Elgesio Korekcija: Praktiniai Metodai

Vaikų elgesio stebėjimas yra svarbi priemonė, leidžianti geriau suprasti vaiko asmenybės ugdymosi kryptį ir, esant reikalui, ją koreguoti. Šis procesas padeda atpažinti elgesio įgūdžius, kurie padeda arba trukdo vaikams sėkmingai prisitaikyti aplinkoje. Straipsnyje aptariami įvairūs elgesio korekcijos metodai, jų taikymas ir nauda, siekiant užtikrinti asmens gerovę ir tinkamą raidą.

Įvadas

Elgesio korekcija yra procesas, skirtas padėti asmenims pakeisti nepageidaujamą elgesį į labiau priimtiną ir konstruktyvų. Tai apima įvairias technikas ir strategijas, kurios yra pritaikytos individualiems poreikiams ir tikslams. Elgesio korekcija gali būti taikoma įvairiose srityse, įskaitant vaikų ugdymą, psichologinę terapiją ir priklausomybių gydymą.

Dėmesingas Įsisąmoninimas

Šį streso valdymo metodą, pagrįstą budizmo ir psichologijos mokslo sinteze, sukūrė amerikietis Jon Kabat-Zinn beveik prieš keturis dešimtmečius - 1979 m. Dėmesingas įsisąmoninimas yra stebėjimas, atmetus bet kokį kritiškumą. Tai dėmesys pačiam sau. Kai užspaudžia liūdesys ar stresas, nepriimate to pernelyg asmeniškai, o verčiau išmokstate juos vertinti tarsi juodus debesis danguje, ir stebite juos su draugišku smalsumu, kol jie praplauks pro šalį. Tai labai budistiškas požiūris - nebandau nieko pakeisti, nes taip yra. Ši meditacija leidžia stebėti, kas vyksta mūsų viduje ir suteikia galimybę pagauti neigiamas mintis dar prieš tai, kai jos įtraukia jus į užburtą ratą.

Terapijos Programos Probleminio Elgesio Bruožų Turintiems Nepilnamečiams

Tai terapijos programa probleminio elgesio bruožų turintiems nepilnamečiams, kurios metu tokie paaugliai tampa labiau motyvuoti ir pasirengę padėti vienas kitam. Programos tikslas - mokyti nepilnamečius mąstyti ir elgtis atsakingai taikant savitarpio pagalbos metodą, motyvuoti ir įgalinti paauglius teikti pagalbą vienas kitam. Ši programa yra daugiakomponentė programa, kuri derina bendraamžių pagalbos grupės metodus su kognityvinio vystymosi ir įgūdžių lavinimo modeliais, specialiai skirtais motyvuoti ir mokyti probleminio elgesio paauglius mąstyti ir elgtis atsakingai. Ji pabrėžia teigiamas tikslinės grupės galimybes, kartu atkreipiant dėmesį į vadinamuosius dalyvių 3 D ribotumus: kognityvinius iškraipymus, socialinių įgūdžių trūkumus ir socialinės-dorovinės raidos vėlavimus. Programa akcentuoja pačių nepilnamečių atsakomybę už savo elgesį. Programa yra grupinė (5 - 9 nariai), trunka ne mažiau kaip 12 savaičių. Programos užsiėmimo trukmė - 1 - 1,5 val. Programos intensyvumas - 1 kartas per savaitę. Juos veda specialius mokymus baigę du specialistai (treneriai). Šių užsiėmimų metu dalyviai „aprūpinami“ pykčio valdymo metodais (taip pat ir mąstymo klaidų korekcijos būdais), socialiniais įgūdžiais (tų įgūdžių trūkumų šalinimu) ir brandžių, atsakingų sprendimų priėmimo koncepcijomis bei įgūdžiais (doriniu ugdymu ir moralės raida). Taip pat vienas užsiėmimas skiriamas savitarpio pagalbos užsiėmimui, kurio metu patys nepilnamečiai vieni kitiems teikia konstruktyvią pagalbą.

Savęs Pažinimo Praktikos

Skirta visiems norintiems pažvelgti į savo vidinį pasaulį, pažinti ir atrasti save per įvairias psichologines praktikas: gamtos terapija, dailės terapija, pasakų terapija, ART grafika, neurografika ir kt. - vykstančias atsitiktine tvarka. Tai terapija, kurios metu žmonės įtraukiami į žaismingus procesus, skatinančius atsiriboti nuo tradicinės elgsenos, atsiduoti maloniam ieškojimo ir kūrybinio eksperimentavimo patyrimui.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui, vagiliaujančiam daiktus?

Pagalba Priklausomiems Asmenims

Programa skirta priklausomiems nuo alkoholio bei žalingai vartojantiems alkoholį žmonėms, taip pat turintiems gretutinių priklausomybių (lošimo, interneto, vaistų vartojimo). Paslaugos teikiamos anonimiškai, tik suaugusiems asmenims. Papildomas asmeninis konsultavimas vykdomas pagal poreikį, atskiru sutarimu. Individualūs pokalbiai su specialistais prasideda nuo gegužės 1d.

Miego Terapija

Miegas - ne prabanga, o būtinybė. Jei nemiga ar kiti miego sutrikimai trikdo jūsų gyvenimą, pagalbos būdų yra daug. Miego terapija - tai kompleksinis metodų rinkinys, skirtas pagerinti miego kokybę, gydyti miego sutrikimus (ypač nemigą) bei atkurti sveiką miego-budrumo ritmą. Ji gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymo būdas arba derinama su medikamentiniu gydymu.

Dažniausiai naudojama Kognityvinė elgesio terapija nemigai (KET-N). Taip pat, cirkadinio ritmo sutrikimams gydyti gali būti naudojama Chronoterapija (miego fazių keitimas), kai palaipsniui keičiami miego laikai, siekiant priderinti juos prie natūralaus ritmo. Kartais kartu derinama ir Šviesos terapija, kai naudojamos specialios ryškios šviesos lempos, stimuliuojančios natūralią budrumo būseną. Prie pagalbos miego problemoms spręsti priskiriamas ir miego higienos mokymas, atsipalaidavimo metodų mokymas, dėmesingumo praktikos. Taikomos ir kitos psichoterapinės kryptys, kaip Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT), Psichodinaminė terapija.

Miego Terapijos Metodai

Kognityvinės elgesio terapijos nemigai (KET-N) metu taikomi šie metodai:

• Miego higienos mokymas.
• Miego dienoraščio pildymas.
• Stimulo kontrolė - siekiama stiprinti asociaciją, jog lova yra miego vieta, mažinama asociacija, jog lova - kančios, laisvalaikio ir kt. vieta. Skatinama nelikti lovoje, jei sunku užmigti. Taip pat, vengiama lovoje užsiimti kita veikla nei miegas ar seksualinė veikla.
• Miego ribojimas ar suspaudimas - kai pradžioje mažinamas laikas, skirtas miegui, o paskui palaipsniui didinamas.
• Kognityvinė pertvarka - koreguojamos mintys, susijusios su miegu, nemiga, baime neužmigti.
• Atsipalaidavimo technikos - įvairūs atsipalaidavimo metodai (kvėpavimo pratimai, relaksacijos, vizualizacijos, dėmesingumo praktikos).

Šviesos terapija: Ryte arba vakare pacientas sėdi prieš specialią šviesos lempą (10 000 liuksų) 20-30 min. Šviesos laikas parenkamas pagal norimą miego laiko korekciją.

Taip pat skaitykite: Agresijos prevencija vaikams

Chronoterapija: Miego fazės atidėjimas: kiekvieną dieną einama miegoti ir keliama vėliau, kol pasiekiamas norimas ritmas. Laikrodžio kontrolė: griežtas režimas laikantis nustatyto grafiko net savaitgaliais.

Nors miego terapija dažniausiai yra nemedikamentinė, kai kuriais atvejais gali būti derinama su: Melatoninu (ritmo sutrikimams); Hipnotikais (trumpalaikiam vartojimui esant ūmiai nemigai). Tačiau medikamentinis gydymas nėra laikomas pirmo pasirinkimo.

Miego Terapijos Skirtumai

Tradiciniai nemigos gydymo metodai paprastai yra medikamentiniai, kuomet skiriami migdomieji, antidepresantai, melatoninas. Tokiu būdu dažnai gydymas tampa simptominiu ir ne visada sprendžiamos problemos priežastys. Taip pat, šis pagalbos būdas turi šalutinių poveikių, prie kai kurių vaistų galimas pripratimas. Tuo tarpu miego terapijos metu keičiamas elgesys, koreguojamos mintys, keičiami miego įpročiai. Tai yra psichologinės intervencijos. Siekiama ilgalaikių elgesio ir mąstymo pokyčių.

Praktiniai Patarimai Geresniam Miegui

Miego higiena:

• Antroje dienos pusėje (nuo 14val.) nevartoti stimuliuojančių maisto medžiagų (kofeino turinčių produktų, vitaminų).
• 2 val. iki miego nevalgyti, nerūkyti, nenaudoti ekranų.
• Prieš miegą naudoti atpalaiduojantį kvėpavimą ar atlikti kitus atpalaidavimo pratimus.
• Laikytis principo - „lova skirta tik miegui ir seksualinei veiklai” (lovoje neužsiimti su miegu nesusijusiomis veiklomis - televizoriaus žiūrėjimu, valgymu ir pan.).
• Išeiti iš miegamojo, jei nepavyksta užmigti daugiau kaip 30min. ir į lova grįžti tik tada, kai apima miegas.
• Keltis visas dienas per savaitę tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo to, kiek pavyko pamiegoti.
• Jei yra miego sunkumų naktį - nemiegoti dieną.
• Šviesiu paros metu kuo daugiau būti lauke.
• Dieną būti fiziškai aktyviu, tačiau nepervargti. Vakarinės sporto treniruotės nėra palankios miegui.
• Miegoti tamsiu paros metu (palankiausia užmigti iki 23val.), naudoti šviesos nepraleidžiančias užuolaidas.
• Sureguliuoti komfortišką miegui temperatūrą.
• Prieš miegą išvėdinti miegamąjį.
• Kontroliuoti garso dirgiklius (išsijungti bet kokius telefono garsus, pasirūpinti, kad gyvūnai nesutrikdytų miego, naudoti ausų kištukus, jei reikia ir kt.).
• Naktį nespręsti problemų - jas reikia spręsti dieną. Vietoje galvojimo apie rūpesčius, mintis nukreipti į ramius, malonius dalykus (pvz., gamtos vaizdinius, svajones ir pan., galima sutelkti dėmesį į kvėpavimą).

Atsipalaidavimo Technikos ir Streso Valdymas

Kai miego sutrikimai susiję su psichologiniu pervargimu, nerimu ar įtampa, gali būti naudinga taikyti atsipalaidavimo metodus, streso valdymo įrankius. Jie padeda nuraminti kūną ir mintis, pasiruošti miegui bei sumažinti fiziologinį sujaudinimą, kuris trukdo užmigti ar ramiai išmiegoti.

Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba

Dažniausiai naudojami metodai:

1. Progresuojanti raumenų relaksacija: Sukurta Edmundo Jacobsono XX a. pradžioje. Metodas: sistemingai įtempiamos ir atpalaiduojamos raumenų grupės, pradedant nuo kojų ir kylant iki galvos. Susikoncentruojama į pojūčius, atsiradusius atpalaidavus raumenis. Tikslas: sumažinti fizinę įtampą, signalizuoti kūnui, kad jis gali pereiti į poilsio būseną. Naudojimas: prieš miegą arba prabudus naktį, jei sunku vėl užmigti.
2. Kvėpavimo pratimai: Pavyzdys: 4-7-8 kvėpavimas - įkvėpti 4 sek., sulaikyti kvėpavimą 7 sek., iškvėpti 8 sek. Kvėpuojama diafragma (pilvu). Veikimas: suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir taip mažina širdies ritmą ir kraujospūdį. Poveikis: greitai sumažina stresą, ramina mintis ir padeda greičiau užmigti.
3. Vizualizacijos (vaizduotės) technikos: Metodas: įsivaizduojamas ramus, malonus vaizdinys (pvz., paplūdimys, miškas, upės srovė). Tikslas: nukreipti mintis nuo įkyrių, nerimą keliančių minčių. Gali būti naudojamos kartu su kvėpavimo pratimais ir progresuojančia raumenų relaksacija.
4. Mindfulness meditacija (dėmesingo įsisąmoninimo praktika): Skatina dėmesio sutelkimą į dabartinį momentą be vertinimo. Tyrimai rodo, kad nuolatinė mindfulness praktika mažina nerimą ir gerina miego kokybę. Naudojamos programos: MBSR (Mindfulness-Based Stress Reduction), MBTI (Mindfulness-Based Therapy for Insomnia).
5. Autogeninė treniruotė: Panaši į meditaciją, pagrįsta autosugestija. Naudojami savitaigos teiginiai („Mano rankos sunkios ir šiltos“, „Aš ramus ir atsipalaidavęs“). Skatina kūno ir proto pusiausvyrą.
6. Dienoraščio rašymas (minčių išrašymas): Naudinga tiems, kurie prieš miegą negali atsikratyti įkyrių minčių. Padeda „išrašyti“ problemas, sumažinti nerimą dėl rytdienos.
7. Streso valdymo įgūdžių mokymas: Tai ilgesnio proceso dalis, įtraukianti: Laiko planavimą, Problemų sprendimo strategijas, Emocinio reguliavimo įgūdžius.

Šie metodai dažnai derinami su kognityvine elgesio terapija (KET-N), siekiant ilgalaikio efekto. Reikalingas reguliarumas - praktikuojant bent 10-20 min. per dieną, poveikis pasireiškia palaipsniui. Kai kurios technikos gali būti išmokstamos individualiose psichologo konsultacijose arba grupiniuose užsiėmimuose.

Pagrindinės Psichoterapijos Kryptys ir Metodai Nemigos Gydymui

1. Sąmoningumo praktikos (mindfulness): Padeda sumažinti nerimą ir stresą, kurie dažnai trukdo užmigti. Reguliarios meditacijos ir dėmesingo įsisąmoninimo pratybos padeda stebėti ir paleisti įkyrias mintis.
2. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): Naudojama miego problemoms, kai žmonės kovoja su nerimu dėl nemigos. Mokoma priimti nemalonias mintis ir jausmus be kovos su jais bei orientuotis į vertybes grįstą elgesį.
3. Psichoedukacija: Suteikiama informacija apie miego mechanizmus, cirkadinius ritmus, miego fazes. Klientas išmoksta atskirti normalų miego kintamumą nuo patologinių būklių.
4. Psichodinaminė ar humanistinė psichoterapija: Naudojama, jei miego sutrikimų šaknys glūdi neišspręstuose vidiniuose konfliktuose, trauminėse patirtyse ar emociniuose sunkumuose. Šios terapijos rūšys gali padėti atskleisti gilumines priežastis, lemiančias miego sutrikimus.

Kada ir Į Ką Kreiptis Pagalbos?

Miego problemos yra dažnos, tačiau ne visada trumpalaikė nemiga ar prastas miegas reiškia ligą. Visgi, yra tam tikri požymiai, kada būtina kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.

Jei miego sunkumai:

• trunka ilgiau kaip tris savaites ir pasireiškia bent tris dienas per savaitę;
• trikdo kasdieninį funkcionavimą, neigiamai paveikia pagrindines gyvenimo sritis (darbą, santykius, mokymąsi ir kt.);
• trukdo aplinkiniams.

Pagrindiniai simptomai, kai verta kreiptis pagalbos:

• Nemiga (sunku užmigti arba išmiegoti visą naktį) trunka ilgiau nei 3 savaites.
• Dažni prabudimai naktį, po kurių sunku vėl užmigti.
• Labai ankstyvas pabudimas (pvz., 3-4 val. ryto) su nesugebėjimu vėl užmigti.
• Dieninis nuovargis, mieguistumas, dirglumas, dėmesio ar atminties sutrikimai dėl prasto miego.
• Miego metu pasireiškę sutrikimai, pvz., knarkimas, kvėpavimo pauzės (galimas miego apnėjos požymis), košmarai, vaikščiojimas miegant.
• Intensyvus nerimas prieš miegą arba baimė, kad „vėl neužmigsiu“.
• Priklausomybė nuo migdomųjų vaistų ar alkoholio norint užmigti.
• Miego sutrikimai, susiję su nuotaikos pokyčiais, depresija ar nerimu.

Kokios Pagalbos Galima Tikėtis Iš Specialistų?

1. Šeimos gydytojas: Pirmasis kontaktas. Įvertina bendrą sveikatos būklę, gali atlikti pradinius tyrimus, pašalinti fizinių ligų (pvz., skydliaukės sutrikimų) tikimybę. Esant reikalui, nukreipia pas kitus specialistus.
2. Psichologas / psichoterapeutas: Taiko psichologines terapijas (pvz., kognityvinę elgesio terapiją nemigai - KET-N). Padeda spręsti streso, nerimo, depresijos ir kitų psichologinių veiksnių sukeltas miego problemas.
3. Psichiatras: Kai miego sutrikimai susiję su rimtais psichikos sutrikimais (pvz., depresija, bipoliniu sutrikimu, generalizuotu nerimo sutrikimu). Gali skirti medikamentinį gydymą, jei to reikia.
4. Miego medicinos specialistai (somnologai): Atlieka išsamius miego tyrimus (pvz., polisomnografiją), diagnozuoja miego apnėją, parasomnias ar kitas specifines miego ligas. Gali dirbti miego klinikose arba neurologijos centruose.
5. Neurologas: Vertina neurologinius veiksnius, galinčius sukelti miego sutrikimus (pvz., neramių kojų sindromą, miego traukulius).

Stebėjimo Svarba ir Tikslai

Vaiką supančios aplinkos stebėjimas ir įvertinimas yra būtini gilesniam ugdymo aplinkos pažinimui, ypač esant tėvų pageidavimui ir sutikimui. Svarbu fiksuoti stebėjimo metu vaiko elgesį, kuris yra ar gali būti probleminių situacijų priežastimi.

Vaiką supančios aplinkos stebėjimas ir įvertinimas padeda:

• Geriau suprasti vaiko elgesį kasdienėse situacijose.
• Numatyti tokio elgesio priežastis.
• Suprasti socialinių grupių santykius.
• Surinkti kuo daugiau duomenų ir faktų apie vaiko elgesį konkrečioje situacijoje.

Kaip ir gyvenime sutinkame visokių žmonių, taip ir į darželio grupę ateina visokių vaikų. Vienų sunkumus ir išeitis juos išspręsti galima surasti iškart, kitiems padėti - kur kas sunkiau. Ypač opi šių dienų problema - vaikų elgesio ir emocijų sutrikimas. Darbas su tokiais vaikais - nelengvas ir kupinas iššūkių bei reikalaujantis daug žinių ir ugdytinio pažinimo. Visada yra priežastis, kodėl vaikas netinkamai elgiasi. Kartais vaikas žino priežastis, kartais nežino. Kada tai yra įgimta, o kada - įgyta problema? Laiku neatpažintos probleminio elgesio priežastys sukuria sąlygas netinkamo elgesio raiškai, kas stabdo socialinę raidą ir ugdymą, sutrikdo socializacijos procesą. Padėti jam išsiaiškinti - mūsų, pedagogų, darbas.

Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kito to paties amžiaus vaiko elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos.

Dažniausiai Pasitaikantys Elgesio Stebėjimo Metodai

Theraplay

Theraplay yra kūrybiška ir dinaminė terapinė priemonė, skirta vaikams ir jų šeimoms. Terapijoje terapeutas dirba su vaiku ir jo šeima per žaidimus, kūrybiškas užduotis ir fizinius pratimus, kurie yra specifiški ir pritaikyti individualiam vaiko poreikiui.

Theraplay terapijos esminiai aspektai:

• Prieraišumas: Skatinama saugi ir meili sąveika tarp vaiko ir jo priežiūros asmenų.
• Ryšys: Skatinamas sąveikos ir bendravimo tarp šeimos narių pagerinimas.
• Korekcija: Skatinami pokyčiai ir naujų įgūdžių įsisavinimas.

Teraplay terapija gali būti naudinga vaikams, kurie turi problemų su prieraišumu, elgesiu, tarpasmeniniu bendravimu ar traumomis.

TBRI Metodika

Įgalinimas (Eng. "Empowering Principles"): Strategijos, skirtos patenkinti vaiko fizinius ir emocinius poreikius. Ryšio užmezgimas (Eng. "Connecting Principles"): Akcentuoja ryšio, pasitikėjimo ir emocinio prisirišimo kūrimąsi tarp vaiko ir suaugusiojo. Elgesio korekcija (Eng. "Correcting Principles"): Padeda vaikui įgyti įgūdžių ir išmokti tinkamo elgesio.

TBRI metodika yra naudojama įvairiose aplinkose, įskaitant vaikų globos įstaigas, įvaikinimo procesą, specialiosios priežiūros reikalaujančių vaikų globą ir šeimos auklėjimą.

Smėlio Dėžės Terapija

Proceso esmė:

• Terapeutas paprastai teikia pacientui smėlio dėžę, kurioje yra specialiai paruoštas smėlis ir įvairios smėlio figūros (pvz., žmonės, gyvūnai, pastatai ir kt.).
• Smėlio dėžės terapinis metodas leidžia pacientui išreikšti tai, kas gali būti sunku arba painu žodžiais išsakyti.
• Smėlio dėžės terapinis metodas gali būti naudingas įvairioms psichologinėms problemoms, įskaitant traumas, nerimą, depresiją, elgesio sunkumus, savęs pažinimą ir t.t.

Kaniterapija (Gyvūnų Terapija)

Kaniterapija, taip pat žinoma kaip gyvūnų terapija, yra terapinė priemonė, kuri naudoja gyvūnus, kaip dalį terapijos proceso. Kaniterapija gali būti naudinga vaikams ar suaugusiems, kurie turi fizinės arba psichinės sveikatos sutrikimų, įvairius iššūkius arba specifinius poreikius.

„Šeimos Piešimo“ Metodika

Į vaiko elgesio ir jo supančios aplinkos stebėjimą integruota „Šeimos piešimo“ metodika, atskleidė ne tik vaiko emocinę savijautą šeimoje, emocinius ryšius su šeimos nariais, bet ir emocinius vaikų išgyvenimus, tėvų reikšmingumą vaiko požiūriu. Neretai, vaikai bijo atskleisti savo emocijas, nes gali būti netinkamai suprasti, todėl jas saugo savyje. Piešimas padeda vaikams atsipalaiduoti, piešdami nebijo suklysti, nes supranta, kad kiekvienas piešinukas yra unikalus. Tėvų teigimu, „šeimos piešimo“ metodas atskleidė didžiąją dalį tiesos apie jų vaikų emocinius išgyvenimus ir būsenas.

Elgesio Sutrikimų Priežastys ir Reagavimo Būdai

Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.

Elgesio sutrikimų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko įsimenamasis-aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė. Medicininės procedūros (dantų taisymas, kraujo tyrimas, vaistų leidimas ir kt.) taip pat gali sukelti nerimą.

Fizinė prievarta prieš vaiką taip pat gali būti elgesio sutrikimų priežastis. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas, tėvų auklėjimo nenuoseklumas, nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas. Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas. Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui. Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.

Kaip Reaguoti Į Netinkamą Elgesį?

• Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas.
• Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
• Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti.
• Kalbėdamiesi su vaiku, paaiškinti vaikui, kas yra „auka“, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
• Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
• Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
• Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gersiąsias savybes pasireiškimą.
• Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.

Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.

Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Svarbu, kad vaikas nejaustųsi beviltiškai ir bejėgiškai, nematytų išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais. Problems universalumo įvardijimas.

tags: #koreguojant #elgesi #praktine #u