuoja bendravimo įgūdžius, stiprina socialinę adaptaciją, sukuria pilnavertiškumo jausmą, panaikina baimę būti savimi. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.

Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai

Dailės terapijos taikymas Nyderlanduose

Nyderlanduose dailės terapija dažnai taikoma pataisos namuose.

Dailės terapija Lietuvoje

Dailės terapija Lietuvoje žinoma daugiau nei dešimt metų, tačiau požiūris į ją buvo skeptiškas. Didžiausias postūmis įvyko 2013 metais, kai Lietuvos sveikatos ir medicinos universitetas ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas įsteigė dailės terapijos magistro studijas.

Bendroji psichologija

Bendroji psichologija tiria vaiko, suaugusio žmogaus psichikos dėsningumus, nagrinėja pagrindines psichologijos sąvokas, sudaro pagrindą kitoms šakoms.

Psichologijos raidos etapai

Psichologija vystėsi keliais etapais:

  • Psichologija filosofijos ir gamtos mokslų sudėtyje (nuo seniausių laikų iki XIX a.).
  • XIX - XX a. - psichologija tapo savarankišku mokslu.
  • XX I p. - XX a. pr. JAV atsirado biheiviorizmas (objektas nuo sąmonės persikėlė į elgesį).
  • Po II pasaulinio karo radosi humanistinė psichologija (netapatinti su egzistencine).
  • Kognityvinė psichologija - populiariausia kryptis, susiformavusi 5 deš. pab.

Psichologiniai metodai

Psichologijoje naudojami įvairūs metodai:

  • Tiriamoji apklausa - tai toks empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti.
  • Eksperimentavimas - pirmieji psichologiniai eksperimentai buvo laboratoriniai.
  • Testai - standartizuotos metodikos (vienai ar kitai grupei adaptuotos užduotys).

Psichikos aiškinimas

Psichikos materialusis pagrindas - nervų sistema. Psichika yra nervų sistemos savybė. Elgesio reguliavimas - individas geba reguliuoti savo elgesį, remdamasis susidarytu aplinkos vaizdu.

Psichikos reiškiniai

Psichikos reiškiniai skirstomi į:

  • psichikos procesus - itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių;
  • psichikos būsenas - pastovesni, ilgiau trunkantys reiškiniai: priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių pakitimų;
  • psichikos savybes - individualūs, pastovūs psichikos ypatumai.

Miego psichologija

Žmogus pramiega apie 1/3 savo gyvenimo. 1950 m. atrastas REM (rapid-eye-movement) - greitų akių judesių miegas - paradoksalus miegas. Šiuo metu žmogaus organizmas labai aktyvus, bet santykis su aplinka sumažėja iki minimumo.

  • Somnabulizmas=vaikščiojimas miegant=lunatizmas - miego metu pasireiškia koks nors kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams. Neraguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į “nenumatytus” atvejus. Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje (3-4 stadijoje). Žmogus nesapnuoja.
  • Narkolepsija - ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis. Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygoe (pvz. autobuse). Vyksta REM stadijoje.

Sapnai

Sapnai susideda iš vaizdinių, jie yra fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Iliuziniai - mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis “atsapnuoja savo”, t. y. praleidus naktį be sapnų, kitą naktį sapnai būna ilgesni ir intensyvesni.

Sapnų teorijos:

  • Psichoanalitinė (Z.Freud): sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo “eros” ir “thanatos”. Miegant Superego atsipalaiduoja iir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai.
  • Biopsichologinė (R.McCarley, J.A.Hobson) - aktyvacijos sintezės teorija: miegant REM miegu, ypač aktyviai veikia smegenų tiltas (pous). Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos.
  • Krameris - nauja sapnų aiškinimo teorija “Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija”: sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigimaų emocijų link.

Hipnozė

Hipnozė - tai dirbtinai sukelta psichikos būsena, kuriai būdingas padidėjęs sugestibilumas (įtaigumas).

Hipnozės metu galima:

  • iškraipyti jutimą (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių). Sukeliamos teigiamos haliucinacijos - jutimas, kai nėra objektyvaus dirgiklio; neigiamos haliucinacijos - nesugebėjimas suvokti tikrovėje egzistuojančių dirgiklių;
  • iš esmės pakeisti žmogaus atmintį. Po hipnozės žmogus patiria spontanišką amneziją - neprisimena, kas vyko seanso metu. Tikslinė amnezija: hipnozės metu galima įteigti, kad žmogus kažko neatsimena, t. y. ištrinti dalį patyrimo iš atminties;
  • palikti pohipnotines įtaigas yra rizikinga;
  • Hiperamnezija: ženkliai pagerinti atminties gebėjimus. Konfabuliacijos efektas: žmogui iš hiperamnezijos naudos nėra, nes pasireiškia konfabuliacijos dėsnis, t. y. žmogus gali pasakyti daug, bet dauguma tos informacijos bus neteisinga (išgalvota, įsivaizduojama, bet vertinama kaip reali, objektyvi).

Hipnozės teorijos:

  • Hipnozė nėra kokia nors ypatinga psichikos ar sąmonės būsena (T.Barber).
  • Hipnozė yra iš esmės skirtinga nuo įprasto bbudrumo sąmonės būsena.

Dirgikliai

Dirgiklis - bet koks energijos pavidalas, galintis paveikti nervų sistemą. Jį galima parašyti kokybiškai ir kiekybiškai. Kokybinės charakteristikos: rūšis, tipas, modalumas.

Mąstymas

Uždavinio sprendimo būdai:

  • Algoritminis uždavinio sprendimas - naudojant algoritmą.
  • Euristinis uždavinio sprendimas - dėsnio, hipotezės, taisyklės pritaikymas.
  • Dalinių tikslų metodas - suskaidant uždavinį į mažesnius segmentus.

Mąstymo tipai:

  • Dedukcija (išvedimas) - mąstymo veiksmas, kai išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius bei taisykles.
  • Indukcija (įvedimas) - samprotavimas, kuriame, remiantis atskirais faktais, daromos bendrinės išvados.

Kūrybiškumo skatinimas:

  • “Smegenų audra” (“Brainstorm”): sudaromos sąlygos išsakyti visus sprendimo būdus. Tai atliekama grupėje.

tags: #bendravimo #psichologijos #pritaikymas #gyvenime