Psichologija yra plati ir įvairi sritis, kurioje kai kurios temos sulaukia didelio visuomenės dėmesio, o kitos lieka mažiau žinomos. Šiame straipsnyje nagrinėsime kritikos psichologiją, jos rūšis, poveikį žmogaus savivertei ir būdus, kaip konstruktyviai valdyti kritiką. Nuo vaikystės patiriama kritika formuoja mūsų savęs suvokimą ir elgesį. Supratimas, kaip veikia kritika, gali padėti mums įveikti neigiamus jausmus ir augti kaip asmenybėms.
Populiariosios psichologijos temos ir kritinis požiūris
Šiandieninėje visuomenėje itin populiariomis psichologijos temomis neretai spekuliuojama, jos paverčiamos produktu ir parduodamos vartotojams, kurie dėl savo gerovės yra pasiruošę sumokėti pinigus. Emocinis intelektas, didžiojo penketo asmenybės bruožų teorija ir veidotyra yra tik keli pavyzdžiai.
Emocinis intelektas: ar jis iš tiesų svarbesnis už bendrąjį intelektą?
Terminas „emocinis intelektas“ psichologijoje atsirado palyginti neseniai, tačiau populiarumo sulaukė tik po to, kai žurnalistas Danielis Golemanas išpopuliarino šį konstruktą savo knyga „Emocinis intelektas“. Nepaisant kritikos, emocinis intelektas dažnai pateikiamas kaip lemiantis pasisekimą gyvenime labiau nei bendrasis intelektas. Pastebėta, kad emocinio intelekto samprata iš esmės persidengia su sutariamumo asmenybės bruožo samprata, tik sutariamumas apibrėžia platesnį spektrą žmogaus savybių. Ieškant gabių vaikų ar vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, atliekami IQ testai, o ne emocinio intelekto testai. Apskritai, su pasisekimu gyvenime labiausiai susijęs yra būtent bendras intelektas.
Veidotyra: ar galima nustatyti asmenybę pagal veido bruožus?
Veidotyra yra kitas populiarus fenomenas, kuris įgauna pagreitį. Žmonėms siūlomi mokymai, seminarai, asmenybės diagnostika pagal veido bruožus. Psichologai dešimtmečius vargo kurdami patikimus ir validžius asmenybės vertinimo klausimynus, o pasirodo, kad viską galima pasakyti tiesiog pasižiūrėjus į veidą. Žmogaus veido bruožai gali nulemti tai, kaip mes jį suvoksime ar kokias savybes jam priskirsime, tačiau neatskleis realių žmogaus asmenybės bruožų ar kitų savybių. Iš esmės veido bruožai formuoja mūsų socialinį suvokimą, tačiau jis gali labai prašauti pro šalį. Lygiai dėl tokių pat priežasčių reikia labai atsargiai vertinti kūno kalbą.
Motyvaciniai seminarai: ar jie iš tiesų padeda?
Logika paprasta: jei turi motyvacijos nueiti į kokio nors pridurko motyvacinį seminarą ir už tai sumokėti pinigus, reiškia turi motyvacijos kažką daryti, tai galbūt nereikia to motyvacinio seminaro? Problema yra ta, kad žmonės dažnai eina į motyvacinius seminarus ir mokymus net nežinodami, kam motyvacijos jiems reikia. Kitaip sakant, žmonės stokoja prasmės, kadangi radus prasmę, motyvacija iš esmės randasi savaime. Būtų idealu, jei žmonės galvotų taip pat, kaip galvojo Carlinas, tačiau, kaip tai padaryti? Vienas iš būdų galėtų būti žmonių švietimas apie motyvaciją, kokia ji ir kaip ji veikia.
Taip pat skaitykite: Kas yra šiuolaikinė psichologija?
Kritikos poveikis asmenybei ir savivertei
Nuo mažens nuolat kritikuojami tėvų, mokytojų, vėliau dėstytojų, viršininkų, internetinių komentatorių. Kritika gali sukelti įvairių neigiamų jausmų, tokių kaip baimė, gėda, pyktis ar liūdesys. Mokslininkai nustatė, kad neigiama informacija mūsų psichiką veikia tris kartus stipriau negu pagyrimas, mat nuo neatmenamų laikų, žmogus jautėsi ir tebesijaučia nesaugus. Nesvarbu, ar kritika teisinga, ar ne, ji supurto mūsų savivertę. Išgirsti keli kandūs žodžiai gali ilgam išlikti atmintyje ir trukdyti gyventi visavertį gyvenimą. Ir vis dėlto nemalonius jausmus sukelia ne kitų žmonių komentarai (kad ir kokie kandūs jie būtų), bet mūsų pačių mintys. Kai kritikuoja kitas asmuo, galvoje automatiškai sužadinamos tam tikros neigiamos nuostatos („aš esu nevykėlis“), o tai sukelia atitinkamus jausmus. Todėl pirmas žingsnis įveikti kritikos baimę - išmokti atpažinti negatyvias, iracionalias mintis ir jas pakeisti tikroviškesnėmis. Pakeitę požiūrį į situaciją, galime pakreipti ją savo naudai.
Kritikos rūšys ir jų įtaka
Kritika gali būti konstruktyvi arba destruktyvi. Konstruktyvi kritika padeda mums tobulėti ir augti, o destruktyvi kritika žemina, įžeidžia ir užmuša galutiniais nuosprendžiais. Svarbu atskirti šias kritikos rūšis ir išmokti tinkamai reaguoti į jas.
Blogos kritikos požymiai:
- Nuodingai naikinantis tonas, žeminimas, įžeidimas, išjuokimas.
- Neaiškumas, paremtas užuominomis, subjektyvūs ir nekonkretūs priekaištai.
- Ignoravimas ir neįvertinimas, tyliai užmušantis norą kurti.
Kaip įveikti kritiką ir išlaikyti savigarbą
Stanfordo universiteto profesorius Davidas Burnsas knygoje „Geros nuotaikos vadovas“ pateikia paprastus, praktiškus metodus kritikai atremti, nesugadinant nuotaikos nei sau, nei puolėjui.
Empatija ir klausimai
Pirmas žingsnis - empatija. Kritikuodamas arba kitaip užsipuldamas žmogus gali siekti jums padėti arba įskaudinti. Kritika būna teisinga arba klaidinga, arba ir tokia, ir kitokia. Tačiau iš karto galvoti apie tai neišmintinga. Verčiau užduokite kritikui kuo daugiau konkrečių klausimų, kad išsiaiškintumėte, ką jis turi omenyje. Klausdamas venkite piktintis ar gintis. Pabandykite pažvelgti į situaciją to žmogaus akimis. Jeigu asmuo užsipuola jus abstrakčiais užgauliojimais, paprašykite, kad patikslintų ir konkrečiau pasakytų, kas jam nepatinka. Tai gali padėti nusikratyti priešiškumo, be to, puolimo ir gynybos santykį pakeis bendradarbiavimas bei abipusė pagarba.
Taip pat skaitykite: Streso skirtumai
Nuginklavimas ir sutikimas
Antras žingsnis - nuginkluokite kritiką. Jei kas nors jus puola, turite tris galimybes: atsikirsti, bėgti arba pasilikti ir sumaniai nuginkluoti priešininką. Pastarasis būdas suteikia daugiausia pasitenkinimo. Kai kito žmogaus pykčio niekas nebekursto, jūs laimite. Nesvarbu, ar kritikas klysta, ar yra teisus, iš pradžių stenkitės su juo sutikti. Galite sutikti su kritika iš principo, surasti krislą tiesos išsakytame teiginyje ir sutikti su juo arba pripažinti, kad to žmogaus pyktis suprantamas, nes pagrįstas tuo, kaip jis mato situaciją.
Grįžtamasis ryšys ir derybos
Trečiasis žingsnis - grįžtamasis ryšys ir derybos. Kai empatiškai išklausote ir nuginkluojate kritiką su juo sutikdamas, taktiškai, bet užtikrintai galite išdėstyti savo poziciją ir jausmus bei aptarti požiūrių skirtumus. Jeigu kritikas ir toliau jus įžeidinėja, nuolat pabrėžia tą patį dalyką, galite paprasčiausiai mandagiai, bet tvirtai kartoti savo atsakymą, kol žmogus galiausiai pavargs. Kartais tinkamas sprendimas - ieškoti kompromiso. Galite sutikti su pozicija, kuri iš dalies jus tenkina. Tačiau jeigu nuoširdžiai taikėte empatijos ir nuginklavimo technikas, greičiausiai rezultatas jums bus palankesnis. Susidursite su daugybe atvejų, kai būsite neteisus, o kritikas sakys teisybę. Tokioje situacijoje kritikas ims labiau jus gerbti, jeigu užtikrintai sutiksite su kritika, padėkosite jam už suteiktą informaciją ir atsiprašysite, jeigu kaip nors įskaudinote ar įžeidėte.
Trys reagavimo būdai į kritiką
Kai jus kas nors įžeidžia, akimirksniu reaguojate vienu iš trijų būdų: liūdesiu, pykčiu arba džiaugsmu. Dauguma į depresiją linkusių žmonių reaguoja liūdesiu. Galite reaguoti ir pykčiu. Reaguojant trečiuoju būdu, būtina save gerbti ar bent jau sudaryti tokį įspūdį. Šis būdas pagrįstas prielaida, kad esate vertingas žmogus, kuris neprivalo būti tobulas. Kai sulaukiate kritikos, imate tyrinėti. Ar joje yra bent krislas tiesos? Ką tiksliai padarėte, kad sulaukėte priešiškumo? Ar tikrai apsikvailinote? Kai užduodate daugybę nesmerkiančių klausimų ir tiksliai apibrėžiate problemą, galite pasiūlyti sprendimą. Jeigu siūlomas kompromisas, galite derėtis. Jeigu akivaizdžiai buvote neteisus, galite tai pripažinti. Jei suklydo kritikas, galite tai taktiškai parodyti.
Vidiniai kritikai ir kaip su jais kovoti
Žmogus nėra vientisas ir visada veikiantis pagal vieną logišką strategiją. Pas mus visus vaikystėje ir paauglystėje susiformuoja kritikuojantys režimai, kitur dar vadinami vidiniais kritikais. Schemų terapijoje tai vadinama įveikos režimais, bet šįkart daugiau apie tuos kritikuojančius režimus, kurie niekada nieko gero neduoda, o tik sukelia daug nemalonių emocijų ir sustabdo nuo pasirūpinimo savo poreikiais.
Septyni vidiniai kritikai
Lrytas surengtoje konferencijoje „Saugumo kodas“ specialistė įvardijo septynias vidinių kritikų rūšis ir patarė, kaip su jomis dorotis.
Taip pat skaitykite: Suprasti depresijos rūšis
- Perfekcionizmas. Šis kritikas bando mus priversti viską daryti tobulai. Kaip su šiuo „kritiku“ kovoti? Svarbiausia yra suvokti, kad nė vienas nesame tobulas ir galime daryti klaidų.
- Vidinis kontroliuotojas. Jis bando sukontroliuoti impulsyvų elgesį. Vaistas nuo šio „kritiko“ - leidimas kartais sau pabūti nerūpestingu, per daug negalvoti.
- Užduočių fanatikas. Šis „kritikas“ nori mus priversti daug ir sunkiai dirbti. Kaip sumažinti kritiką sau? Reikia susidėlioti dienotvarkę, kad būtų aišku, kada yra darbo, o kada - atsipalaidavimo metas.
- Žlugdytojas. Šis „kritikas“ bando pakirsti mūsų savivertę ir pasitikėjimą savimi, kad nerizikuotume ir nepatirtume nesėkmės. „Kritiką“ Žlugdytoją numalšinti galima paprasčiausiai leidžiant sau eiti ir bandyti, negalvoti, ką pamatys kiti.
- Naikintojas. Jis puola mūsų bazinį vertės jausmą. Labai svarbu suvokti, kad mes, kiekvienas kaip žmogus, esame vienodai vertingi vien dėl to, kad mes čia esame.
- Kaltės kėlėjas. Jis mus puola už veiksmus, kuriuos padarėme (ar nepadarėme) ir dėl to nukentėjo kitas žmogus, ypač, jeigu jis mums yra svarbus. Gyvenant kasdienį gyvenimą, mes galime būti atsakingi tik patys už save.
- Formuotojas. Šis „kritikas“ mus bando įdėti į tam tikrą visuomenei priimtiną formą, kuri remiasi mūsų šeimai ir kultūrai svarbiomis normomis. Tikrai kviesčiau pergalvoti, kokias taisykles iš kiekvieno savo artimojo esate gavęs ir kokios taisyklės šiandien jums tinka, o kokios - ne.
Kiti kritikuojantys režimai
- Reikalaujantis kritikas. Šis vidinis kritiškas žmogeliukas nuolat siunčia reikalaujančias žinutes. Bėda tame, kad žmogus, kuris nuolat girdi reikalaujantį kritiką nemoka sustoti, pailsėti, pasidžiaugti savo pasiekimais, mylėti ir priimti save už tai, kad tiesiog yra vertingas toks, koks yra.
- Kaltinantis kritikas. Šis vidinis kritikas siunčia žinutes, kur atsakomybę nuo savęs perkelia vaikui ir taip vaikas išmoksta prisiimti pernelyg didelę atsakomybę už visus ir viską gyvenime.
- Baudžiantis kritikas. Šis kritikuojantis režimas siunčia pažeminančias žinutes ir baudžia mus tada, kai mums ir taip yra sunku.
- Gąsdinantis kritikas. Šis vidinis režimas siunčia gąsdinančias žinutes, sukelia nuolatinę įtampą ir jausmą, kad bent žingsnis į šoną ir tada ištiks kažkas baisaus.
Nė vienas iš kritikuojančių režimų mums nėra reikalingas ar naudingas.
Grįžtamasis ryšys darbe: kaip kalbėti, kad darbuotojas išgirstų?
Kartais gali atrodyti, jog kad ir kiek jiems sakome, darbuotojai vis tiek mūsų negirdi ir daro savaip. Nesvarbu, ar kalbėtume gražiai, ar imtume kritikuoti - rezultato nematyti. Tačiau kaip išeiti iš šios situacijos? Kaip kalbėti, kad darbuotojas išgirstų? Koks gali būti grįžtamasis ryšys? Ir kaip kritikuoti, kad būtų rezultatas? Visų pirma, kritikuoti - nėra blogas žodis, tačiau žmonės turi tiek daug su šiuo žodžiu susijusios negatyvios patirties, kad vis dėlto pakeiskime jį į politiškai korektišką “grįžtamąjį ryšį”. Tai reiškia, visų pirma, ne kritikuokime, o teikime grįžtamąjį ryšį. Grįžtamasis ryšys turi du tikslus - arba pakeisti elgesį, arba įtvirtinti tą elgesį kaip tinkamą ir duodantį rezultatą. Grįžtamasis ryšys yra teigiamas ir neigiamas.
Teigiamas grįžtamasis ryšys
Kad veiktų, teigiamas grįžtamasis ryšys turi būti labai konkretus ir konstruktyvus. Jis negali būti atsietas nuo faktų. Tam, kad teigiamas grįžtamasis ryšys veiktų, darbuotojas turi pasitikėti vadovu ir tikėti juo kaip žmogumi. Jei darbuotojas abejoja vadovo nuoširdumu apskritai kasdienėje veikloje, jis, gavęs pakankamai gerą grįžtamąjį ryšį, ieškos, kas paslėpta po tuo grįžtamuoju ryšiu. Jei norime, kad teigiamas grįžtamasis ryšys veiktų, jis taip pat turi būti reguliarus, tai yra duodamas nuolat.
Neigiamas grįžtamasis ryšys
Kad veiktų neigiamas grįžtamasis ryšys, recipientas arba žmogus, kuriam teikiame neigiamąjį grįžtamąjį ryšį, turi būti saugus ir ramus. Dažniausiai neigiamą grįžtamąjį ryšį žmonės gauna tada, kai vadovas supykęs, jam trūko visi įmanomi svertai ir saitai ir jis tiesiog išsirėkė ant darbuotojo. Neigiamas grįžtamasis ryšys turėtų būti teikiamas individualiai, nedalyvaujant kitiems žmonėms. Dar vienas svarbus dalykas teikiant grįžtamąjį ryšį - jis taip pat turi būti teikiamas reguliariai. Jis negali priklausyti nuo vadovo nuotaikos. Po neigiamo grįžtamojo ryšio turėtų atsirasti koks nors veiksmų planas - ką darysime toliau.
Charakterio tipai ir jų įtaka reakcijai į kritiką
Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas savaip džiaugiamės, pykstame ir liūdime. Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai. Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties.
Charakterio tipai
- Psichopatinis charakteris. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės.
- Šizoidinis charakteris. Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai.
- Paranojinis charakteris. Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės.
- Ribinis (isterinis) charakteris. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs.
- Narcizinis charakteris. Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai.
- Mazochistinis charakteris. Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save.
- Depresinis charakteris. Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų.
- Hiperaktyvus charakteris. Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai.
- Vengiantis charakteris. Tai - užsidarėliai.
- Demonstratyvus charakteris. Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio.
- Obsesinis charakteris. Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės.
Kiekvienam charakterio tipui svarbu ugdyti tam tikras savybes, kad būtų galima konstruktyviai reaguoti į kritiką.
tags: #kritiku #rusys #psichologija