Įvadas
Profesinis perdegimas - tai kompleksinis sindromas, pasireiškiantis emociniu išsekimu, depersonalizacija (arba cinizmu) ir sumažėjusiu asmeniniu pasiekiamumu. Šis sindromas dažnai paveikia asmenis, dirbančius su žmonėmis susijusiose profesijose, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus. Šiame straipsnyje apžvelgsime profesinio perdegimo sindromo paplitimą tarp įvairių sveikatos priežiūros specialistų grupių, jo sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu bei emocinėmis kompetencijomis, remiantis įvairių tyrimų duomenimis. Taip pat aptarsime klausimynus, naudojamus šiam sindromui įvertinti.
Profesinio Perdegimo Sindromo Įvertinimo Klausimynai
Profesinio perdegimo sindromui įvertinti naudojami įvairūs klausimynai. Toliau pateikiami keli iš jų:
- Kopenhagos perdegimo klausimynas (CBI): Šis klausimynas yra vienas iš instrumentų, naudojamų profesiniam perdegimui įvertinti.
- Maslach Burnout Inventory (MBI): Tai plačiausiai naudojamas klausimynas profesiniam perdegimui įvertinti. Jis susideda iš 22 klausimų, skirtų įvertinti emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninį pasiekiamumą.
Profesinio Perdegimo Paplitimas Tarp Gydytojų
A. Ramaškos magistro darbe, kuriame dalyvavo 117 VšĮ Jonavos ligoninės gydytojų, nustatyta, kad 16,2 proc. gydytojų patyrė profesinio perdegimo sindromą. Darbo sukeltą perdegimą patyrė 32,5 proc., o perdegimą dėl darbo su pacientais - 40,2 proc. Visose srityse dominavo vidutinis perdegimo lygis. Šis tyrimas atskleidė, kad profesinis perdegimas yra reikšminga problema tarp gydytojų, turinti įtakos jų sveikatai ir gerovei.
Subjektyvus Sveikatos Vertinimas ir Profesinis Perdegimas
Tyrimai rodo, kad profesinis perdegimas yra susijęs su prastesniu subjektyviu sveikatos vertinimu. A. Ramaškos tyrime nustatyta, kad gydytojai, patiriantys aukšto lygio perdegimą visose dimensijose, pasižymėjo prastesne fizine ir psichine sveikata. Taip pat rastas reikšmingas ryšys tarp subjektyvaus sveikatos vertinimo ir profesinio perdegimo sindromo - patiriantys profesinio perdegimo sindromą vertino savo sveikatą prasčiau. Tik 4,3 proc. gydytojų teigė, kad jų sveikata yra puiki, o 1,7 proc. - kad yra bloga. Dauguma (73,5 proc.) vertino savo sveikatą gerai. Mažiausiai balų surinko energingumo/gyvybingumo sritis, o fizinė sveikata buvo vertinama geriau nei emocinė. Respondentai, vertinantys savo sveikatą prastai/blogai, dažniau buvo prastesnės emocinės būklės ir socialinės funkcijos lyginant su respondentais, vertinusiais savo sveikatą puikiai ar gerai.
Profesinio Perdegimo Paplitimas Tarp Skubiosios Medicinos Pagalbos specialistų
Aistės Bulotaitės bakalauro darbe buvo vertinamas profesinis perdegimas tarp skubiosios medicinos pagalbos (SMP) darbuotojų. Tyrimas atskleidė, kad kai kurie SMP darbuotojai per paskutinius 6 mėnesius patyrė įvairių simptomų, kurių anksčiau nejuto. Didesnė dalis skubiosios medicinos paramedikų patyrė galvos ir nugaros skausmus, pečių ir kaklo skausmus, palyginti su kitais ED darbuotojais. Kai kurie skubiosios medicinos darbuotojai teigė, kad per paskutinius 6 mėnesius pasikeitė elgesys. Didžiausias elgesio pokytis buvo skubiosios medicinos paramedikų. Šie ED darbuotojai per paskutinius 6 mėnesius vartojo daugiau alkoholio, rūkė, jautė mažiau motyvacijos dirbti, nenorėjo bendrauti su kitais žmonėmis po darbo valandų ir jautėsi prislėgti.
Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 241 SMP slaugos specialistas, nustatyta, kad penktadalis jų patiria perdegimą. Pusė visų apklaustųjų po darbo jaučiasi psichologiškai pavargę, o net keturi penktadaliai respondentų skundėsi sveikatos sutrikimais. Potencialūs perdegimo sindromo rizikos veiksniai SMPSS yra jaunas amžius (iki 35 m.); nepakankamas poilsio ir laisvalaikio laikas; fiziškai, emociškai bei psichologiškai nepalankios, ekstremalios darbo sąlygos; laisvalaikio praleidimas rūpinantis tėvais.
Emocinės Kompetencijos ir Profesinis Perdegimas
Tyrimai rodo, kad emocinės kompetencijos (EK) gali būti svarbios mažinant profesinio perdegimo riziką. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (SMPSS) savo darbe kasdien susiduria su kritinėmis situacijomis, kurios veikia psichoemocinę ir fizinę šių darbuotojų būklę. Emocinių kompetencijų (EK) ugdymas gali turėti įtakos ne tik kokybiškesniam manipuliacijų atlikimui kritinių situacijų metu, bet ir fizinei, psichoemocinei SMPSS būklei.
Tyrimas parodė, kad neperdegę SMPSS geba žymiai geriau valdyti savo emocijas nei patiriantieji perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Psichologiškai pavargę sunkiau atpažįsta, supranta, valdo ir reiškia savo emocijas, jiems sunkiau sekasi suvaldyti kitų emocijas. SMPSS, kurie aukštai įsivertino EK, rečiau patyrė perdegimo sindromo rizikos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas VILNIUS TECH testui
Taip pat skaitykite: Slaugytojų perdegimo priežastys
tags: #profesinio #perdegimo #sindromas #klausimynas #mbi #lygiai