Autizmo požymiai mažiems vaikams: ankstyva diagnostika ir pagalba

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais būdais ir paveikiantis vaiko elgesį, bendravimą bei socialinius įgūdžius. Nors autizmas nėra liga, o įgimtas nervų sistemos vystymosi ypatumas, ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba gali padėti vaikui sėkmingiau integruotis į visuomenę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo požymius mažiems vaikams, diagnostikos svarbą, galimas priežastis ir paramos galimybes.

Ankstyvieji autizmo požymiai: kada sunerimti?

Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, nuo 9 iki 18 mėnesių. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9, 18 ir 30 mėnesių amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 ir 24 mėnesių. Vis dėlto, svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl vienas ar du pastebėti požymiai dar nereiškia autizmo. Dauguma vaikų, turinčių ASS, turi kalbos raidos sutrikimų ir (arba) elgesio problemų.

Pagrindiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Socialinio bendravimo sunkumai:
  • Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis, pirmenybės teikimas objektams, o ne žmonėms.
  • Žvilgsnio vengimas, nesidomėjimas kitų veido išraiškomis ir elgesiu.
  • Nereagavimas į vardą, sunkumai vykdant prašymus.
  • Neįsitraukimas į bendrą žaidimą ar kitas veiklas su vaikais ar suaugusiais.
  • Nemėgdžiojimas kitų veiklos ir kalbos.
  • Sunkumai reiškiant poreikius (nerodymas pirštu, neprašymas žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).
• Komunikacijos sunkumai:
  • Kalbos raidos vėlavimas arba nebuvimas.
  • Echolalija (kartojimas to, ką girdi).
  • Sunkumai suprantant neverbalinę komunikaciją (kūno kalbą, veido išraiškas).
  • Tiesioginis kalbos supratimas, sunkumai interpretuojant perkeltines prasmes.
• Pasikartojantis elgesys ir interesai:
  • Stereotipiniai judesiai (pvz., rankų mosavimas, sukimasis).
  • Vaikščiojimas pasistiebus.
  • Neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
  • Riboti interesai, stiprus prisirišimas prie tam tikrų objektų ar temų.
• Sensoriniai sutrikimai:
  • Neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją (pvz., didelis jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams ar skoniams).
  • Maitinimosi sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas).
• Kiti požymiai:
  • Dėmesio nesukaupimas.
  • Elgesio ir miego sutrikimai.
  • Emocijų kontrolės sunkumai.

Svarbu paminėti vadinamąsias "raudonas vėliavėles", kurios gali įspėti apie galimą autizmo spektro sutrikimą dar ankstyvame amžiuje:

• 6 mėn. ir vyresni vaikai nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
• 9 mėn. ir vyresni vaikai neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
• 12 mėn. ir vyresni vaikai nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
• 12 mėn. ir vyresni vaikai nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
• 16 mėn. ir vyresni vaikai nesako nė vieno žodžio.
• 24 mėn. ir vyresni vaikai nesako prasmingų dviejų žodžių frazių (neįskaitant echolalijos).

Autizmo diagnostika: kaip ir kodėl ji svarbi?

Jeigu pastebėjote bent kelis iš minėtų požymių, svarbu kreiptis į specialistus dėl išsamaus vaiko raidos įvertinimo. Kuo anksčiau bus diagnozuotas autizmas, tuo greičiau bus galima pradėti taikyti specialias intervencijas, kurios gali reikšmingai pagerinti vaiko raidą ir funkcionavimą. Tyrimai rodo, kad patikimai autizmas gali būti diagnozuojamas jau 18 mėnesių.

Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga

Autizmo diagnostikos procesą sudaro keli etapai:

1. Bendras vaiko raidos vertinimas: Jį atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
2. Išsamus raidos vertinimas: Jį atlieka daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas ir, jei reikia, kiti specialistai.
3. Klinikinis stebėjimas: Jo metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu ir kita neverbaline komunikacija. Taip pat atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę ir įvertinti sutrikimo sunkumą.

Svarbu pabrėžti, kad pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė yra įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje ir diskusijos. Testai yra tik pagalbinė priemonė.

Diagnostiniai įrankiai ir metodai

Specialistai naudoja įvairius diagnostinius įrankius ir metodus, siekdami nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Tarp jų yra:

• Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Checklist for Autism in Toddlers, CHAT).
• 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Modified Checklist for Autism in Toddlers, M-CHAT).
• 4 m. socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire, SCQ).
• Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised, ADI-R).
• Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule, ADOS).
• Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale, SRS).
• Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale, CARS).

Be to, kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos, tokios kaip akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai (pvz., socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais).

Kodėl ankstyva diagnostika tokia svarbi?

Ankstyva autizmo diagnostika yra labai svarbi dėl kelių priežasčių:

Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: emocijų sutrikimai

• Galimybė paveikti smegenų vystymąsi: Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir sumažinti autizmo požymių pasireiškimą.
• Pagalba šeimai: Žinodami diagnozę, tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus.
• Geresnis ASS supratimas: Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti autizmo spektro sutrikimus, suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.

Autizmo priežastys: kas lemia šį sutrikimą?

Tikslios autizmo priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika.

• Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad autizmas dažnai atsiranda dėl šeimoje vyraujančių genų. Kai kurių genų pokyčiai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 60-90 % autizmo atvejų nulemta genomo. Taigi, jeigu šeimoje vienas vaikas gimė turėdamas autizmo spektro sutrikimą, didesnė tikimybė, kad jį turės ir kitas - bet nebūtinai! Kiti artimi giminaičiai taip pat turi padidėjusią riziką susilaukti autizmą turinčio vaiko. Autizmo spektro sutrikimas susijęs su keliais skirtingais genais ir jų mutacijomis.
• Aplinkos veiksniai: Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypatingai tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais. Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypatingai ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.

Svarbu pabrėžti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo rizika, susirgs šia liga.

Visuomenėje klaidingai skelbiama, esą autizmo riziką didina ir tam tikros nėščiosios ar kūdikio vakcinos. Tai tėra mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo.

Pagalba ir intervencijos: kaip padėti vaikui su autizmu?

Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti vaikams su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Tokia ankstyva intervencija yra labai svarbi vaiko raidai ir funkcionavimui vėlesniame gyvenime, nes lavina kalbos, bendravimo, socialinius įgūdžius, stambiąją ir smulkiąją motoriką, skatina rūpinimąsi savimi, nepriklausomybę nuo artimųjų ir kt. Ypatingai svarbu ugdyti emocinį vaikų intelektą, ne išimtis ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Vaikams mokantis kalbėti neretai prireikia logopedinių priemonių.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Taip pat skaitykite: Įveikite Stresą Sporte

Tarp efektyviausių intervencijų yra:

• Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA): Tai mokslu pagrįstas metodas, skirtas mokyti naujų įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį.
• Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Early Start Denver Model, ESDM): Tai ankstyvosios intervencijos programa, skirta kūdikiams ir mažiems vaikams su autizmu.
• Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. Pivotal Response Treatment, PRT).
• Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children, TEACCH).

Be to, svarbi pagalba šeimai, struktūruota aplinka (vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės; konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius), kantrumas (vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui). Taip pat svarbu klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai ar įžeidžiančiai. Būtina išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausinės padeda sumažinti dirgiklių poveikį, net neklausant muzikos.

Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas.

Žaislai ir priemonės, skirtos vaikams su autizmu

Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Geriausiai autizmu sergantiems vaikams lavinti tinka priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams, bendros ugdymo priemonės ir žaislai, skirti 0-3 m.

• Priemonės, skirtos specialiųjų poreikių turintiems vaikams: Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis tokių žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai kuriami siekiant ugdyti vaikų komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai, skaidrių spalvingų kubelių rinkinys ar užduočių kortelės. Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai padeda vaikams „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant ir suteikia vaikui daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant. Veiklų paveikslėliai padės vystytis vaikų savarankiškumui ir geriau suvokti laiko tėkmę. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi, nes prisiliesdami mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Sunkios antklodės tarsi apkabina vaikus ir padeda nurimti miegant.
• Lavinimo ir ugdymo priemonės: Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis, mokytis ir klysti. Šie žaislai specialiųjų poreikių vaikams padeda lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius bei susipažinti ir suvokti pasaulį per penkis pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės (0-3 m. vaikams). Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti būtent mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti net ir kūdikiams.

Renkantis žaislus svarbu nepamiršti, kad autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl kiekvienas autizmu sergantis vaikas turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Žaislus ir priemones reikėtų parinkti pagal individualius poreikius.

#

tags: #kuo #pasireiskia #autizmas #mazu #vaiku