Pogimdyvinė Depresija: Iššūkiai Mamoms ir Tėčiams

Pogimdyvinė depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus po kūdikio gimimo. Nors dažnai kalbama apie moterų pogimdyminę depresiją, svarbu atsiminti, kad vyrai taip pat gali patirti šį sunkų išgyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pogimdyvinė depresija, kaip ji pasireiškia, kokios yra priežastys, kaip ją įveikti ir kur kreiptis pagalbos.

Kas yra Pogimdyvinė Depresija?

Pogimdyvinė depresija yra vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas.

Svarbu atskirti pogimdyminę depresiją nuo pogimdyminės melancholijos, kuri yra laikina būsena, pasireiškianti daugeliui moterų po gimdymo.

Pogimdyminė Melancholija vs. Pogimdyvinė Depresija

Motinystės melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, pasireiškianti net iki 80 proc. moterų, ypač būdinga susilaukus pirmagimio. Palyginimui, tėvystės melancholiją patiria maždaug kas ketvirtas (t. y. Terminas „motinystės melancholija“ („baby blues“) kalba apie laikiną periodą (pikas būna 3-5 dieną po gimdymo), kuomet dažniau gali kilti noras verkti, užeiti nerimas, galvos skausmai, keistis nuotaikos, padidėti susierzinimas, liūdna nuotaika, netgi gali atrodyti, kad esate kitoje realybėje, atsiskyrėte nuo savęs. Tačiau tai laikina būsena, kuriai įtakos gali turėti stresas, socialiniai sunkumai, problemos šeimoje, ekonominės problemos, neplanuotas nėštumas. Tai gana dažni nuotaikų svyravimai (tyrimai rodo, kad priklausomai nuo kultūros tokie jausmai būdingi 26-80% moterų ).

Pogimdyminė melancholija gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių) ir praeina savaime. Išgyvenant pogimdyminę melancholiją padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Jos pabaiga nebūna labai aiški, tiesiog savijauta po truputį gerėja ir grįžta į įprastą būseną.

Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu

Kitaip nei „motinystės melancholija“ pogimdyvinė depresija yra rimta sveikatos problema, kuri kasmet paveikia apie 10-20% moterų. Būklei būdingas nuolatinis liūdesys, dažnas verkimas, nuotaikų kaitos, prasta dėmesio koncentracija, atminties problemos, galite jaustis neadekvati, bevertė, būti susierzinusi, mažiau rūpintis savimi, gali būti sunku atlikti kasdienes užduotis, trūkti energijos, gali kilti keistų minčių, baimių, gali kamuoti mintys, kad galite kažką blogo padaryti kūdikiui, jį sužaloti, visko gali atrodyti per daug, seniau malonumą teikę dalykai jo nebeteikia (seksas taip pat). Gali būti, jog kamuoja miego problemos, somatinės problemos, jaučiatės sulėtėjusi arba sunku nustygti vietoje. Galimai sunku megzti ryšį su vaiku, mama gali jaustis kalta. Neretai pasitaiko minčių apie savižudybę.

Pogimdyvinės Depresijos Simptomai

Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienam asmeniui. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Prislėgta nuotaika: Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo jausmas. Mama gali jaustis labai įvairiai: liūdna („Man labai liūdna, net nežinau kodėl, turėčiau džiaugtis, o yra labai liūdna“), gali nesidomėti aplinkiniu pasauliu ir vaiku, gali jaustis pavargusi ir silpna, kalta („Nemanau, kad galėsiu būti gera mama“), labai nerami („Turėčiau pailsėti, bet niekaip negaliu“), mama gali jausti, kad visko per daug („Aš esu per daug išsekusi, kad ką nors daryčiau“).
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas: Nebedomina anksčiau mėgtos veiklos.
• Energijos praradimas arba nuovargis: Nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio.
• Bevertiškumo, kaltės jausmai: Jausmas, kad esi blogas tėvas ar mama.
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas: Nuolatinis nerimas dėl vaiko ar ateities.
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje: Negalėjimas atsipalaiduoti.
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu: Abejonės savo gebėjimais auginti vaiką.
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam: Sunku megzti ryšį su vaiku. Sergant depresija gali kilti sunkumų pajausti empatiją kūdikiui, megzti ryšį su juo, gali būti sunku maitinti krūtimi, nuraminti vaikelį, gali kilti noras atstumti savo kūdikį.
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį.
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą.
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus.
• Nemiga arba hipersomnija: Miego sutrikimai.
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.
• Fiziniai simptomai: Galvos skausmai, skrandžio problemos.

Kaip Pogimdyvinė Depresija Pasireiškia Vyrams?

Nors dažniausiai kalbama apie moteris, visgi pogimdyvinė depresija gali būti būdinga ir vyrams. Vyrams pasireiškia šiek tiek kitokie simptomai - irzlumas, pyktis, agresija, nerimas, gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus, daugiau dirbti, lošti, žaisti video žaidimus, gali pasireikšti somatinės problemos - tokios kaip galvos ar skrandžio skausmai. Vyrams gali būti sunku kreiptis pagalbos ir dėl visuomenėje vyrančių stereotipų, kad vyrai turi būti stiprūs, pasirūpinti savo šeima. Visgi tėvai nėra apsaugoti nuo depresijos, vyro virsmas tėčiu taip pat nėra lengvas procesas.

Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“. Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją.

Vyrai gali jaustis pikti, dažniau konfliktuoti, jausti frustraciją, priaugti/netekti svorio, atsitraukti nuo šeimos ar draugų, vengti bendravimo, būti labiau linkę į stresą, tapti impulsyvūs arba imtis rizikingo elgesio (neatsargiai vairuoti, užmegzti romaną), tapti ciniški, gali būti sunku susikoncentruoti, trūkti motyvacijos, prarasti susidomėjimą santykiais, darbu, seksu, jaustis pavargę, liūdni, dažniau verkti, jausti vidinį konfliktą apie tai, kaip jie jaučiasi ir kokie, mano, turėtų būti. Vyrai taip pat gali galvoti apie savižudybę.

Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai

Pogimdyvinės Psichozės Simptomai

Pogimdyvinė psichozė išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė, pasireiškia maždaug vienai arba dviem moterims iš 1000. Tai jau kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena.

Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos).

Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).

Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį).

Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyvinė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.

Taip pat skaitykite: Harmonija santykiuose: vyrų požiūris

Pogimdyvinė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Gydoma vaistais, psichoterapija, sunki ir ilgai trunkanti pogimdyvinė psichozė - ligoninėje.

Pogimdyvinės Depresijos Priežastys

Nėra vienos aiškios pogimdyvinės depresijos priežasties, tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti riziką:

• Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
• Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama.
• Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas. Dargi, kai kurios moterys yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija. Moterims, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją didėja. O sudėtingo nėštumo bei gimdymo patirtis, trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters psichologinei būsenai ir didina rizika išsivystyti pogimdyvinei depresijai. Todėl susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.
• Ankstesnė depresijos istorija: Asmenys, kurie anksčiau sirgo depresija, turi didesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija.
• Šeimos istorija: Jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, rizika susirgti pogimdyvine depresija didėja.
• Socialinės paramos trūkumas: Paramos trūkumas iš partnerio, šeimos ar draugų gali padidinti riziką susirgti pogimdyvine depresija.
• Santykiai su partneriu: Įtempti santykiai su partneriu gali prisidėti prie depresijos. Įtempti santykiai su vaikelio motina, konfliktai arba sumažėjęs partnerės dėmesys. Dėl nuovargio natūraliai padaugėja ir konfliktų šeimoje. Taip pat vyrai gali būti įpratę būti partnerių dėmesio centre, tačiau viskas pasikeičia kūdikiui gimus: antroji pusė moteriai kurį laiką gali apskritai neegzistuoti.
• Neplanuotas nėštumas: Neplanuotas nėštumas gali sukelti stresą ir padidinti riziką susirgti depresija.

Kiti veiksniai:

• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
• Nuolatinis stresas ir įtampa
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
• Psichotropinių medžiagų vartojimas
• Partnerio smurtas
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Kaip Įveikti Pogimdyvinę Depresiją?

Yra daug būdų, kaip įveikti pogimdyvinę depresiją. Svarbu kreiptis pagalbos ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.

• Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos. Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmoningus jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos. Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
• Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir vaistų.
• Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
• Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau. Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
• Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
• Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
• Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
• Alternatyvūs gydymo metodai: Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu. Pagalbinės priemonės. Gydant vyrų depresiją puikiai tinka joga, įvairių rūšių meditacija, sąmoningumo praktikos, sportas ir t. t.
• Dėmesingumas ir atsipalaidavimas: Naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
• Rizikingų veiklų atsisakymas:
• Pokalbiai apie savijautą: Duokite sau laiko - atmikite, kad prisitaikymas prie kūdikio, pakitusio gyvenimo ritmo užtrunka.
• Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai: Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu: Vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
• Adekvatūs lūkesčiai: Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei jaučiate pogimdyvinės depresijos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.

Nemokama pagalba teikiama:

• Poliklinikose Psichikos pagalbos centruose
• Moterų krizių centre
• Krizinio nėštumo centre
• Visuomenės sveikatos biuruose
• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.

Mokamą pagalbą galite gauti:

• Privačiose klinikose
• Kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Pagalbos linijos:

• Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt
• Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Kita pagalba:

• Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.

Kaip Artimieji Gali Padėti?

Aplinkinių parama gali būti be galo reikalinga. Jeigu turite artimųjų, neseniai tapusių tėvais, viena pagrindinių Jūsų užduočių - domėtis, kaip jie jaučiasi, ir pasiūlyti pagalbą - nuo buities darbų iki kūdikio priežiūros. Būkite jautrūs ir jokiu būdu nelyginkite motinystės patirčių. Priminkite, kad kartais šeima nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų, todėl svarbu būti budriems - prireikus paskatinti kreiptis pagalbos.

Geriausia, ką gali padaryti aplinkiniai - paklausti, kaip naujam tėčiui sekasi, gal jam ko nors reikia, pasiūlyti pagalbą.

tags: #vyru #depresija #tevystes #metu