Žvilgsnis į žmogaus psichologiją: faktai, įžvalgos ir kasdienis gyvenimas

Žmogaus psichologija yra nuolat besikeičianti sritis, kupina neatsakytų klausimų ir nuolatinių staigmenų. Nors kiekvienas žmogus yra unikalus, daugelis psichologinių aspektų yra bendri daugeliui. Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomius psichologijos faktus, kurie padės geriau suprasti save ir aplinkinius.

Pagrindiniai psichologijos apibrėžimai

Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus elgesį, mintis, jausmus ir psichikos procesus. Ji siekia suprasti, kaip žmonės suvokia pasaulį, mokosi, prisimena, sprendžia problemas, jaučia emocijas, kuria santykius ir prisitaiko prie gyvenimo iššūkių. Psichologija apima tiek sąmoningus, tiek pasąmoningus procesus, analizuojant įvairius veiksnius, darančius įtaką žmogaus psichikai - nuo biologinių (smegenų veiklos, hormonų) iki socialinių (kultūros, šeimos, aplinkos). Trumpai tariant, psichologija padeda geriau suprasti ne tik kitus, bet ir save - kodėl jaučiame, kaip jaučiamės, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip ir kaip galime keisti ar augti.

Įdomūs psichologiniai faktai

Žmogaus psichologija yra kupina netikėtumų. Štai keletas įdomių faktų, kurie gali nustebinti:

• Trumpalaikė atmintis: Vienu metu galime prisiminti tik nuo 3 iki 4 dalykų, ir tai trunka apie 20 sekundžių. Anksčiau buvo manoma, kad trumpalaikė atmintis vienu metu geba saugoti ne daugiau kaip 5-9 elementus, tačiau naujausi tyrimai rodo mažesnį skaičių.
• Spalvų poveikis: Skirtingos spalvos skirtingai veikia smegenis. Pavyzdžiui, geltona skatina optimizmą, aiškumą ir šilumą, o oranžinė - draugiškumą, linksmumą ir pasitikėjimą. Raudona spalva asocijuojasi su susijaudinimu, jaunatviškumu ir drąsa, violetinė - su kūrybingumu, lakia vaizduote ir išmintimi. Mėlyna spalva simbolizuoja pasitikėjimą, stiprybę ir patikimumą, o žalia - taiką, augimą ir sveikatą. Raudoną ir mėlyną spalvas akims yra sudėtinga atskirti.
• Daugiaprogramis režimas (angl. multitasking) - mitas: Moksliškai įrodyta, kad žmogaus smegenys negali galvoti apie du dalykus vienu metu.
• Pasirinkimo paradoksas: Žmonės nori turėti daugiau pasirinkimų, nei gali aprėpti jų protas. Užsienio prekybos centre atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms buvo siūloma paragauti 6 skirtingų rūšių džemo, o vėliau - 24 rūšių. Nors didesnis pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliau, iš tiesų jis gali apsunkinti sprendimų priėmimą.
• Svajonės: Žmonės svajodami praleidžia vidutiniškai 30 % dienos. Tai nebūtinai yra blogas dalykas, nes smegenys išlieka aktyvios ir miego metu, ir pabudus.
• Grupinis mąstymas: Grupinis mąstymas nepadeda pasiekti gerų rezultatų, net jei grupėje yra protingų ir gabių žmonių. Grupę lengviau valdyti ir palenkti į savo pusę. Kuo daugiau žmonių, tuo mažesnis noras konkuruoti. Buvo atliktas tyrimas, per kurį studentams reikėjo atlikti vienodą testą. Viena studentų grupė jį sprendė auditorijoje, kurioje buvo daugiau, o kita - kurioje buvo mažiau žmonių.
• Kartojimas keičia smegenų struktūrą: Kartojimas keičia fizinę smegenų struktūrą.
• Emocijos ir atmintis: Stiprios emocijos iškreipia atmintį ir sukuria klaidingus prisiminimus.
• Talento slopinimas: Jei žmogus bijo, kad jo talentas ir sugebėjimai bus neįvertinti, jis, nepaisant sveiko proto, specialiai juos mažina.
• Socialiniai ryšiai: Žmogaus gebėjimas vystyti socialinius ryšius nustatomas „Dunbaro skaičiumi“.
• Daiktų vertinimas: Psichologės Heidės Halvorson (Heidi Grant Halvorson) tyrimai įrodė, kad žmonės labiau vertina daiktus, „turinčius istoriją“.
• Žodžių tvarka: Kembridžo universiteto tyrimas rodo, jog „nesvarbu, kokia eilės tvarka išdėstytos žodžio raidės. Svarbu, kad pirma ir paskutinė raidės būtų savo vietose“.
• Dešinė pusė: Daugelis žmonių nepažįstamoje vietovėje pasuka į dešinę.
• Kognityvinis disonansas: 1957 metais amerikiečių psichologas Leonas Festingeris (Leon Festinger) įvedė kognityvinio disonanso teoriją, kuri kalba apie psichologinį diskomfortą, atsirandantį tuomet, jei žmogaus sąmonėje susiduria prieštaringi požiūriai ir poelgiai.
• Mažiausio pasipriešinimo principas: Psichologai Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman) ir Eimosas Tverskis (Amos Tversky) savo tyrimais įrodė, kad iš dviejų identiškų situacijų žmogus renkasi tą, kuri, jo manymu, pareikalaus mažiausiai pastangų.
• Įpročių formavimas: „21 dienos teoriją“, per kurias žmogus suformuoja įpročius, sugalvojo plastinis chirurgas Maksvelas Molcas (Maxwell Maltz), tačiau ji abstrakti ir šiuo metu yra paneigta.
• Pasaulio suvokimas: Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu savanorių grupė 30 dienų nešiojo akinius, apverčiančius pasaulio vaizdą aukštyn kojomis. Kai jie nusiėmė akinius, tai turėjo dar 30 dienų pratintis prie įprasto pasaulio vaizdo, o pradžioje viską ir toliau matė atvirkščiai.
• Informacijos apdorojimas: Moksliniai Pentagono tyrimai įrodo, jog žmogaus smegenys sugeba nuolatos priimti informaciją (o svarbiausia - teisingai ją „apdoroti“) tik 18 minučių.
• Stresas: Kaip mano šeimos psichoterapeutas Rodžeris S. Gilas (Rodger S. Gil), stresą gali sukelti ne tik problemos, tačiau ir džiugūs, pozityvūs mūsų gyvenimo įvykiai, tame tarpe ir tie, kuriuos žmogus pats tyčia „provokuoja“.
• Sielos vieta: Senovėje buvo manoma, kad žmogaus siela tūno ertmėje tarp raktikaulių, kaklo duobutėje. Toje vietoje ant krūtinės buvo įprasta laikyti pinigus.
• „Trumano šou“ sindromas: 1998 metais, pasirodžius kino filmui „Trumano šou“ psichologai ėmė kalbėti apie to paties pavadinimo sindromą.
• Žameviu: Egzistuoja ypatingai retas psichinis fenomenas, atvirkščias dežaviu - jis vadinasi žameviu. Jis pasižymi netikėtu jausmu, kai žmogus susiduria su situacija ar kitu žmogumi pirmą kartą, nors iš tikro jie yra gerai jam pažįstami.
• Užduočių atlikimas: Psichologiniai eksperimentai įrodė, kad su ta pačia užduotimi žmonės sėkmingiau susitvarko vieno kambario ribose, nei tuomet, kai galutinis tikslas yra kitame kambaryje.
• Mikropsija: Mikropsija - būsena, kai žmogus objektus ir daiktus mato gerokai mažesnius, nei jie yra iš tikro. Objektas tuomet atrodo esantis toli arba labai arti tuo pačiu metu.
• Nervai: Kai senovės gydytojai atrado nervų žmogaus organizme reikšmę, jie juos pavadino dėl panašumo į muzikos instrumentų stygas tuo pačiu žodžiu - nervus.
• Bendžamino Franklino triukas: Vienas efektyviausių manipuliacijos būdų - Bendžamino Franklino triukas.
• Psichika ir sportas: Šiuolaikiniai mokslininkai jau net neabejoja, kad aukštų pasiekimų sporte psichikos vaidmuo ne mažiau svarbus, nei fizikos. Keiptauno universiteto profesorius Timas Nouksas (Tim Noakes) įrodė, kad smegenys turi pasąmoningą savisaugos instinktą, kuris įsijungia kad neleistų organizmui per daug prisiartinti prie pavojingų jam ribų. Noksas šį mechanizmą vadina „centriniu reguliatoriumi“.
• Elgesio kopijavimas: Žmogus, sąmoningai kopijuojantis kito žmogaus išvaizdą ir elgesio manieras nesąmoningai palenkia pastarąjį į savo pusę. Tyrinėtojai teigia, kad tai prideda žmogui pasitikėjimo savimi, glosto jo savimeilę ir didina savigarbą.
• Aplinkos įtaka: Aplinka sugeba smarkiai veikti mūsų sprendimus. Tai 1951 metais įrodė Pitsburgo universiteto profesorius Solomonas Ešas (Solomon Asch). Jis atliko eksperimentą, kurio dalyviai turėjo palyginti skirtingo ilgio atkarpas, pavaizduotas kortelėse.
• Kūno dismorfofobija: Kūno dismorfofobija - sutrikimas, kai žmogus (dažniausiai paauglys) smarkiai sunerimęs dėl savo kūno ir jaučia nerimą dėl jo defektų ar ypatumų.
• Klaidingi prisiminimai: Tyrimai įrodė, jog klaidingus prisiminimus lengva sukurti dirbtinai.
• Testosteronas ir pyktis: Žmonės, kurių organizme yra labai aukštas hormono testosterono lygis, supykdę žmogų jaučiasi save apdovanoję.
• Matematiniai gebėjimai: Tyrimai patvirtino, kad kai kurie žmonės gimsta turėdami tam tikrus matematinius sugebėjimus.
• Smegenų perrašymas: Smegenys nuobodžias kalbas, kurias reikia įsiminti, perrašo savaip, kad jos taptų įdomesnės.
• Dainavimas ir nerimas: Dainavimas mažina nerimą ir padeda kovoti su depresija.
• Žarnynas ir smegenys: Nervų sistema jungia žarnyną ir smegenis. Štai kodėl kai kurios emocijos turi didelės įtakos skrandžiui. Ryškiausiai tai pastebima patiriant stresą.
• Vienišumas ir sveikata: Draugų neturėjimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir rūkymas. Mokslininkai aptiko ryšį tarp vienišumo ir vieno baltymo, sukeliančio širdies smūgį ar insultą, lygio.
• Pesimizmas: Kai kurie žmonės yra genetiškai labiau linkę būti pesimistais. Į negatyvius įvykius jie reaguoja stipriau, nei kiti. Tiesa, išmokti būti optimistu yra visai nesudėtinga.
• Pasirinkimo ribos: Kad ir kokios įvairovės norėtume, visuomet galime rinktis tik iš kelių dalykų. Tai žinant pasidaro aišku, kodėl skaitant ilgą valgiaraštį ar storą katalogą mes nieko nebesuprantame ir kažką išsirinkti tampa labai sudėtinga.
• Prisiminimai: Kai bandote prisiminti kažkokį praeityje įvykusį įvykį, iš tiesų bandote atgaminti patį paskutinį prisiminimą apie jį.
• Maisto skonis: Maistas, kurio patys negaminame, mums atrodo skanesnis. Gamindami patiekalus mes užuodžiame jo skleidžiamus kvapus ir įsivaizduojame skonį, todėl atrodo, kad tą patiekalą jau valgėme. Be to, jei maistą ruošiate vieni, jo suvalgysite mažesnį kiekį.
• Sarkazmas ir kūrybiškumas: Mokslininkai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria ryšio tarp protingumo ir gebėjimo sakyti sarkastiškus komentarus nustatymui. Įrodyta, kad sarkazmas skatina kūrybiškumą.
• Šizofrenija ir aklumas: Nuo gimimo akli žmonės nesuserga šizofrenija.
• Saviįvertinimas: Daugelis tyrimų įrodė, kad žmonės itin dažnai per daug aukštai įvertina savo teigiamas savybes. Pavyzdžiui, didžioji dalis vairuotojų teigia, jog jų sugebėjimai šioje srityje yra geresni, nei vidutinio vairuotojo.
• Planas B: Kai elgiamės per daug atsargiai ir susikuriame vadinamąjį planą B, dažniausiai planas A nepavyksta.
• Verkimas: Mokslininkai apklausė 5000 žmonių ir išsiaiškino, kad per metus moterys vidutiniškai verkia 30-64 kartus, o vyrai tai daro maždaug 6-17 kartų.
• Vyro patrauklumas: Daugeliui moterų beveik 70 proc. vyro patrauklumo sudaro jo galia.
• Muzika ir narkotikai: Kai asmuo klausosi muzikos ar vartoja narkotikus, smegenys veikia tokiu pat mechanizmu.
• Planų atskleidimas: Jei kitiems žmonėms papasakojate savo planus, didelė tikimybė, kad jų neįgyvendinsite, nes tai padarius beveik visuomet dingsta motyvacija.
• Akių spalva ir pasitikėjimas: Rudų akių savininkai atrodo patikimesni, nei mėlynakiai. Galbūt taip yra todėl, jog rudaakių veido bruožai yra ryškesni, todėl jais ir norima labiau pasitikėti.
• Klaidos ir patrauklumas: Žmonės, kurie niekada neklysta (ar bent stengiasi atrodyti neklystantys), kitiems atrodo mažiau patrauklūs negu tie, kurie klysta. Iš tiesų, klaidos daro mus labiau žmogiškais ir žaviais, o tobulumas sukuria neprieinamumo aurą ir atstumia. Šį faktą patvirtino amerikiečių psichologas Elliotas Aronsonas. Jis atliko tyrimą, kurio dalyviai klausėsi garso įrašo, kuriame kiti žmonės dalyvavo viktorinoje. Kai kuriuose įrašuose buvo girdėti, kaip kai kurie viktorinos dalyviai netyčia išverčia puodelį kavos.
• Pigmaliono efektas: Jeigu kuo nors tikite - vieną dieną tai įvyks. Tai vadinamasis „Pigmaliono efektas“, kurį ištyrė psichologai Robertas Rosenthalis ir Lenore'as Jacobsonas. Iš tiesų jokių testų su mokiniais nebuvo atlikta, o mokinių pavardės buvo pasirinktos atsitiktinai. Metų pabaigoje būtent „pažymietėji“ mokiniai parodydavo geresnius mokymosi rezultatus negu „nepažymietėji“.
• Pasirinkimo įtaka pasitenkinimui: Net jeigu mūsų galutinis sprendimas yra teisingas, mes galime likti juo nepatenkinti, jeigu turime per didelį pasirinkimą.
• Atsakomybės perkėlimas: Ištikus nelaimei, pagalbos tikimybė mažėja didėjant dalyvaujančių žmonių skaičiui. Jei kas nors apalps kambaryje, kuriame yra vienas ar du žmonės, šie greičiausiai puls padėti. Iš esmės tai yra nesąmoningas atsakomybės perkėlimas.
• „Prožektoriaus efektas“: Jausmas, kad mus visą laiką stebi, yra tik vaizduotės vaisius. Nepasitikėjimas savimi, kurį mes jaučiame kiekvieną kartą, kai suklystame, neturi nieko bendra su tikrove. Norėdami įrodyti šį „prožektoriaus efektą“, grupė psichologų paprašė tiriamųjų visą dieną vikėti keistus, juokingus marškinėlius, o po to įvertinti, kiek žmonių tuos marškinius pastebėjo. Tiriamųjų įvertinimai pasirodė esantys du kartus didesni negu faktiniai skaičiai.

Psichologijos svarba kasdieniame gyvenime

Psichologijos žinios gali būti naudingos įvairiose gyvenimo srityse. Štai keletas pavyzdžių:

• Savęs pažinimas: Psichologija padeda geriau suprasti savo emocijas, motyvus ir elgesį. Tai leidžia priimti sąmoningesnius sprendimus ir gyventi autentiškesnį gyvenimą.
• Santykiai: Psichologinės įžvalgos gali padėti pagerinti santykius su kitais žmonėmis. Supratimas, kaip veikia žmogaus psichika, leidžia efektyviau bendrauti, spręsti konfliktus ir kurti tvirtesnius ryšius.
• Streso valdymas: Psichologija siūlo įvairias streso valdymo technikas, kurios padeda įveikti kasdienius iššūkius ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
• Sprendimų priėmimas: Psichologijos žinios gali padėti priimti racionalesnius ir efektyvesnius sprendimus. Supratimas apie kognityvinius šališkumus ir kitus psichologinius veiksnius leidžia išvengti klaidų ir pasiekti geresnių rezultatų.
• Asmeninis augimas: Psichologija skatina asmeninį augimą ir tobulėjimą. Ji padeda nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įveikti baimės ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Psichologijos pagalba

Psichologas gali padėti žmogui, turinčiam problemų - tiek emocinių, tiek psichologinių, tiek gyvenimo sunkumų.

Taip pat skaitykite: Geriau suprasti save

• Išklausymas ir supratimas: Psichologas saugioje aplinkoje padeda išsakyti tai, kas slegia, ir atrasti gilumines emocijų, elgesio ar minčių priežastis.
• Psichologinių sutrikimų įveikimas: Psichologija siūlo moksliškai pagrįstus metodus gydant depresiją, nerimą, panikos atakas, trauminius išgyvenimus, priklausomybes ir kt.
• Įveikos strategijos: Psichologas moko, kaip atpažinti neigiamas mintis, kaip valdyti stresą, pyktį ar nerimą, kaip spręsti konfliktus ar įveikti krizes.
• Asmeninis augimas ir sąmoningumas: Psichologija padeda geriau pažinti savo vertybes, tikslus, ribas ir siekti autentiško, prasmingo gyvenimo.
• Pagalba santykiuose: Psichologas padeda spręsti bendravimo problemas, šeimos ar porų konfliktus, gerinti emocinį ryšį su kitais.

Patarimai kasdieniam gyvenimui

Štai keletas psichologinių patarimų, kurie gali padėti kasdieniame gyvenime:

• Būkite atidūs savo kūnui: Reikia sugebėti įsiklausyti į savo kūną. Jis nuolat mums kažką primena, siunčia įvairius signalus. Kiekviena ląstelė reaguoja į mintis ir žodžius. Jei susirgote - paieškokite ligos priežasčių: tai gali būti senos nuoskaudos, baimės, pyktis, nepasitenkinimas.
• Apibrėžkite tikslus: Šiandien gali sustiprėti poreikis aiškiai apibrėžti tikslus ir atsakomybę, todėl mintys kryps į kryptingą veikimą. Naudinga ramiai planuoti tolimesnius žingsnius, ypač susijusius su profesine kryptimi ar autoritetu.
• Būkite disciplinuoti: Vidinė disciplina padės jaustis tvirčiau ir labiau pasitikėti savimi.
• Plėskite akiratį: Diena gali atnešti norą plėsti akiratį ir pažvelgti į situacijas iš platesnės perspektyvos. Palanku gilintis į žinias, patirtis ar pokalbius, kurie suteikia prasmės pojūtį. Ramus požiūris leis išvengti vidinio pasipriešinimo pokyčiams.
• Reflektuokite: Šiandien gali išryškėti vidinis poreikis suprasti gilesnius motyvus ir atsikratyti senų emocinių likučių. Naudinga skirti laiko tyliai refleksijai ar finansinių klausimų peržiūrai. Kuo mažiau spaudimo sau, tuo daugiau aiškumo ateis natūraliai.
• Būkite atidūs santykiams: Dėmesys kryps į santykius ir bendrus susitarimus, todėl svarbu išlikti atidiems smulkioms detalėms. Pokalbiai gali padėti aiškiau suprasti kito žmogaus poziciją. Atvirumas ir kantrybė sustiprins tarpusavio pasitikėjimą.
• Struktūra ir nuoseklumas: Kasdieniai reikalai šiandien gali pareikalauti daugiau struktūros ir nuoseklumo. Naudinga pasirūpinti darbo ritmu ar sveikatai palankiais įpročiais. Maži, bet pastovūs veiksmai duos apčiuopiamą naudą.
• Kūrybiškumas: Ši diena gali pažadinti kūrybinį susikaupimą ir norą įprasminti tai, kas teikia džiaugsmą. Palanku skirti laiko veiklai, kuri leidžia išreikšti save be spaudimo rezultatams. Lengvas požiūris padės išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
• Emocinis saugumas: Mintys gali suktis apie namus, artimuosius ar emocinį saugumą. Naudinga pasirūpinti aplinka, kuri ramina ir leidžia atsipalaiduoti. Paprastas buvimas su savimi ar šeima atkurs vidinį stabilumą.
• Sąmoningas bendravimas: Diena palanki sąmoningam bendravimui ir informacijos atrankai. Pokalbiai gali atnešti vertingų įžvalgų, jei bus klausomasi be išankstinių nuostatų. Aiškiai išsakyta mintis padės išvengti nesusipratimų.
• Įvertinkite resursus: Šiandien gali kilti noras įvertinti savo resursus ir praktinius sprendimus. Naudinga susitelkti į tai, kas suteikia saugumo jausmą ir ilgalaikę naudą. Nuosaikumas padės išlaikyti vidinę ramybę.
• Susitelkimas: Vidinis susitelkimas leis aiškiau pajusti savo kryptį ir asmeninius prioritetus. Palanku imtis sprendimų, kurie stiprina savivertę ir pasitikėjimą. Ramus, bet tvirtas tempas padės išlaikyti kontrolę.
• Atsitraukimas: Ši diena gali skatinti atsitraukti nuo išorinio triukšmo ir daugiau dėmesio skirti vidiniams procesams. Naudinga paleisti tai, kas nebeteikia prasmės. Tylus stebėjimas atneš gilesnį supratimą.
• Bendruomenė: Dėmesys kryps į bendruomenę ar žmones, su kuriais dalijatės bendromis idėjomis. Pokalbiai gali įkvėpti naujiems planams ar ateities vizijoms. Atviras bendravimas sustiprins ryšio jausmą.
• Būkite geresni sau: Ir vienintelis žmogus, už kurį turite būti geresnis - tai jūs dabar."Louise L. Hay"
• Užrašykite įkyrias mintis: Jeigu naktį negalite liautis apie ką nors galvoję, atsikelkite ir užrašykite įkyrias mintis.

Taip pat skaitykite: Profesijų palyginimas: psichologas, psichiatras, psichoterapeutas

Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla

tags: #faktai #apie #psichologija