Kontroliuojantis elgesys - tai prievartos forma, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais ir daryti didelę žalą asmens gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime kontroliuojančio elgesio požymius, jo skirtumus nuo konfliktų, priežastis, pasekmes ir galimus pagalbos būdus.
Kas yra kontroliuojantis elgesys?
Kontroliuojantis elgesys yra prievartos forma, kurios esmė - siekis pajungti kitą žmogų, padaryti jį priklausomą. UAB „Žmogaus studijų centras“ psichologai dr. Edita Dereškevičiūtė ir dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad kontroliuojantis elgesys yra prievartinis, gąsdinantis ir nukreiptas į esamus ar buvusius intymius partnerius ar šeimos narius. Nors smurtas dažnai suvokiamas kaip fizinis ar seksualinis, kontroliuojantis elgesys gali būti subtilesnis, bet ne mažiau žalingas.
Dr. E. Dereškevičiūtė pabrėžia, kad kontroliuojantis elgesys pasireiškia labai įvairiai:
- Nuolatinis kito asmens gyvenimo reguliavimas (išlaidų, pajamų, socialinių tinklų paskyrų kontrolė).
- Trukdymas savarankiškai priimti sprendimus, bendrauti su draugais ar artimaisiais.
- Įvairus naudojimasis kitu žmogumi ar jo ištekliais savo poreikiams tenkinti.
Kaip atskirti kontroliuojantį elgesį nuo konflikto?
Konfliktai yra natūrali žmonių tarpusavio santykių dalis, tačiau ne kiekvienas konfliktas yra smurtas. Svarbu atskirti konfliktą nuo kontroliuojančio elgesio. Dr. E. Dereškevičiūtė nurodo kelis pagrindinius skirtumus:
- Galios santykis: Konflikte dalyvauja dvi lygiavertės pusės, prisiimančios atsakomybę už nesutarimus. Smurto atveju galios dinamika pagrįsta dominavimu, agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia.
- Tikslas: Smurtas yra sąmoningas veiksmas, kurio tikslas - kontroliuoti, priversti kitą elgtis pagal savo valią. Smurtautojas į auką žiūri kaip į savo nuosavybę ir reikalauja besąlygiško paklusnumo.
- Reguliarumas: Konfliktai paprastai nėra reguliarūs, o smurtas vyksta reguliariai, cikliškai. Smurtautojas įsuka smurto ratą, kurį galima atpažinti iš pasikartojančio ciklo: įtampos augimas - smurtinis veiksmas - smurtautojo atgaila - pauzė/ramybės laikotarpis ir vėl įtampos augimas.
Kontroliuojančio elgesio formos
Kontroliuojantis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurios dažnai persipina:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti kontroliuojantį vyrą
- Psichologinis smurtas: Šaukimas, žeminimas, pravardžiavimas, kaltinimas, gėdinimas, bandymas atriboti auką nuo kitų žmonių, bauginimas ar grasinimas.
- Ekonominis (finansinis) smurtas: Griežta pinigų kontrolė, reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą, draudimas dirbti ar turėti savo pajamų šaltinį, ribojami net pagrindiniai poreikiai.
- Fizinis smurtas: Skausmo sukėlimas ir fizinė žala (mušimas, spardymas, stumdymas, gnaibymas, kandžiojimas, plaukų rovimas, deginimas, smaugimas ir kt.).
- Seksualinis smurtas: Vertimas dalyvauti seksualiniuose veiksmuose be sutikimo, vertimas dalyvauti nesaugiame ar žeminančiame sekse.
Kodėl žmonės smurtauja?
Dr. G. Chomentauskas teigia, kad smurtinio elgesio dažnai išmokstama dar vaikystėje. Vaikai, augę smurtaujančių tėvų šeimose, vėliau patys dažniau smurtauja arba tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis. Tačiau smurtaujama ir dėl kitų priežasčių:
- Apsvaigus nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
- Dėl stiprių emocijų, kylančių su mums svarbiais asmenimis reikšmingose situacijose.
- Dėl asmeninių savybių - žemos savivertės, perdėto pavydo, negebėjimo reguliuoti santykių kitais būdais.
- Dėl kultūrinių priežasčių - smurtą palaikančios kultūros, klaidingų stereotipų apie vyrų ir moterų vaidmenis.
Kontroliuojančio elgesio požymiai santykiuose
Atsargumo ženklai santykiuose, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Prasta komunikacija (pasyvus agresyvumas, sarkazmas, užslėpta kritika).
- Kontroliuojantis elgesys (poreikis stebėti partnerio veiklą, dažnas telefono tikrinimas, nuolatiniai klausimai apie buvimo vietą, asmeninių pasirinkimų diktavimas).
- Nepagarba (ribų pažeidimas, kai partneris nuolat peržengia ar ignoruoja nustatytas ribas).
- Pavydas ir savininkiškumas (toksiškas lyginimas, pernelyg didelis patikinimas, kontrolė dėl socialinių sąveikų).
- Nesąžiningumas ir paslaptingumas (svarbios informacijos slėpimas arba tiesos iškraipymas).
- Emocinė manipuliacija (gaslighting taktika, emocinis šantažas).
- Vengimas apibrėžti santykius ar kurti ateities planus.
- Ne sveikos priklausomybės nuo partnerio požymiai (emocinis prisirišimas, nuolatinis poreikis užtikrinimui, perdėtas pavydas).
- Empatijos trūkumas (jūsų jausmų nuvertinimas, emocinių pokalbių vengimas, nedidelis susidomėjimas jūsų patirtimi).
- Emocinis neprieinamumas (vengimas gilios emocinės artumos, sunkumai reiškiant jausmus).
Kontroliuojantis elgesys šeimoje
Kontroliuojantis elgesys gali pasireikšti ir šeimoje, ypač tarp tėvų ir vaikų. Toksiški tėvai gali bandyti kištis į jūsų darbą ar santykius, stebėti jūsų banko sąskaitas ar skaitmeninius įrenginius. Jie gali elgtis savanaudiškai, manipuliuojančiai ar net žeminančiai savo vaikų atžvilgiu.
Požymiai, kad tėvai elgiasi toksiškai:
- Nuolatinis kritikavimas ir žeminimas.
- Bandymas kontroliuoti visus jūsų gyvenimo aspektus.
- Nepakankamas meilės, palaikymo ir pripažinimo suteikimas.
- Emocinis šantažas ir manipuliavimas.
- Privatumo pažeidimas ir kišimasis į asmeninius reikalus.
Kontroliuojančio elgesio pasekmės
Kontroliuojantis elgesys gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių:
Taip pat skaitykite: Santykių kontrolės pasekmės
- Prastas savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi.
- Sunkumai santykiuose.
- Problemos su savo tapatumu ir gyvenimo prasme.
- Psichologinės ir psichiatrinės problemos (depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas).
- Fizinės ir somatinės problemos (nuovargis, alergijos, nusilpęs imunitetas).
Kaip apsisaugoti nuo kontroliuojančio elgesio?
- Puoselėkite nepriklausomybę: Finansinę, psichologinę, socialinę.
- Išlaikykite palaikančių draugų ir artimųjų ratą: Nebūkite absoliučiai priklausomi nuo partnerio nuomonės.
- Nustatykite ir aiškiai išreikškite asmenines ribas: Komunikuokite aiškiai ir tvirtai.
- Prisiimkite atsakomybę už savo emocijas: Netikėkite, kad partneris visą laiką yra atsakingas už tai, kaip jūs jaučiatės.
- Atpažinkite smurto požymius: Pastebėję nesaugių santykių požymių, užduokite sau klausimus apie savo savijautą, pokyčius santykiuose ir privatumo ribas.
- Pasidalinkite savo nuogąstavimais su žmonėmis, kuriais pasitikite: Draugais, giminaičiais ar specialistais.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei patiriate kontroliuojantį elgesį ar smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Visada yra, kuo pasitikėti:
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centras: Skambinkite telefonu 8 700 55516.
- Artimiausia pagalbos vieta savo mieste: Kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
- Skubios pagalbos numeris: 112 (norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje).
- Krizių įveikimo centras: Pagalba telefonu ir internetu.
Taip pat skaitykite: Kaip apsiginti nuo kontroliuojančio elgesio
tags: #kontroliuojantis #elgesys #kas #tai