Įvadas
Psichologija Lietuvoje turi gilias istorines šaknis, siekiančias net XVI amžių. Šiandien, po ilgo ir vingiuoto kelio, psichologija yra pripažintas ir svarbus mokslas, plėtojamas įvairiose aukštosiose mokyklose. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologijos raida Lietuvoje, pradedant nuo seniausių šaltinių iki šių dienų.
Psichologijos Užuomazgos: Filosofija ir Teologija (XVI-XVIII a.)
Seniausios psichologinės minties užuomazgos Lietuvoje siejamos su mokyklose dėstytais filosofijos kursais, filosofų disertacijomis ir studentų darbų tezėmis. 1574 m. Vilniaus jėzuitų kolegijoje pradėtas dėstyti psichologijos kursas. Tuo metu psichologija buvo glaudžiai susijusi su scholastine filosofija ir teologija. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Aristotelio veikalo "Apie sielą" aiškinimui, kuris paskatino sielos reiškinių mokslinius tyrimus.
Šiuo laikotarpiu buvo diegiama krikščioniškoji pasaulėžiūra, pagal kurią siela yra substancija, nepriklausanti nuo materijos, o žmogaus dorinės savybės - įgimtos. Jėzuitų ordinas draudė dėstyti naujųjų laikų filosofų pažiūras, tačiau buvo keliami ir nauji klausimai, tokie kaip mąstymo ir kalbos santykis, valios problema. Filosofas J. Kimbaras akcentavo vaizduotės įtaką mąstymui. Kai kurie dėstytojai, nagrinėdami psichinių reiškinių materialaus pagrindo problemą, rėmėsi naujais gamtos mokslų duomenimis. Pavyzdžiui, J. Markvartas rėmėsi A. Vesalijaus veikalais. 17 a. antroje pusėje S. Łosiewskis, J. Drewsas ir kiti psichinius reiškinius aiškino remdamiesi R. Descartes’o reflekso samprata.
Tačiau Reformacijos pradžioje plito radikaliųjų arijonų pažiūros, nepripažįstančios sielos nemirtingumo. Psichologijos žinių buvo randama ne tik filosofijos, bet ir kitų mokslo dalykų (logikos, teisės, istorijos, literatūros mokslo) veikaluose.
Psichologija XVIII-XIX a.: Nauji Vėjai ir Pertraukos
Nuo 18 a. vidurio psichologijos kurso turinys pakito. Vilniaus universiteto dėstytojai nagrinėjo ne tik senuosius autorius, bet ir pradėjo dėstyti naujųjų laikų filosofų pažiūras, mėginta jas derinti su scholastinės psichologijos ir teologijos teiginiais. Remtasi R. Descartes’o vadinamųjų gyvybinių dvasių sistema, itin populiari buvo Chr. Wolffo filosofinė sistema, kritikuotas T. Hobbeso materializmas. Vilniaus universiteto profesoriai A. A. Skorulskis, B. Dobševičius, P. Laškis, D. Savickis, nagrinėdami psichinių ir fiziologinių reiškinių sąveiką, rėmėsi dekartiškuoju reflekso modeliu.
Taip pat skaitykite: Kas yra G. Jakaitė?
1773 m. Edukacinei komisijai reformuojant švietimą, iš mokyklų programų pašalinta filosofija, kartu su ja nutrūko psichologijos dėstymas. Tačiau komisijos veiklos laikotarpiu Vilniaus universitete nebuvo Filosofijos katedros ir paskaitų, bet psichologijos raida nesustojo. Psichologijos problemos buvo nagrinėjamos kitų disciplinų dėstytojų veikaluose, imta orientuotis į patyrimą. Labiau domėtasi psichologijos (ypač pedagoginės psichologijos) problemomis, kurios siejosi su švietimo reformavimu.
1804 m. Vilniaus universitete vėl pradėta dėstyti filosofiją, kartu ir psichologiją. Vilniaus universiteto filosofas J. H. Abichtas filosofijos paskaitą pradėdavo psichologijos dėstymu, nes psichologiją laikė plačiausia filosofijos disciplina. 1823-24 m. psichologiją dėstė filosofas J. Gołuchowskis; žmogaus veiklą jis vertino deterministo požiūriu. Išryškėjo svarbiausios 2 tendencijos: viena rėmėsi apriorizmo principais (J. H. Abichtas), kita orientavosi į patyrimą (Andrius Sniadeckis ir Jonas Sniadeckis, A. Daugirdas). 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą psichologijos plėtra nutrūko.
Visuomenės ir kultūros veikėjai S. Daukantas, K. Nezabitauskis-Zabitis, L. Jucevičius, M. Valančius, remdamiesi gyvenimo stebėjimais, asmenine patirtimi, nagrinėjo tam tikrus žmogaus psichikos aspektus.
Moderniosios Psichologijos Gimimas (XX a. pradžia)
19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje sparčiai plėtojantis gamtos mokslams, plintant evoliucionizmo idėjoms, psichologijos klausimais pradėjo rašyti lietuvių publicistai. 20 a. pradžioje psichologijos problematika pradėjo diferencijuotis. Aktuali tapo sąmonės ir savimonės problema, kuri buvo nagrinėjama daugiau filosofiniu aspektu. Vydūnas, nagrinėdamas sąmonės istoriją, rėmėsi indų ir kai kurių Europos filosofų idealistų pažiūromis. Idealistinės buvo ir R. Bytauto pažiūros. Teologinės krypties filosofai (A. Jakštas, P. Dovydaitis) pripažino gamtos evoliuciją, bet jos priežastimi laikė Dievo valią. Materialistinį požiūrį į gyvybę ir sąmonę gynė gamtos mokslų atstovai (P. Avižonis, A. Garmus, A. Purėnas). Aktyviau nagrinėtos ir pedagoginės psichologijos problemos.
20 a. pradžioje Lietuvoje atsirado ir profesionalių psichologų, studijavusių Europos (Vydūnas, V. Lazersonas, J. Steponavičius, M. Reinys) ir Rusijos (R. Bytautas, J. Vabalas-Gudaitis) universitetuose. Psichologinių tyrimų objektais tapo konkretesni specifiniai tyrimai (psichofiziniai matavimai, reakcijų laiko, judėjimo suvokimo). Filosofinius psichologinius aspektus nagrinėjo S. Šalkauskis, M. Reinys ir I. Tamošaitis.
Taip pat skaitykite: Studentų gerovė: Redos Gedutienės požiūris
J. Vabalas-Gudaitis Sankt Peterburge pradėjo eksperimentinius tyrimus. Grįžęs į Lietuvą tęsė psichikos reakcijų tyrimus, tyrė suvokimo proceso užuomazgas, tipologinius žmonių skirtumus, tyrimų rezultatus išdėstė monografijoje. J. Steponavičius W. M. Wundto laboratorijoje atliko eksperimentų ir apgynė disertaciją apie psichofizikos metodus. V. Lazersonas tyrė reakcijų laiką, vėliau daugiausia - sutrikusios psichikos vaikų psichologiją. Apie vaiko pedagoginę ir taikomąją psichologiją rašė A. Gučas, pedagogai A. Busilas, J. Laužikas, A. Liaugminas, P. Maldeikis, J. Martynaitis ir kiti.
Psichologijos plėtrą skatino Lietuvos universitete įsteigtos psichologijos katedros. Teologijos ir filosofijos fakultete bendrąją psichologiją dėstė M. Reinys, Humanitarinių mokslų fakultete - I. Tamošaitis. Pedagogikos ir psichologijos specialybės studentams dar buvo skaitomi eksperimentinės psichologijos ir pedagoginės psichodiagnostikos kursai (J. Vabalas-Gudaitis), vaiko psichopatologija ir mokyklinė higiena (V. Lazersonas). Prie Humanitarinių mokslų fakulteto buvo įsteigta Eksperimentinės psichologijos laboratorija (steigėjas ir vadovas J. Vabalas-Gudaitis). 1931 m. prie Vytauto Didžiojo universiteto įsteigta Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija. Šios draugijos tikslas buvo padėti pasirinkti profesiją, tirti įvairių veiksnių įtaką darbo našumui, atlikti taikomosios psichologijos tyrimus. Draugijoje savarankišką darbą pradėję A. Gučas ir J. Laužikas vėliau stažavo Vakarų Europos universitetuose ir daug prisidėjo prie tolesnės psichologijos plėtros Lietuvoje. 1932 m. pradėjo veikti šios draugijos laboratorija, kuriai vadovavo V. Lazersonas. Draugijos nariai atliko empirinių tyrimų, praktiškai taikė įtaigos, hipnozės, racionaliosios psichoterapijos metodus, paskelbė mokslo veikalų apie profesinę atranką ir profesinį tinkamumą. Be šios draugijos, profesinės psichologijos tyrimų atliko Aeromedicininė laboratorija Kauno karo ligoninėje ir Susisiekimo ministerijos laboratorija geležinkelio darbuotojams tirti.
Psichologija Sovietmečiu: Apribojimai ir Atsigavimas
SSRS okupavus Lietuvą, humanitariniai mokslai buvo grindžiami dialektinio materializmo pagrindais, psichologija laikoma beveik pseudomokslu. 1946 m. uždaryta Vilniaus universiteto Psichologijos katedra.
20 a. 6 dešimtmetyje požiūris į psichologiją pradėjo keistis. 1958 m. įsteigtas SSRS psichologų draugijos Lietuvos skyrius (nuo 1988 m. Lietuvos psichologų sąjunga). Pradėta plėtoti darbo, inžinerinė, socialinė psichologija. 1968 m. Vilniuje įsteigtas Profesinio orientavimo institutas. 1969 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Pedagogikos ir psichologijos katedra, 1971 m. ši katedra padalyta į Pedagogikos ir Psichologijos katedras. Čia buvo rengiami socialinės, darbo, inžinerinės, pedagoginės ir medicininės psichologijos specialistai. Psichologijos katedros t. p. veikė Šiaulių pedagoginiame institute, Mokytojų tobulinimosi institute, Pedagogikos ir psichologijos katedra buvo Lietuvos kūno kultūros institute, šios srities tyrimai buvo atliekami kitose aukštosiose mokyklose, Pedagogikos institute, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijoje, Kauno medicinos instituto Medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje.
Dauguma psichologų tyrė bendruosius pažinimo procesų dėsningumus, vizualinę percepcinę veiklą ir jos efektyvumą lemiančius veiksnius, vaizdo formavimąsi lytėjimu, suvokimo fiziologinius mechanizmus ir jo selektyvumą, atminties, mąstymo, kalbos funkcionavimą. Buvo atlikti sutrikusio regėjimo žmonių pažinimo proceso dėsningumo, neįgalių vaikų intelekto ir kalbos dėsningumo tyrimai. 20 a. 9 dešimtmetyje tirtos emocijų ir valios problemos, pradėta plėtoti klinikinę psichologiją. Išleista mokslinių straipsnių, mokomųjų priemonių, vadovėlių.
Taip pat skaitykite: Kelias į sėkmę ir atsinaujinimą
Psichologija Nepriklausomoje Lietuvoje: Plėtra ir Inovacijos
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, psichologijos mokslai plėtojami aukštosiose mokyklose (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo, Šiaulių, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų, kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose).
Psichologijos katedra įsteigta 1991 m., įkūrus Klaipėdos universitetą. Katedros dėstytojai psichologijos disciplinas dėsto visuose Klaipėdos universiteto fakultetuose. Iš viso parengta ir realizuojama 60 bakalauro ir 30 magistro studijų pakopų sandai. Psichologijos katedra yra pasirašiusi Erasmus+ dvišalio bendradarbiavimo sutartis su Belgijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Portugalijos, Slovakijos ir Turkijos aukštosiomis mokyklomis. Katedroje vykdomos bakalauro (pirmoji pakopa) ir magistrantūros (antroji pakopa) studijos. 2000 m. pradėta vykdyti Psichologijos bakalauro studijų programa, nuo 2003 m. - Pedagoginės psichologijos magistro programa.
Svarbiausi veikalai: R. Bieliauskaitės Asmenybės psichologija, A. Jacikevičiaus Siela, mokslas, gyvensena, Žmonių grupių (socialinė) psichologija, Vaiko asmenybės ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje, R. Kočiūno Psichologinis konsultavimas, Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika, Grupinė psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir jų taikymas, D. Gailienės, L. Bulotaitės, N. Sturlienės Aš myliu kiekvieną vaiką: apie vaikų psichologinio atsparumo ugdymą, Asmenybės ir bendravimo psichologija: vadovėlis XI-XII klasėms, Psichologijos pagrindai: vadovėlis IX-X klasėms, G. Valicko Psichologinės asocialaus elgesio ištakos, D. Gailienės Jie neturėjo mirti: savižudybės Lietuvoje, A. Suslavičiaus, G. Valicko Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams, R. Sargautytės Psichologijos dėstymas: principai ir metodai, A. Suslavičiaus Paremiamoji psichologija, Socialinė psichologija.
tags: #ku #destytoja #psichologe #cepiene