Psichologinis konsultavimas ir psichoterapija yra investicija į save. Jūs investuojate savo laiką, energiją ir pinigus, nes norite, kad kas nors gyvenime būtų kitaip. Kaip ir bet kokios kitos investicijos, ši taip pat reikalauja pasiruošimo ir žinojimo, kas jums yra svarbu, ko norite ir ko tikitės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasiruošti vizitui pas psichologą, kad jis būtų kuo naudingesnis.
Prieš vizitą: savianalizė ir pasiruošimas
Prieš apsilankant pas psichologą, naudinga atlikti savianalizę ir apmąstyti keletą svarbių klausimų. Tai padės jums geriau suprasti savo poreikius ir lūkesčius, o psichologui - greičiau įvertinti jūsų situaciją ir parinkti tinkamą terapijos kryptį.
Savęs pažinimas: atsakykite į svarbius klausimus
Atsakykite sau į šiuos klausimus:
- Kas paskatino ieškoti pagalbos?
- Kodėl būtent dabar?
- Kokie jūsų terapiniai tikslai?
- Kas pasikeis, kai tuos tikslus pasieksite?
- Kodėl tai jums yra svarbu?
- Kaip žinosite, kada tikslai bus pasiekti?
- Kaip jūs suprantate savo problemas?
- Kaip, jūsų manymu, pokyčiai gali įvykti?
- Ką esate pasiruošę daryti kitaip, kad pasiektumėte savo tikslus?
Turėdami aiškų supratimą apie tai, ką norite pasiekti konsultacijų metu, galėsite reguliariai peržiūrėti savo pažangą ir įsitikinti, kad dirbate ties tuo, kas yra svarbu. Kartais gyvenime pasitaiko momentų, kai, atrodo, į vieną krūvą susideda tiek daug dalykų, kad sunku suprasti, kas būtent trukdo judėti į priekį, ir ne visada akivaizdu, kaip tie dalykai tarpusavyje susiję.
Lūkesčių išgryninimas: ko tikitės iš terapijos?
Prieš vizitą svarbu išsigryninti lūkesčius. Pagalvokite, ko tikitės iš terapijos? Ar norite išspręsti konkrečią problemą, ar geriau pažinti save, ar išmokti įveikti stresą? Realistiški lūkesčiai padės jums įvertinti terapijos naudą ir išvengti nusivylimo.
Taip pat skaitykite: Efektyvus motyvacinis pokalbis
Terapijos tikslų formulavimas: nuo bendro iki konkretaus
Klientai dažnai ateina su pirminiu prašymu - kažkas neduoda ramybės, kažką "skauda" ar labai neramina ir kaip tai būtų galima išspręsti („Jaučiuosi blogai, noriu, kad būtų geriau“, „Nesuprantu, kas man darosi, man tiesiog visą laiką liūdna“, „Noriu mažiau nerimauti“). Prašymas gali būti bet koks, svarbiausia, kad tai būtų vidinis, nuoširdus, aktualus ir gyvas klausimas ar problema, kurį drįstate išsakyti psichoterapeutui, tikėdamiesi pagalbos ir supratimo. Terapeutas uždavinės klausimus, kurie padės suformuluoti konkrečią ir fokusuotą psichoterapijos užklausą, t.y. į ką bus sutelktas psichoterapinis darbas.
Svarbu, kad terapijos užklausa būtų apie jūsų vidinę būseną, emocijas, mintis, elgesį ar poreikius, o ne apie kitus žmones, kuriuos norite „sutaisyti“. Pavyzdžiui:
- Netaisyklingai: „Noriu, kad mano partneris pasikeistų“.
- Taisyklingai: „Noriu suprasti, kaip aš prisidedu prie mūsų konfliktų ir ką galiu keisti“.
Geriausia, jei terapijos tikslai būtų konkretūs, realistiški ir pasiekiami per tam tikrą laiką (laikini ar ilgalaikiai tikslai). Išreikškite tai kaip norimą pokytį. Pavyzdžiui:
- Ne: „Aš tiesiog jaučiuosi blogai“.
- Taip: „Noriu suprasti, kodėl jaučiuosi blogai ir rasti būdų, kaip pagerinti savo emocinę savijautą“.
- Taip: "Noriu sukurti darbo ir poilsio balansą, kad nejausčiau perdegimo".
Būkite konkretūs:
- Ne: „Noriu būti laimingas“.
- Taip: „Noriu išmokti atpažinti, kas man teikia džiaugsmą, ir įtraukti tai į kasdienybę“.
Formuluokite pozityviai, kaip veiksmą (ne kaip trūkumą):
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip kalbėti apie depresiją
- Ne: „Neturiu motyvacijos“.
- Taip: „Noriu išsiaiškinti, kaip atgauti motyvaciją ir ką man reiškia prasmė darbe“.
Būkite realistiški:
- Ne: „Noriu niekada daugiau nesipykti“.
- Taip: „Noriu mokytis ramiai reaguoti į konfliktines situacijas“.
- Taip: „Noriu liautis taip agresyviai reaguoti, kai kas nors su manimi nesutinka“.
Psichologo pasirinkimas: kaip rasti tinkamą specialistą?
Specialistai skiriasi savo mokymo, metodų taikymo ir terapijos stiliumi, tačiau visi metodai yra veiksmingi. Vienų vaidmuo sesijose yra labiau aktyvus, kiti prisiima daugiau pasyvų vaidmenį ir nori, kad klientas vadovautų pokalbiui. Vieni daugiau dėmesio skiria tiesiogiai į problemą nukreiptam požiūriui, kiti gilinasi į problemos atsiradimo priežastis.
Norėdami sutaupyti laiko, konsultacijas suplanuokite telefonu ir užduokite jus dominančius klausimus. Tai panašu į bet kokį dviejų nepažįstamų žmonių susitikimą, kuriame jūs turite jaustis patogiai, o psichologas - būti tikras, kad turi tinkamų įrankių jums padėti. Atminkite, jeigu po pirmos ar keleto sesijų jausite, kad tai „ne tai“, nebijokite apie tai pasakyti ir ieškoti kito specialisto.
Pasidomėkite psichologu: svarbu rasti psichologą, kuris jums tinka. Ieškokite licencijuoto psichologo, kuris specializuojasi toje srityje, kurioje ieškote pagalbos. Klinikos pasirinkimas yra toks pat svarbus kaip ir specialisto pasirinkimas.
Pasiruošimas pirmai sesijai: ką reikėtų žinoti?
Pirmoji sesija gali būti nejauki. Nieko keisto, nelengva ateiti į svetimą vietą ir kalbėti apie tai, apie ką galbūt nekalbėjote net su pačiais artimiausiais žmonėmis. Pirmojo susitikimo metu reikia tikėtis klausimų apie problemas, dėl kurių ir ieškote pagalbos, kaip ilgai su jomis gyvenate ir kai kuriais atvejais tikėtis paliesti gyvenimo ir šeimos istorijas.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie savivertę
Be bendrų aptarimų (sesijos atšaukimo, atsiskaitymo politika), pirmoji sesija turėtų būti skirta apibrėžti savo tikslus ir sėkmės matavimo kriterijus. Jūsų paslaptys saugios. Pirmojo susitikimo metu psichologas turi paaiškinti apie konfidencialumą, kurio privalo laikytis.
Užsirašykite savo rūpesčius: sudarykite sąrašą dalykų, kuriuos norite aptarti su savo psichologu. Apgalvokite temas, kurias norėsite liesti. Pirmasis apsilankymas gali būti šiek tiek nejaukus. Juk susitiksite su nepažįstamu žmogumi, kad aptartumėte dalykus, apie kuriuos jums gali būti nepatogu kalbėti. Tačiau būkite tikri, kad psichologas yra kvalifikuotas specialistas, kuris bus pirmojo susitikimo "vedlys".
Vaiko paruošimas vizitui pas psichologą
Prieš palydint vaiką pas vaikų psichologą gali kilti nerimas ir galybė klausimų: „Ką reikėtų vaikui pasakyti? Ką daryti, jei vaikas nenorės ateiti? Iš anksto perspėkite vaiką apie būsimą susitikimą aiškiai įvardindami, kad kreipiatės į vaikų psichologą.
Paruoškite vaiką susitikimui su vaikų psichologu skirdami laiko ir erdvės pokalbiui apie tai. Pokalbio lengvumas išsklaido baimes, todėl vertėtų jį pradėti natūraliai, kai su vaiku ką nors smagaus kartu veikiate, pvz. Nerimauti normalu, kai nežinai, ko tikėtis.
Vaikams suprantama kalba paaiškinkite, kas yra vaikų psichologas, kuo jis skiriasi nuo kitų specialistų, su kuriais vaikui yra tekę susidurti. Mažesniems vaikams galite pasakyti, kad vaikų psichologas kalbasi su vaikais ir tėvais bei žaidžia, siekdamas padėti išspręsti problemas ir geriau pasijusti.
Aiškindami, remkitės vaikams suprantamomis analogijomis. Galite sakyti, kad vaikų psichologas padeda vaikams pamatyti stipriąsias savybes ir išugdyti norimas, pasiekti pergalių, kaip ir krepšinio treneris padeda komandai pasiruošti varžyboms ir jas laimėti.
Papasakokite, ko vaikas atvykęs pas vaikų psichologą gali tikėtis: kaip vyksta konsultacija, kiek laiko ji trunka, ką vaikas galės daryti, kur bus ir kaip atrodys kabinetas. Pasakykite, kad vaikų psichologo kabinete bus žaislų, kur jis randasi (mokykloje, ligoninėje, privačiame name ir pan.). Perspėkite, ar būsite kartu su vaiku kabinete, ar jis liks vienas su vaikų psichologu. Informuokite, jei lauksite laukiamajame arba būsite netoliese.
Kalbantis svarbiausia būti nuoširdžiam ir sakyti teisybę apie kreipimosi į vaikų psichologą priežastis. Kalbėkite apie vaikų psichologą pozityviai. Padrąsinkite elgtis laisvai, būti savimi. Informuokite apie konfidencialumo taisyklę. Perspėkite vaiką, kad viskas, ką jis pasakys psichologui ir ką veiks susitikimo metu bus laikoma paslaptyje ir be vaiko leidimo niekas nesužinos, net tėvai. Perduokite vaikui žinutę, kad sunkumai sprendžiami bendromis pajėgomis, kad vaikų psichologas kalbėsis ir padės ne tik jam, bet ir tėvams.
Dokumentų tvarkymas: ko galite tikėtis?
Prieš sesiją jūsų gali būti paprašyta užpildyti formas arba atsakyti į klausimynus. Pasiruoškite tvarkyti dokumentus.
Klausimų sąrašas: pasiruoškite klausimus gydytojui
Sudarykite sąrašą su savo negalavimu susijusių klausimų, kuriuos norėsite užduoti gydytojui. Sąrašo viršuje turėtų būti tokie klausimai, kurie jums atrodo svarbiausi, kad pokalbiui įsivažiavus nepamirštumėte sužinoti to, kas jums neduoda ramybės. Pavyzdžiui: „Kokia galėtų būti šio negalavimo priežastis?“ Ją sužinoję, galbūt galėsite ne tik taikyti gydytojo paskirtą gydymą, bet ir patys nemažai prisidėti prie greitesnio sveikimo, pavyzdžiui, pakoreguoti savo gyvenimo būdą, daugiau judėti, valgyti tam tikrą maistą ir pan., ir taip sau padėti geriau jaustis.
- Pasidarykite sąrašą vaistų, kuriuos šiuo metu vartojate. Įėjus į gydytojo kabinetą daug kas išgaruoja iš galvos, tad jei iš anksto pasiruošite, galėsite būti tikri, kad nepamiršite vieno ar kito vartojamo vaisto pavadinimo. Tokia informacija gydytojui bus labai naudinga, nes jis jau žinos, kokius medikamentus jums yra paskyrę kiti gydytojai, ir paskirs papildomų vaistų, kurie nesidubliuos su jau geriamais ar tokiais, kurie yra priešingo poveikio, nei jūsų vartojami. Į tokį sąrašą nepamirškite įtraukti ir vitaminų bei maisto papildų.
- Jei sergate kokiomis nors lėtinėmis ligomis, nepamirškite jų paminėti, kad specialistas galėtų susidaryti bendrą jūsų sveikatos vaizdą. Nepraleiskite tokių negalavimų, su kuriais jau esate susigyvenę, pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio ar diabeto. Nesvarbu, kad atėjote visai dėl kitos problemos.
- Gydytojo svarbu paklausti, kokius tyrimus jums reikės atlikti. Galbūt tam reikalingas specialus pasirengimas, pavyzdžiui, reikia ateiti nevalgius. Nepamirškite paklausti ir to, koks bus paskirto gydymo šalutinis poveikis. Kaip gali reaguoti jūsų organizmas ir kokios priemonės galėtų palengvinti tokią būseną.
- Gydytojai konsultacijai turi tiek mažai laiko, kad retai vizito metu išgirsite apie profilaktines priemones ar gyvenimo būdo keitimo galimybes. Tad neretai net ilgą laiką, pavyzdžiui, diabetu sergantys žmonės, nežino, koks maistas turi didelį glikemijos indeksą ir kokio jiems reikėtų atsisakyti. Tad nevenkite paklausti ir apie alternatyvias gydymo galimybes. O jei gydytojas tokiomis nesidomi, galbūt galėtų jus nukreipti pas kitą specialistą.
Klausimai, kuriuos jums gali užduoti gydytojas
Specialistas taip pat užduos jums ne vieną klausimą, tad apgalvokite, kaip į juos galėtumėte atsakyti. Nors klausimų gali būti įvairiausių, priklausomai nuo jūsų negalavimo, tačiau šiuos tikrai išgirsite:
- Kada pajutote pirmuosius ligos simptomus?
- Kaip ilgai ir dažnai jie kartojasi?
- Ar ilgainiui atsirado daugiau nemalonių pojūčių, ar visą laiką vargina tie patys? Ar jie kaip nors paūmėjo, ar priešingai - tapo lengvesni?
- Kokiu balu 10 skalėje galėtumėte įvertinti savo skausmą?
- Ar kada nors anksčiau jau turėjote panašių negalavimų?
- Ar jūsų šeimoje kas nors sirgo onkologinėmis ligomis? Ar panašūs negalavimai kamavo jūsų artimuosius?
- Pagalvokite, galbūt jūsų gyvenime pastaruoju metu įvyko kas nors labai svarbaus ir reikšmingo, atsitiko dideli pokyčiai, o gal patyrėte didelį stresą ar jus jau kurį laiką vargina įtampa? Gyvenimo būdas, išskirtiniai įvykiai labai susiję su jūsų savijauta. Tad nenumokite į juos ranka. Papasakokite gydytojui. Jam leiskite spręsti, ar tai svarbu, ar ne.
Vizito metu: atvirumas ir bendradarbiavimas
Vizito metu svarbu būti atviram ir sąžiningam su psichologu. Atminkite, kad atvirumas yra svarbiausia sėkmingų pokyčių dalis. Kad psichikos sveikatos specialistas galėtų padėti, jis turi žinoti, ką jūs patiriate. Psichologai nėra tie, kurie teisia. Jie yra tam, kad padėtų žmonėms pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Būkite sąžiningi: atvirumas yra raktas į sėkmę
Svarbu būti sąžiningam su savo psichologu apie savo mintis, jausmus ir elgesį. Nebijokite nepatogių temų - terapijoje nėra „neteisingų“ minčių ar jausmų. Kartais atvirumas užtrunka - ir tai visiškai normalu. Svarbiausia - žengti pirmą žingsnį link nuoširdumo ir būti savimi. Atminkite, kad terapijos sėkmė priklauso nuo jūsų atvirumo. Tai saugi erdvė, kur galite laisvai išreikšti mintis ir jausmus.
Būkite atviri: naujos gydymo galimybės
Jūsų psichologas gali pasiūlyti gydymo galimybes, kurių anksčiau nesvarstėte. Būkite atviri naujoms idėjoms ir metodams.
Bendradarbiavimas: aktyvus dalyvavimas terapijoje
Konsultacijos - tai grupinis darbas (jūsų ir psichologo). Jei jūs aktyviai nedalyvausite, jūsų susitikimai su psichologu neturės prasmės. Svarbiausia konsultacijos metu - netylėkite, dalinkitės savo mintimis.
Emocinis komfortas: leiskite sau jausti
Nereikia jaudintis, jei iš karto neatsiversite. Niekas nesitiki, kad papasakosite viską per pirmąjį susitikimą. Leiskite sau kalbėti tiek, kiek jaučiatės pasiruošę. Nebijokite dalintis tuo, kas skauda ar gėdinga. Net jei jūsų mintys ar jausmai atrodo painūs, sunkūs ar „nepatogūs“, - tai yra natūrali žmogiška patirtis. Terapeutas nekritikuoja - jis yra tam, kad padėtų suprasti ir palaikytų.
Klausimai: drąsiai klauskite
Drąsiai klauskite visko, kas jums rūpi - apie terapijos eigą, metodus ar tiesiog tai, kaip jaučiatės procese. Klausimai padeda kurti saugų ryšį.
Metodų aptarimas: supraskite terapijos procesą
Pirmo susitikimo metu terapeutas gali paaiškinti, kokiu terapiniu metodu dirba - tai padeda geriau suprasti, kaip vyks jūsų bendradarbiavimas. Taip pat galite aptarti tolimesnių susitikimų dažnumą (pvz., kartą per savaitę) ir lūkesčius - ar siekiate ilgalaikių pokyčių, ar trumpalaikės pagalbos.
Po vizito: įvertinimas ir tolimesni žingsniai
Po sesijos galite jaustis įvairiai. Gali būti, kad po sesijos jausitės palengvėjimą arba priešingai - emociškai jautrūs. Abi reakcijos - visiškai normalios.
Emocinis diskomfortas: pasiruoškite galimiems sunkumams
Aptarti savo emocijas ir rūpesčius gali būti nepatogu arba sunku. Pasiruoškite emociniam diskomfortui.
Laikas sau: svarbu atsipalaiduoti ir apmąstyti
Turėkite truputį laiko sau prieš ir po vizito. Papildomo laiko turėjimas prieš ir po sesijos, gali sumažinti nereikalingą stresą ir apgalvoti tai, apie ką kartu su psichologu išsigryninote konsultacijos metu.
Kantrybė: pokyčiai vyksta palaipsniui
Supraskite, kad nėra greito sprendimo. Tikriausiai nerasite sprendimų per pirmąjį susitikimą. Lygiai taip, kaip reikia laiko, kad problemos išsivystytų ir pradėtų trukdyti jūsų gyvenimui, prireiks ir pakankamai laiko įveikti šiuos iššūkius. Tačiau realu tikėtis, kad po pirmojo vizito pajusite palengvėjimą ir viltį, kad su laiku lankymasis pas psichologą padės jūsų psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Gali prireikti laiko, kol rasite jums tinkamą psichologą ir gydymo planą. Būkite kantrūs. Pokyčiai vyksta palaipsniui - vienas ar keli vizitai gali būti nepakankami. Jei nuspręsite tęsti, laikykitės susitarimų ir eikite į sesijas reguliariai. Kartais verta užsirašyti įžvalgas tarp susitikimų - tai padeda stebėti progresą.
Rezultato vertinimas: neskubėkite daryti išvadų
Neskubėkite vertinti rezultato po pirmo karto. Pasitikėjimas tarp jūsų ir terapeuto kuriasi palaipsniui.
Netinkamas terapeutas: nebijokite ieškoti kito specialisto
Jei jaučiate, kad terapeutas jums netinka (pavyzdžiui, nejaučiate pasitikėjimo ar nesate suprastas, net tada, kai apie tai jam pasakėte), svarbu žinoti, kad galite ieškoti kito specialisto. Santykis su terapeutu yra labai svarbus terapijos sėkmei.
Sveiki įpročiai: rūpinkitės savimi
Prieš sesiją svarbu pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata. Palaikykite sveikus įpročius.
Dažniausi mitai apie terapiją
Svarbu paneigti dažniausius mitus apie terapiją, kad sumažintumėte baimę ir abejones.
Terapija skirta tik "rimtoms" problemoms
Vienas iš klaidingiausių mitų yra tai, kad terapija reikalinga tik esant sunkioms psichikos sveikatos problemoms. Iš tiesų terapija gali padėti ne tik sunkių psichikos sutrikimų atveju, bet ir sprendžiant kasdienio gyvenimo iššūkius - stresą, savivertės klausimus, santykių sunkumus ar tiesiog siekiant geriau pažinti save.
Greiti sprendimai
Kitas mitas - tikėjimas, kad terapija suteiks greitus atsakymus. Terapija yra procesas reikalaujantis laiko, pastangų ir kantrybės, o ne vienkartinis sprendimas.
Silpnumo ženklas
Tai mitas, kuris dažnai stabdo žmones. Ieškoti pagalbos - tai drąsos ir atsakomybės už savo emocinę sveikatą ženklas. Tai reiškia, kad rūpinatės savimi ir siekiate pokyčių.
Terapeutas pasakys, ką daryti
Kai kas tikisi, kad terapeutas pateiks konkrečius nurodymus ar sprendimus. Iš tiesų terapeutas padeda geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius, tačiau sprendimus visada priimate jūs patys.
Psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams
Vaikai ir paaugliai susiduria su įvairiais emociniais sunkumais ir išgyvenimais. Apie 50 % psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia dar vaikystėje, iki 14 metų. Tad šiuo gyvenimo laikotarpiu ypatingai svarbus jų palaikymas, supratimas ir tinkama pagalba. Jei vaikas ar paauglys to negauna, galimi ilgalaikiai tiek emociniai, tiek elgesio sunkumai. Laiku negauta tinkama pagalba ne tik veikia vaikų bei paauglių gyvenimo kokybę, bet taip pat gali išaugti į sunkesnius psichikos sveikatos sutrikimus suaugus.
Vaikų ir paauglių psichologai stengiasi pamatyti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai, darbo metodus taip pat pritaiko kiekvieno vaiko poreikiams. Nors įvairios taikomos metodikos gali skirtis, tikslas išlieka tas pats - suprasti ir padėti vaikui bei jo šeimai įveikti sunkumus.
Pirmoje konsultacijoje paprastai dalyvauja tik tėvai ir psichologas, šios konsultacijos metu aptariama, kas paskatino kreiptis pagalbos, su kokiu sunkumu susiduriama, aptariami lūkesčiai, tikslai ir pradinis konsultacijų planas. Kai vaikas yra vyresnis, tai būna, kad jis taip pat dalyvauja jau pirmame susitikime kartu su tėvais. Paprastai jaunesnių vaikų atvejais svarbus aktyvesnis tėvų dalyvavimas, o vyresni vaikai ar paaugliai dažnai konsultacijose dalyvauja savarankiškiau.
tags: #ka #kalbeti #pas #psichologa