Užimtumo terapija psichikos sutrikimams: kelias į geresnę savijautą ir integraciją

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Deja, psichikos sutrikimai vis dar apipinti stigma ir mitais, o tai trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę. Vienas iš būdų, padedančių įveikti šias kliūtis ir gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, yra užimtumo terapija. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra užimtumo terapija, kaip ji padeda žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, ir kokios paslaugos teikiamos Lietuvoje.

Psichikos ligų stigma ir jos mažinimo svarba

Vienas iš svarbiausių šių dienų uždavinių - mažinti psichikos ligų stigmą visuomenėje. Neigiamas požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis yra sovietmečio palikimas, o manymas, kad sergantieji yra agresyvūs - neteisingas. Visuomenė jaudinasi dėl psichinių sutrikimų turinčių asmenų įsiliejimo į darbo rinką, nes žmonės linkę bijoti to, ko nežino. Net ir medikams baisu kreiptis pagalbos, nors užslėpti psichikos sutrikimai gali lemti daug medicininių klaidų. Lygių galimybių ekspertai džiaugiasi žingsniais link šio tikslo, tačiau pabrėžiama, kad dar yra kur tobulėti. Kai kurie nežymūs psichikos sutrikimai vis dar gali užkirsti kelią siekiant karjeros tam tikrose profesijose, įsigyti ginklą ar įsivaikinti.

Nauji reikalavimai vairuotojų psichikos sveikatai

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išleido naują įsakymą, atnaujinantį vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus. Anksčiau net lengvos formos depresija, nerimo sutrikimas ar tam tikros fobijos galėjo būti priežastimi, dėl kurios asmuo negalėjo gauti vairuotojo pažymėjimo. Dabar prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais. Esant sunkesnėms nuotaikos sutrikimų formoms, dėl galimybės vairuoti spręs gydytojai individualiai. SAM teigia, kad psichikos ligų, trukdančių gauti teisę vairuoti, skaičiaus mažinimas sudaro pagrindą kovai su psichikos ligų stigmatizacija Lietuvoje. Anksčiau vairuotojai, ypač profesionalai, vengdavo kreiptis pagalbos, slėpdavo ligas ar psichologines problemas, gydydavosi privačiai. Iki šių metų pradžios nerimo, lengvos depresijos ir neorganinės nemigos sutrikimai taip pat išbraukti iš ligų sąrašo, dėl kurių negalima vairuoti. Tiesa, ar šiuos sutrikimus turintiems žmonėms nereikalinga dažnesnė sveikatos patikra, psichiatras galės spręsti individualiai. Nerimo sutrikimai iš tiesų gali trukdyti vairavimui, ypač jei žmogus jaučiasi lyg ant ribos, jaučia didžiulę įtampą, grėsmę. SAM atstovas praneša, jog yra siekiama vairuotojams taikyti lankstų modelį: daug kur atsirado galimybė apie vairuotojo sveikatos būklę spręsti individualiai, taip pat gali būti skirtas trumpesnis sveikatos patikrinimo laikotarpis.

Perteklinių ribojimų mažinimas kitose srityse

Lygių teisių ekspertai sveikina didesnių teisių suteikimą būsimiems vairuotojams, tačiau pabrėžia, kad tai dar ne pabaiga. Perteklinių ribojimų dėl tam tikrų psichikos sutrikimų yra ir kitose srityse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis teigia, kad vertinant asmens galimybę užsiimti vienokia ar kitokia veikla, neretai pritrūksta individualaus ir teisingo įvertinimo, o ne „sausų ir bukų diagnozių surašymo“. Tarnyba jau diskutavo šia tema su praėjusios kadencijos Seimu, kad būtina peržvelgti teisės aktus, kuriuose numatyti šie ribojimai dėl sveikatos būklės užsiimti ir tam tikra profesine veikla. Dėl to, pasak V. Muliuolio, žmonės, bijodami „suteršti“ savo ligos istoriją tokia diagnoze, paprasčiausiai nesikreipia medikų pagalbos, kai susiduria su psichoemociniais sveikatos sutrikimais.

Ribojimai dėl psichikos sveikatos sutrikimų

Šiuo metu žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, vis dar taikomi ribojimai. Jie galioja norintiems siekti advokato, notaro, antstolio, prokuroro, traukinio mašinisto, karo, šaulio bei žvalgybinio pareigūno specialybės. Turint daugelį net ir nežymiausių psichikos sutrikimų yra draudžiama įsigyti ginklą (nebent asmuo vartoja vaistus arba jau kelis metus yra remisijoje), įsivaikinti. Tačiau vyksta diskusijos dėl atitinkamų įstatymų pakeitimų ir kai kurių sričių atlaisvinimų. Prieš daugiau nei metus jau buvo peržiūrėti ir ribojimai, taikomi advokatams. V. Maliuolio teigimu, ir toliau vyksta diskusijos dėl tolimesnių veiksmų, gali laukti ir daugiau pokyčių. Diskusijose bendrai žiūrima į medžiotojų, šaunamojo ginklo leidimus, teisėjus, notarus ir ar visi ribojimai pagrįsti.

Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas ir bendruomeniškumas Panevėžio rajono projektuose

Užimtumo terapijos esmė ir nauda

Užimtumo terapija - tai sveikatos priežiūros veikla, kurią vykdo specialistas, naudojantis meną/meninę komunikaciją ir terapinius santykius kliento fizinės, psichinės, socialinės sveikatos ir gerovės stiprinimui. Užimtumo terapija grindžiama tuo, kad prasminga veikla ir užsiėmimai gali padėti žmonėms įveikti fizinius, psichologinius ar socialinius sunkumus. Ši terapija taikoma įvairiose srityse, įskaitant psichikos sveikatą, reabilitaciją po traumų ar ligų, vaikų ugdymą ir senyvo amžiaus žmonių priežiūrą.

Užimtumo terapijos tikslai:

• Gerinti kasdienio gyvenimo įgūdžius (pavyzdžiui, apsirengimą, maisto gaminimą, tvarkymąsi).
• Skatinti savarankiškumą ir nepriklausomybę.
• Mažinti streso ir nerimo lygį.
• Gerinti emocinę savijautą ir saviraišką.
• Lavinti socialinius įgūdžius ir bendravimą.
• Skatinti kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
• Padėti integruotis į visuomenę ir darbo rinką.

Užimtumo terapijos metodai

Užimtumo terapijoje naudojami įvairūs metodai, pritaikyti individualiems paciento poreikiams ir tikslams. Štai keletas pavyzdžių:

• Dailės terapija: Leidžia išreikšti jausmus ir emocijas per kūrybą (piešimą, lipdymą, tapybą ir kt.). Dailės terapijos užsiėmimas nėra piešimo pamoka, juose nemokoma dailininko įgūdžių. Svarbiausia šiuose užsiėmimuose - patyrimas kuriant, kūrybos procesas, o ne kūrybos produkto profesionalumas. Tad dalyvaujant dailės terapijos užsiėmimuose gebėjimai piešti nėra būtini. Neretai reikšmingus išgyvenimus, mintis ir jausmus nelengva išreikšti žodžiais. Tuomet į pagalbą gali ateiti vaizdai - kuriant ranka nesąmoningai krypsta ir piešia tai, kas reikšminga ir svarbu. Vidinę būseną išreiškus vaizdu tampa lengviau ją apibūdinti žodžiais. Pasitelkus įvairias kūrybinio proceso formas, Jūs pažinsite save, suprasite savo problemas, išvengsite vienatvės, išgyvensite kūrybinį džiaugsmą.
• Muzikos terapija: Naudojant muziką ir garsus, siekiama gerinti emocinę būklę, mažinti įtampą ir skatinti saviraišką.
• Šokio ir judesio terapija: Padeda išreikšti jausmus per kūno judesius, gerina koordinaciją ir mažina įtampą.
• Darbo terapija: Orientuota į praktinių įgūdžių lavinimą, reikalingų kasdieniam gyvenimui ir darbui.
• Žaidimų terapija: Naudojama vaikams ir paaugliams, siekiant padėti jiems išreikšti jausmus ir įveikti sunkumus per žaidimus.
• Kulinarijos terapija: Maisto ruoša, kurios metu vykdomas racionalus maisto produktų pirkimas turimomis lėšomis, tiesioginis pietų ir/ar teminio (šventinio) maisto ruošimas, stalo serviravimas, virtuvės aplinkos sutvarkymas. Veikloje dalyvauja 5-6- žmonės kartu su socialinėmis darbuotojomis. Šia veikla skatinama lavinti pacientų buitinius ir darbinius įgūdžius, gebėjimą bendradarbiauti, mokyti apskaičiuoti finansinius išteklius ir racionaliai juos panaudoti. Į veiklą kartu įtraukiami etikos bei estetikos, liaudiškų tradicijų ir papročių mokymas ir pan.
• Laisvalaikio užimtumo terapija: Tai pasivaikščiojimai, skaitymas, mezgimas, siuvimas, aplinkos tvarkymas, stalo ir kt. žaidimai, dienoraščių ar laiškų rašymas, kavos/arbatos gėrimas, įvairių teminių popiečių organizavimas (didžiųjų metų švenčių, gimtadienių švemtimas) ar kita laisva, neįpareigojanti, maloni veikla. Yra galimybė turėti individualų ramybės laiką.

Užimtumo terapija sergantiesiems psichikos ligomis

Užimtumo terapija yra ypač veiksminga gydant įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip:

• Depresija: Padeda gerinti nuotaiką, mažinti apatiją ir skatinti aktyvumą.
• Nerimo sutrikimai: Padeda valdyti nerimą, mažinti įtampą ir mokytis atsipalaidavimo technikų.
• Šizofrenija: Padeda gerinti socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir kasdienio gyvenimo funkcijas.
• Valgymo sutrikimai: Padeda formuoti sveiką požiūrį į maistą ir kūną, gerinti savivertę ir mažinti nerimą.
• Priklausomybės: Padeda įveikti potraukį narkotinėms medžiagoms, mokytis streso valdymo technikų ir kurti sveiką gyvenimo būdą.
• Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
• Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
• Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
• Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
• Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
• Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Epilepsija ir psichologinė pagalba

Lietuvoje žmonės, sergantys epilepsija, suvokiami labai stereotipiškai. Skaičiuojama, kad epilepsija serga maždaug vienas iš 100 žmonių. Šiai žmonių grupei dažniausiai kylančios problemos yra įsidarbinimo, mokyklų vadovų nenoro priimti į mokyklas ir įsivaikinimo problemos. Apie trečdaliui epilepsija sergančių pacientų remisija įvyksta paskyrus pirmos eilės vaistą. Dar trečdaliui priepuoliai išnyksta atrinkus ir skyrus tinkamą vaistą ar jų kombinaciją. Medikai įvardija epilepsiją lydinčias psichologines problemas: depresija, nerimas, dėmesio, mokymosi sutrikimai, santykių problemos, taip pat savižudybes. Vis dėlto psichologinė pagalba, kurią galima gauti bendra tvarka, epilepsijos ligoniams yra nepakankama.

Depresija: faktai, gydymo galimybės ir Ąžuolyno klinikos pavyzdys

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 280 milijonų žmonių pasaulyje serga depresija. Depresijos atsiradimo priežastys gali būti įvairios: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

Taip pat skaitykite: Išsamus užimtumo terapijos ir psichoterapijos palyginimas

Ąžuolyno klinika - tai viena moderniausių Baltijos šalyse privačių psichikos priežiūros įstaigų, teikianti psichikos sveikatos stacionaro ir psichikos sveikatos dienos stacionaro paslaugas. Klinikos paslaugos prieinamos kiekvienam pacientui, nes dalį gydymo kainos apmoka Valstybinė ligonių kasa. Asmeninis dėmesys, konfidencialumas ir gydytojų kompetencija garantuoja, kad gydymas Ąžuolyno klinikoje bus efektyvus. Psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, meno ir užimtumo terapeutas, kineziterapeutas bei psichikos sveikatos slaugytojai - kiekvienas stengiasi, kad ši vieta labiau primintų ne ligoninę, bet namus. Ąžuolyno klinikoje gydomi nuotaikos, nerimo, adaptacijos, šizofreninio spektro, valgymo, asmenybės ir elgesio bei psichologinės raidos ir emocijų sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar medikamentų. Gydymas yra tęstinis - net ir pasveikęs, pacientas gali bet kada pasitarti su jį gerai pažįstančiu gydytoju. Atvykusįjį apžiūri gydytojas psichiatras, įvertina asmens psichinę būseną ir, jei reikia, skiria medikamentų. Naujausi tyrimai rodo, kad sielos sutrikimus efektyviai gydo ir įvairios meno bei užimtumo terapijos rūšys.

Psichosocialinė reabilitacija: kelias į savarankiškumą

Psichosocialinė reabilitacija - tai suderintų visuomeninių, psichologinių, medicininių priemonių sistema, teikianti psichikos ligoniams savarankiško gyvenimo ir įsitraukimo į visuomenę galimybes. Tikslas - pagerinti asmenų, turinčių ilgalaikę psichikos negalią, funkcionavimą, kad jie galėtų sėkmingai prisitaikyti, rastų pasitenkinimą jų pačių pasirinktoje aplinkoje su minimalia specialistų pagalba.

Psichosocialinės reabilitacijos etapai:

1. Vertinimas: Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.
2. Planavimas: Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius, pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas.
3. Vykdymas: Apima konsultavimą individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių. Taip pat teikiama psichologinė arba psichosocialinė pagalba, lavinami įgūdžiai, susiję su mokymusi ir pažinimu, mokoma asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių. Teikiamos pagalbos paslaugos.

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų trukmė:

• Trumpalaikė: Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
• Ilgalaikė: Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.

Medicinos klinikos "Andoka" dienos stacionaras

Medicinos klinikos Andoka dienos stacionaras įkurtas Šilalėje. Atvykę rasite įrengtus gydytojų, psichologų, procedūrų kabinetus, mokomąją virtuvę, sporto salę, meno, šviesos terapijos, individualios ir grupinės psichoterapijos bei užimtumo kabinetus, poilsio kambarius pacientams ir personalui. Dienos stacionare Jūsų laukia specialistų komanda, sudaryta iš: gydytojo psichiatro, psichoterapeuto, medicinos psichologo, psichikos sveikatos slaugytojos, socialinio darbuotojo, reabilitologo, kineziterapeuto. Dienos stacionaras - tai novatoriškas, modernus visuomenės sveikatos stiprinimo būdas, leidžiantis psichikos ar elgesio sutrikimų turintiems asmenims, liekant pažįstamoje, artimoje aplinkoje gauti reikiamą pagalbą. Pacientai, dieną gavę sveikatos priežiūros paslaugas centre, vakare sugrįš į namus. Taip žmonės galės neatitrūkti nuo namų aplinkos ir artimųjų, tačiau tuo pačiu metu bus skatinami neprarasti savarankiškumo, kasdieninio gyvenimo, bendravimo, buitinių ir darbinių įgūdžių. Dienos stacionare teikiamos nemokamos (kompensuojamos iš PSDF) psichinės sveikatos priežiūros paslaugos.

Dienos stacionare teikiamos paslaugos:

• Individuali psichoterapija.
• Grupinė psichoterapija.
• Relaksacija.
• Šviesos terapija. Tai saugios, maloniai atpalaiduojančios procedūros, kurių poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų - 80 proc. Šviesos terapijai naudojama lempa imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, taip pakeldama nuotaiką, sukeldama malonumo jausmą. Šviesos terapija taikoma depresijai, miego sutrikimams, bulimijai, adaptacijos sutrikimams, nerimo būklėms, taip pat depresijoms nėštumo, laktacijos metu gydyti. Seanso trukmė nuo 0,5 val. iki 2-3 val., ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Kurso trukmė - 2-4 savaitės.
• Psichosocialinė reabilitacija.
• Dailės terapija. Tai sveikatos priežiūros veikla, kurią vykdo specialistas, naudojantis meną/meninę komunikaciją ir terapinius santykius kliento fizinės, psichinės, socialinės sveikatos ir gerovės stiprinimui. Dailės terapija gali būti naudinga ne tik esant psichikos sutrikimams, bet ir susidūrus su sudėtingomis gyvenimo situacijomis, siekiant geresnio savęs pažinimo ir asmeninio augimo.
• Užimtumo terapija.
• Kineziterapija. Tai terminas, reiškiantis judesį ir gydymą. Tai yra viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, kuri pagrįsta tuo, kad tinkamas kūno judėjimas gali padėti atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti raumenų, kaulų, kraujagyslių ir kitų organizmo sistemų būklę. Kineziterapeutas, sudarydamas paciento gydymo planą, atsižvelgia į bendrą asmens būklę, į konkrečius sutrikimus ir į organų bei jų sistemų būklę.

Onkologinės ligos ir psichologinė pagalba

Vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, paveikia saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Svarbu neprarasti vilties, priimti kiekvieną naują dieną su dėkingumu, leisti sau paprašyti pagalbos, pasirinkti gydytoją, kuriuo pasitikite, ir kurti sąžiningumu bei pasitikėjimu paremtą santykį.

Susidūrus su onkologine liga, svarbu suprasti, kad pokyčiai yra neišvengiami. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius, paveikti santykius, darbą ir pomėgius. Svarbu leisti kitiems žmonėms jums padėti, kreiptis pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą ir bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu.

Taip pat skaitykite: Užimtumo tarnybos analizė

Kaip susidoroti su nežinomybe?

Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučia netikrumą dėl ateities. Svarbu pripažinti, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės, pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais, sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.

Kaip suvaldyti stresą?

Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės, leiskite laiką lauke, planuokite socialinę veiklą, gerai maitinkitės, gausiai miegokite, prisijunkite prie paramos grupės, suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką, darykite tai, kas jums patinka, rašykite dienoraštį, išmokite naujo hobio.

Kaip susidoroti su pykčiu ir nerimu?

Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Nerimas yra dažna emocija, ypač susidūrus su vėžiu. Svarbu suprasti, kad nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis.

Specialistų vaidmuo ir pagalba

Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Jis gali padėti:

• Ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius.
• Konsultuoti dėl darbo įgūdžių ir užimtumo.
• Mokyti streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžių.
• Tobulinti laiko planavimo ir organizavimo įgūdžius.
• Skatinti hobių ir laisvalaikio veiklų pasirinkimą.
• Pritaikyti aplinką pagal individualius poreikius.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

tags: #uzimtumo #terapija #psichikos #sutrikimu #turintiems #asmenims