Koncentracijos ir Suvokimo Sutrikimų Priežastys ir Galimi Sprendimo Būdai

Įvadas

Koncentracijos ir suvokimo sutrikimai yra kompleksinė problema, paveikianti įvairaus amžiaus žmones. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, nuo dėmesio išlaikymo sunkumų iki sudėtingesnių psichikos sveikatos būklių. Straipsnyje aptariamos pagrindinės koncentracijos ir suvokimo sutrikimų priežastys, simptomai ir galimi gydymo būdai.

Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADS)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, dažnai iki 12 metų amžiaus, ir gali tęstis paauglystėje bei suaugusiame amžiuje. Suaugusiesiems simptomai gali būti mažiau ryškūs, kadangi asmuo išmoksta prisitaikyti.

ADS Simptomai

• Hiperaktyvumas / impulsyvumas: perdėtas susijaudinimas, negalėjimas išsėdėti ramiai, kai iš asmens to tikimasi, tam tikrose situacijose ar atliekant monotonišką veiklą.
• Dėmesio sutelkimo sunkumai: sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, lengvai išblaškomas.

ADS turi pasireikšti bent dviejose iš svarbių sričių: socialinėje, šeimyninėje ar santykiuose, akademinėje ar profesinėje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti vyraujantis hiperaktyvumo / impulsyvumo sutrikimas, kai asmens elgesys yra impulsyvus ir nenustygstantis vietoje.

ADS Gydymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro:

• Gyvensenos įpročių keitimas: rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.
• Psichoedukacija: orientuotas į geresnį simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimą ir išteklių panaudojimo galimybes, yra aptariami kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.
• Palaikomoji psichoterapija: orientuotas į adaptacijos išteklių nukreipimą, siekiant valdyti ADS.
• Poros ar šeimos psichoterapija.
• Medikamentinis ADS simptomų gydymas.

Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą.

Taip pat skaitykite: Reakcijos greičio priklausomybė

Psichikos Sutrikimai ir Ligos

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.

Psichikos Sutrikimų Pavyzdžiai

1. Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
5. Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje.

Bendri Simptomai

Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Psichikos Sutrikimų Priežastys

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.

Taip pat skaitykite: Tirpalų laidumo priklausomybė

Psichikos Sutrikimų Poveikis

Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

• Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.

Pagalba Sergantiems Psichikos Ligomis

Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų. Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

• Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
• Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Ergoterapeuto Vaidmuo

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas: ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai: mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
• Laiko planavimas ir organizavimas: ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas: padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Aplinkos pritaikymas.

Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

Taip pat skaitykite: Balio Sruogos kūrinio analizė

Miego Sutrikimai

Miegas gali laikinai sutrikti dėl streso, miego aplinkos ar laiko juostos pokyčių, naktinio darbo, ūmios ligos. Ilgalaikiai miego sutrikimai gali pasireikšti sergant somatinėmis ar psichikos ligomis, vartojant tam tikrus vaistus ar psichoaktyvias medžiagas, esant miego apnėjai, neramių kojų sindromui ar cirkadinio ritmo sutrikimams. Tačiau nemiga gali būti ir izoliuota, nesusijusi su jokiais kitais sutrikimais.

Nemigos Tipai

Nemiga skirstoma į trumpalaikę - trunkančią iki 3 mėn. ir ilgalaikę (lėtinę) - trunkančią daugiau nei 3 mėn.

Lėtinės Nemigos Diagnostikos Kriterijai

Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai yra visi išvardinti punktai:

• Vienas ar daugiau nakties simptomų: atsigulus sunku užmigti, dažnai prabundama naktį, anksti nubundama ryte.
• Vienas ar daugiau dienos simptomų: nuovargis, dėmesio ar atminties pablogėjimas, darbingumo pablogėjimas, nuotaikos sutrikimai, padidėjęs dirglumas, mieguistumas dieną, sumažėjusi motyvacija, dažnesnės klaidos, nerimas.
• Minėtų simptomų nelemia blogos miego sąlygos ar skiriamas nepakankamas laikas miegui.
• Simptomai kartojasi bent 3 kartus per savaitę bent 3 mėn.
• Simptomai nėra dėl kito miego sutrikimo.

Negydoma nemiga yra širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, nerimo sutrikimų, depresijos rizikos veiksnys. Pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymas yra kognityvinė elgesio terapija.

Nerimo Sutrikimai

Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas

Obsesinio kompulsinio sutrikimo metu pasireiškia įkyrios mintys (obsesijos) ir įkyrūs veiksmai arba ritualai (kompulsijos). Obsesijos yra mintys, vaizdai ar impulsai, kurie vis ateina žmogui į galvą ir yra nemalonūs, keliantys nerimą, žmogus nuolat nesėkmingai bando jiems priešintis. Kompulsijos yra tam tikras elgesys, kurį žmogus nuolat kartoja, taip reaguodamas į obsesijas, pvz., itin dažnas rankų plovimas dėl minčių ir baimės, kad nuo jų galima kuo nors užsikrėsti; daugkartinis tikrinimas, ar išjungti buitiniai prietaisai, užrakintos durys; daiktų dėliojimas būtent tam tikra tvarka. Obsesijos ir kompulsijos gali užimti labai daug dienos laiko ir sutrikdyti žmogaus kasdienį funkcionavimą, labai išvarginti.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas

Jam būdingas nuolatinis perdėtas nerimavimas dėl įvairių gyvenimo sričių. Nerimas dažnai pasireiškia įvairių situacijų kūrimu, galvojimu “o kas, jeigu…”, nerimavimu dėl ateities ir mažai tikėtinų įvykių. Kartu lydi raumenų įtampa, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, diskomfortas epigastriume, sunku atsipalaiduoti, susikoncentruoti dėmesį. Žmogui sunku džiaugtis dabar vykstančiais dalykais, nes nuolat nerimaujama dėl ateities.

Specifinės Fobijos

Konkreti situacija, kuri tuo metu nėra pavojinga, sukelia stiprų nerimą. Specinę fobiją turintis žmogus kaip įmanoma labiau stengiasi išvengti baimę keliančios situacijos. Mintis, kad reikės patekti į nerimą keliančią situaciją, sukelia laukimo nerimą, riboja žmogaus gyvenimą. Dažniausiai bijoma tam tikrų gyvūnų, aukščio, uždarų erdvių, medicinių procedūrų.

Socialinis Nerimas

Pasireiškia baime atsidurti dėmesio centre, būti stebimam, neigiamai vertinamam kitų žmonių. Socialinėse situacijose jaučiamas labai stiprus nerimas, lydi tokie simptomai kaip išraudimas, prakaitavimas, rankų ir balso drebėjimas, padažnėjęs širdies plakimas, diskomfortas epigastriume ar pykinimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai pastebės šiuos simptomus. Žmogus pradeda vengti socialinių situacijų arba jose dalyvauja su didele baime.

Somatoforminiai Sutrikimai

Tai grupė sutrikimų, kuomet žmogus jaučia somatinius (kūno) simptomus, kurių atsiradimo negalima pilnai paaiškinti kita fizine ar psichine liga. Gali varginti vienas konkretus arba daug skirtingų, kintančių įvairių organų sistemų simptomų (pvz.: skausmas, nuovargis, virškinamojo trakto sutrikimai ir kt.). Žmogui šie simptomai sukelia didelį stresą, dažnai ir ilgai ieškoma jų medicininė priežastis, kreipiamasi į įvairius gydytojus, atliekama daug tyrimų.

Organiniai Psichikos Sutrikimai

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

Demencija

Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

Alzheimerio Liga

Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.

Kraujagyslinė Demencija

Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.

Kitos Demencijos Formos

• Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo.
• Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius.
• Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška.
• Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.

Amnestinis Sindromas

Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.

Delyras

Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.

Organiniai Haliucinaciniai Sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.

Organiniai Katatoniniai Sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.

Organiniai Kliedesiniai [Šizofrenijai Panašūs] Sutrikimai

Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.

Organiniai Nuotaikos [Afektiniai] Sutrikimai

Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.

Organiniai Disociaciniai Sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.

Organinis Asmenybės Sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.

Poencefalitinis Sindromas

Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichoaktyviųjų Medžiagų Sukelti Psichikos ir Elgesio Sutrikimai

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).

Ūmi Intoksikacija

Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.

Žalingas Vartojimas

Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.

Priklausomybės Sindromas

Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.

Abstinencijos Būklė

Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.

Abstinencijos Būklė su Delyru

Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.

Psichozinis Sutrikimas

Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.

Amnestinis Sindromas

Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.

Rezidualinis arba Vėlai Atsirandantis Psichozinis Sutrikimas

Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.

Šizofrenija, Šizotipiniai ir Kliedesiniai Sutrikimai

Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.

Kognityviniai Sutrikimai

Kognityviniai sutrikimai yra būklių grupė, turinti įtakos smegenų gebėjimui apdoroti, saugoti ir atkurti informaciją. Protinės būklės sutrikimų spektras yra platus - nuo normalių su amžiumi susijusių pokyčių iki sunkių neurodegeneracinių patologijų. Kognityviniai sutrikimai gali paveikti nuo 5,1% iki 41% vyresnio amžiaus žmonių, o vidutinis paplitimas siekia apie 19%. Kognityvinių sutrikimų atvejų pasireiškia skirtingi simptomai, priklausomai nuo paveiktų smegenų sričių ir sutrikimo priežasties. Pirmieji kognityvinių funkcijų patologijos simptomai dažnai būna subtilūs, tačiau laikui bėgant tampa vis akivaizdesni.

Kognityvinių Sutrikimų Priežastys

Kognityvinius sutrikimus sukelia skirtingos priežastys. Atsitiktinis užmaršumas, pavyzdžiui, raktų pametimas, yra normalus senėjimo požymis. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) pasižymi objektyviai nustatomais kognityviniais pokyčiais, tačiau pacientas vis dar išlieka savarankiškas.

• Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, dažnai susiję su kognityviniais sutrikimais ir gali apsunkinti jų diagnostiką.
• Kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai išsivysto, kai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis ir jos negauna pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų.
• Smegenų kraujotakos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, kurie galiausiai pažeidžia nervų sistemą ir kognityvines funkcijas.

Nors Alzheimerio liga dažniausiai pirmiausia paveikia atmintį, kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai dažniau pažeidžia vykdomąsias funkcijas ir dėmesio kontrolę.

Lengvas Kognityvinis Sutrikimas (LKS)

Lengvas kognityvinis sutrikimas yra tarpinė būklė tarp normalaus su amžiumi susijusio kognityvinio senėjimo ir demencijos. Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) nebūtinai reiškia, kad žmogus ateityje susirgs demencija. Kai kurių žmonių būklė ilgą laiką išlieka stabili, o kiti netgi atgauna ankstesnį kognityvinį lygį. Kasmet apie 1 iš 10 žmonių, turinčių lengvą kognityvinį sutrikimą, pereina į demenciją, nors progresavimo tempas priklauso nuo individualių ir aplinkos veiksnių.

tags: #koncentracijos #ir #suvokimo #sutrikimo #priezastis