Psichologija, nuolat keldama klausimus apie žmogaus prigimtį, emocijas ir santykius, verčia mus giliau pažvelgti į save ir mus supantį pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime amžinus klausimus, susijusius su žmogaus psichika, emocijomis, santykiais ir dvasiniu augimu. Aptarsime įvairius aspektus - nuo vaikystės traumų įveikimo iki džiaugsmo išlaisvinimo, nuo šeimos įtakos iki priklausomybių, nuo streso valdymo iki metafizinių kortų galios.
Vaikystės traumos ir jų įveikimas
Vaikystės patirtys formuoja mūsų asmenybę ir elgesį. Trauminiai įvykiai gali palikti gilias žaizdas, kurios vėliau atsispindi santykiuose, savivertėje ir bendrame gyvenimo kokybėje. Svarbu suprasti, kaip vaikystės traumos veikia mūsų dabartį ir kokie yra būdai joms įveikti.
Darbas su vaizdiniais, metaforomis ir psichologinėmis kortomis gali padėti atskleisti paslėptus skausmus ir rasti naujus kelius į gijimą.
Kaip kalbėtis su vaiku apie artimojo mirtį?
Mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau vaikams ją suprasti gali būti ypač sunku. Svarbu su vaiku kalbėtis atvirai ir suprantamai, atsižvelgiant į jo amžių ir emocinę brandą. Leiskite jam išreikšti savo jausmus, atsakykite į klausimus sąžiningai ir būkite šalia, kad suteiktumėte paguodą ir palaikymą.
Šeimos paveikslas: kaip likimas grąžina praeities paslaptis kitai kartai
Šeimos istorija ir protėvių patirtys daro didelę įtaką mūsų gyvenimui. Paslaptys, neišspręsti konfliktai ir traumos gali būti perduodamos iš kartos į kartą, paveikdamos mūsų santykius, sveikatą ir likimą. Šeimos konsteliacijos yra metodas, leidžiantis atskleisti šias paslėptas dinamikas ir išsilaisvinti iš protėvių įtakos.
Taip pat skaitykite: Kaip kvapai veikia psichologinę būseną?
Kodėl po skyrybų vyrai „pamiršta“ savo vaikus?
Skyrybos yra sunkus išbandymas visai šeimai, ypač vaikams. Kartais po skyrybų vyrai nutolsta nuo savo vaikų, tarsi „pamiršdami“ savo tėvo pareigas. Šio reiškinio priežastys gali būti įvairios: emocinis stresas, nauji santykiai, finansiniai sunkumai ar tiesiog nesugebėjimas susitvarkyti su pasikeitusia situacija.
Emocijos ir santykiai
Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos padeda mums orientuotis pasaulyje, reaguoti į įvykius ir kurti santykius su kitais žmonėmis. Svarbu mokėti atpažinti, priimti ir valdyti savo emocijas, kad galėtume gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kaip ir kodėl perimame svetimus jausmus?
Empatija yra gebėjimas jausti kitų žmonių emocijas. Tai svarbi savybė, padedanti mums suprasti ir palaikyti kitus, tačiau kartais galime perimti svetimus jausmus, ypač jei esame jautrūs ir empatiški. Svarbu atskirti savo emocijas nuo kitų žmonių emocijų ir išmokti apsaugoti save nuo per didelio emocinio krūvio.
Koks santykis į mirusius kuria palaimingą gyvenimą?
Mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau mūsų santykis su mirusiaisiais gali turėti didelę įtaką mūsų gyvenimui. Svarbu gerbti mirusiuosius, prisiminti juos su meile ir dėkingumu, bet neįstrigti praeityje. Leidžiant sau gedėti ir susitaikyti su netektimi, galime išlaisvinti energiją, kurią skiriame praeičiai, ir nukreipti ją į dabartį ir ateitį.
Meilė: laukti to vienintelio/vienintelės ar klausytis instinktų?
Meilė yra vienas stipriausių ir svarbiausių žmogaus jausmų. Vieni tiki, kad reikia laukti to vienintelio/vienintelės, o kiti - kad reikia klausytis instinktų ir mėgautis gyvenimu. Svarbu rasti balansą tarp svajonių ir realybės, tarp proto ir širdies. Meilė gali ateiti netikėtai, todėl reikia būti atviriems naujoms galimybėms ir pasitikėti savimi.
Taip pat skaitykite: Psichikos pokyčiai dėl karščio
Šeima priveda mus iki ligų?
Šeimos santykiai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką mūsų sveikatai. Nesutarimai, konfliktai, neišspręsti klausimai ir traumos gali sukelti stresą, kuris ilgainiui gali privesti prie įvairių ligų.
Džiaugsmas ir gerovė
Džiaugsmas yra natūrali žmogaus būsena, tačiau kartais jį užgožia stresas, rūpesčiai ir traumos. Svarbu išmokti išlaisvinti džiaugsmą, rasti jį kasdienėse smulkmenose ir puoselėti teigiamas emocijas.
Kaip išlaisvinti džiaugsmą?
Yra daug būdų, kaip išlaisvinti džiaugsmą: užsiimti mėgstama veikla, leisti laiką su artimaisiais, būti gamtoje, medituoti, praktikuoti dėkingumą ir tiesiog mėgautis akimirka. Svarbu atrasti tai, kas teikia džiaugsmą, ir skirti tam laiko kiekvieną dieną.
15 minučių - laimingam gyvenimui
Net ir nedidelis laiko tarpas, skirtas sau ir savo gerovei, gali turėti didelę įtaką mūsų gyvenimui. 15 minučių meditacijos, mankštos ar tiesiog ramybės gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir padidinti energiją. Svarbu rasti laiko sau, net jei atrodo, kad jo visai nėra.
Kaip mūsų norai ir tikslai tampa priklausomybėmis?
Norai ir tikslai yra svarbūs, nes jie suteikia mums motyvacijos ir krypties gyvenime, tačiau kartais jie gali tapti priklausomybėmis. Kai noras tampa obsesija, kai mes negalime nustoti galvoti apie tai ir kai jis pradeda kenkti mūsų sveikatai ir santykiams, tai jau yra priklausomybė. Svarbu atpažinti priklausomybės požymius ir ieškoti pagalbos, kad galėtume atgauti kontrolę.
Taip pat skaitykite: Kaip atpalaiduoti psichiką?
Streso testas
Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau per didelis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Streso testas gali padėti įvertinti streso lygį ir nustatyti veiksnius, kurie jį sukelia.
Susidomėjote MINDFULNESS praktika?
Mindfulness yra dėmesingumo praktika, kuri padeda mums būti dabartyje ir priimti save ir pasaulį tokį, koks jis yra. Mindfulness gali padėti sumažinti stresą, pagerinti koncentraciją, sustiprinti emocinį atsparumą ir padidinti džiaugsmą.
Metaforinės kortos ir psichoterapija
Metaforinės kortos yra vaizdinės priemonės, kurios gali būti naudojamos psichoterapijoje, konsultavime ir savęs pažinimo procese. Jos padeda mums atskleisti paslėptus jausmus, mintis ir įsitikinimus, rasti naujus kelius į problemų sprendimą ir asmeninį augimą.
Kur link mus veda metaforinės kortos?
Metaforinės kortos gali mus nuvesti į gilesnį savęs pažinimo lygmenį, padėti suprasti savo praeitį, dabartį ir ateitį, rasti atsakymus į svarbius klausimus ir priimti teisingus sprendimus. Jos yra galingas įrankis, padedantis mums tapti sąmoningesniems, laimingesniems ir sėkmingesniems.
Trauma ir metaforų kalba jai įveikti
Trauma dažnai palieka žaizdas, kurias sunku išreikšti žodžiais. Metaforos gali padėti mums apibūdinti tai, ką jaučiame, ir rasti būdus traumai įveikti. Darbas su metaforomis leidžia mums pamatyti savo situaciją iš naujos perspektyvos ir rasti naujų resursų gijimui.
Psichologinės kortos. Kas tai?
Psichologinės kortos yra įvairių vaizdų, simbolių ir žodžių rinkinys, kuris gali būti naudojamas psichologiniam įvertinimui, savęs pažinimui ir asmeniniam augimui. Jos padeda mums atskleisti paslėptus jausmus, mintis ir įsitikinimus, rasti naujus kelius į problemų sprendimą ir pasiekti savo tikslus.
Sisteminis požiūris į sveikatą
Sisteminis požiūris į sveikatą pabrėžia, kad mes esame neatsiejama didesnės sistemos dalis, o mūsų sveikata priklauso nuo visų sistemos elementų sąveikos. Šeima, bendruomenė ir visuomenė daro įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Dėl ko mes sergame?
Liga gali būti ne tik individuali problema, bet ir visos šeimos sistemos atspindys. Nesutarimai, konfliktai, neišspręsti klausimai ir traumos šeimoje gali sukelti stresą, kuris ilgainiui gali privesti prie įvairių ligų. Sisteminis požiūris į sveikatą padeda mums suprasti ligos priežastis ir rasti būdus jai išgydyti.
Galingiausių ginklų prieš nesėkmes ir tiesiausias kelias į laimę
Priėmimas ir atsakomybė yra du galingiausi ginklai prieš nesėkmes ir tiesiausias kelias į laimę. Priimti situaciją tokią, kokia ji yra, reiškia suprasti, kad mes negalime pakeisti praeities, bet galime pasirinkti, kaip reaguosime į dabartį. Atsakomybė už savo gyvenimą reiškia prisiimti kontrolę ir imtis veiksmų, kad pasiektume savo tikslus.
Asmeninis augimas ir dvasinis tobulėjimas
Asmeninis augimas ir dvasinis tobulėjimas yra nuolatinis procesas, kuris padeda mums tapti geresniais žmonėmis, gyventi pilnavertį gyvenimą ir pasiekti savo potencialą. Svarbu nuolat mokytis, tobulėti, ieškoti naujų patirčių ir būti atviriems pokyčiams.
Ką dovanoti ir linkėti?
Dovanos yra ne tik materialūs daiktai, bet ir meilės, dėmesio ir rūpesčio išraiška. Svarbu dovanoti iš širdies, su meile ir gerumu. Linkėdami kitiems, linkime jiems laimės, sveikatos, sėkmės ir visko, ko jie trokšta. Svarbu linkėti nuoširdžiai, su gera intencija ir tikėjimu, kad viskas išsipildys.
Kaip atsikratyti blogų įpročių?
Blogi įpročiai gali trukdyti mums pasiekti savo tikslus ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Norint atsikratyti blogų įpročių, reikia pirmiausia juos atpažinti, suprasti jų priežastis ir rasti būdus jiems pakeisti. Svarbu būti kantriems, atkakliems ir pasitikėti savimi.
Kas padeda nuo žiemos depresijos?
Žiemos depresija yra sezoninis afektinis sutrikimas, kuris pasireiškia tamsiuoju metų laiku. Šviesos terapija, fizinis aktyvumas, sveika mityba, socialiniai ryšiai ir meditacija gali padėti sumažinti žiemos depresijos simptomus ir pagerinti nuotaiką.
Banginiai: protingi ir paslaptingi vandenynų gyventojai
Banginiai yra vieni didžiausių ir protingiausių gyvūnų Žemėje. Jų sudėtingas bendravimas, socialinė struktūra ir kultūra stebina mokslininkus ir menininkus. Banginių tyrinėjimas padeda mums geriau suprasti gyvūnų intelektą, socialinį elgesį ir kultūrą.
Banginių kultūra ir bendravimas
Kašalotai bendrauja unikalia spragsėjimų sistema, kuri yra jų kultūros išraiška. Kiekvieno kašaloto skleidžiamuose garsiniuose pranešimuose esama požymių, nurodančių jų priklausomybę vienai iš kultūrinių grupių. Banginiai taip pat bendrauja lytėdami vienas kitą, nes rega jiems greičiausiai nėra tokia reikšminga.
Banginių intelektas ir savimonė
Banginių smegenys yra didelės ir išsivysčiusios, o tai rodo aukštą jų intelekto lygį. Mokslininkai spėja, kad banginiai gali mąstyti apie savo vietą pasaulyje, t.y. klausti savęs, kas jie ir kokia jų gyvenimo prasmė. Kadangi banginiai yra rūšis, pasižyminti kultūra, galimas dalykas, kad jie ne tik dalijasi idėjomis apie savo vietą pasaulyje, bet ir perduoda jas iš kartos į kartą.
Banginių moralė ir religija
Banginiai turi galingą sonarą, kuriuo jie gali sužeisti vienas kitą. Todėl jie galėjo išsiugdyti moralės jausmą ir paklusti tam tikriems susitarimams dėl sonarų naudojimo.
Kiekybiniai psichikos skirtumai: nuo vaikų depresijos iki neuropatijos
Vaikų ir paauglių depresija
Vaikų ir paauglių depresija tyrėjus pradėjo dominti ne taip jau seniai, mat, ilgą laiką buvo manoma, kad depresija yra tik suaugusiųjų liga. Šiuo metu nebeabejojama, kad ne tik suaugę, bet ir paaugliai, vaikai ir netgi kūdikiai gali išgyventi depresines būsenas. Tiesa, depresijos simptomai ankstyvame amžiuje nors ir yra iš pirmo žvilgsnio panašūs į suaugusiųjų, visgi neretai skiriasi ir kiekybiškai, ir kokybiškai, nes subjektyviai suvokiami depresijos simptomai iš dalies priklauso nuo asmens fiziologinio, socialinio ir pažintinio išsivystymo.
Tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje vyraujanti depresija dažnai išreiškiama ne subjektyviu kentėjimu, o labiau orientuota į išorę, pvz., vaikas būna irzlus ir piktas, o ne prislėgtai liūdnas. Depresijos simptomai paauglystėje taip pat gali būti maskuojami agresyviu elgesiu, dirglumu, bėgimu iš namų, mokyklos nelankymu. Depresyvūs vaikai ir paaugliai patiria elgesio problemų mokykloje, daro nemažai atsitiktinių klaidų, jie greitai pavargsta ir dėl šios priežasties nebegali baigti jiems skiriamų užduočių. Skirtingų autorių duomenimis, paauglių, pasižyminčių depresijos simptomais, mokymosi pasiekimai yra ženkliai prastesni nei jų bendraamžių, kurių nekamuoja depresinės būsenos.
Paauglystės depresijoje itin pastebimas ir socialinis atsiribojimas. Paaugliui neteikia malonumo nei dalyvavimas renginiuose, nei bendravimas su draugais, su kuriais anksčiau jis puikiai sutardavo. Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija dažnai reiškiasi nerimu, įvairiais somatiniais skundais, nenoru valgyti, miego problemomis. Pastarieji sunkumai dažnai kamuoja ir depresyvius paauglius. Tokiais atvejais jiems gali būti būdinga ankstyvoji (ilgai vakare negali užmigti), intervalinė (naktį dažnai pabunda) ar vėlyvoji nemiga (anksti pabunda ir nebegali užmigti). Taip pat greta to dažnai skundžiamasi galvos, pilvo, raumenų skausmais, suprastėjusiu regėjimu, virškinimo problemomis.
Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje, kaip ir suaugus, depresinę nuotaiką ir bejėgiškumo jausmus neretai lydi suicidinės mintys, suicidiniai planai ir net suicidiniai bandymai. Įvairūs autoriai nurodo, kad suicidiniai bandymai beveik 10 kartų dažnesni tarp paauglių, kuriems būdinga depresinė simptomatika. Tai dar viena priežastis, kodėl tėvai, turintys šeimoje paauglių, turėtų būti budrūs ir pastebėjus kad ir menkiausią elgesio ar emocijų užsitęsusį pokytį, ieškoti jį sukėlusių priežasčių ir pasiūlyti pagalbą.
Paskutiniu laiku mokslininkai identifikavo nemažai rizikos veiksnių, kurie, kaip manoma, susiję su depresijos simptomų atsiradimu ankstyvame amžiuje. Šiuo metu žinoma, kad depresijos simptomai vaikystėje ir paauglystėje turi tiek tiesioginį, tiek netiesioginį ryšį su šeima ir mokykla. Pastebėtos sąsajos ir tarp depresijos simptomų bei asmenybės bruožų, stresinių gyvenimo įvykių. Biologinės krypties tyrėjai jau anksčiau yra įrodę genetinį polinkį sirgti depresija: depresijos pasireiškimo tikimybė tuo didesnė, kuo artimesni giminystės ryšiai sieja paauglį su giminaičiu, sergančiu depresija. Nepaisant to, kad dauguma iki šiol atliktų tyrimų autorių pripažįsta, kad vaikų ir paauglių depresijos simptomams atsirasti nėra vienos pagrindinės priežasties, turėtume nuolat jautriai reaguoti į vaikų ir paauglių patiriamus emocinius sunkumus, kurie nebūtinai yra išsakomi žodžiais.
Panikos priepuoliai
Žmonės gana sunkiai ištveria nerimą, nes jis sužadina bazines emocijas, kyla grėsmė mūsų saugumui. Paprastai liūdėti ar pykti yra lengviau. Kai liūdna, galime paverkti, tada palengvėja. Taip pat dažnam palengvėja, kai susikaupęs pyktis išsakomas kandžiais žodžiais.
Nerimas taip lengvai nepraeina. Tai emocinis jaudulys, jį dažnai lydi nemalonūs kūno pojūčiai: žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas. Nenormalus, patologinis nerimas - kai nėra akivaizdžios, paaiškinamos priežasties arba kai jis toks stiprus, kad pradeda trukdyti gyventi kokybišką visavertį gyvenimą, verčia atsisakyti įprastinės veiklos. Nerimą patiriantys pacientai dažnai skundžiasi nuolatiniu jauduliu, įtampa ir nuovargiu. Normalus nerimas nuo patologinio nerimo skiriasi ne kokybiškai, o kiekybiškai.
Labai stipraus nerimo būsena vadinama panikos priepuoliu. Jis pasireiškia kaip ūmus psichinių ir fizinių nerimo simptomų kompleksas, drauge išgyvenant labai stiprią baimę. Priepuolis kyla staiga, intensyvumo viršūnę pasiekia maždaug per 10 minučių, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai 15-20 minučių. Dažniausiai panikos priepuolis užklumpa ne namuose, kur žmogus jaučiasi saugiai, o apsipirkinėjant, važiuojant mašina, lankantis pas ką nors svečiuose ir kt. Žmogus ima nerimauti, išgyvena baimę, kad gali išprotėti, net mirti, padažnėja kvėpavimas, sutrinka koordinacija, pakyla arterinis kraujo spaudimas. Dažnai panikos priepuolį lydi skausmas ar nemalonus pojūtis krūtinės srityje, springimo, kąsnio gerklėje jausmas, galūnių ar viso kūno drebėjimas. Kartais gali varginti depersonalizacija (kai patys sau atrodome lyg nutolę, svetimi, išgyvenantys ne savo, o kito žmogaus jausmus ar emocijas) ar derealizacija (kai atrodo, kad mus supantis pasaulis - netikras, nerealus).
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau kaip keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai. Panikos priepuolį gali išprovokuoti bet koks emocinis dirgiklis (pyktis, džiaugsmas, lytinis sujaudinimas) ar fizinis krūvis, cheminės medžiagos. Dauguma panikos priepuolių priežasčių yra psichologinės. Įprastai panikos priepuolį patiriantys žmonės iki jam įvykstant keletą mėnesių išgyvena daugiau stresinių įvykių. Dažnai tai būna netektys, praradimai (mirtys, skyrybos, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas), taip pat egzaminai, vedybos, vaiko gimimas. Beje, vedybinio gyvenimo problemos (nebūtinai realios, gali būti ir įsivaizduojamos) sudaro daugiau kaip 40 proc. Dažnai panikos priepuoliai išsivysto žmonėms, kuriems būdingas vidinis susirūpinimas, baimė išgirsti kitų neigiamą nuomonę, drovumas, nesavarankiškumas. Žmonės, susidūrę su panikos priepuoliu, labai bijo, kad jis gali pasikartoti, o kuo daugiau apie tai mąsto, tuo dažniau patys išprovokuoja nerimą, panašų į priepuolį.
Pavyzdžiui, pirmą kartą panikos priepuolis įvyko vairuojant automobilį pakeliui į darbą. Kitą dieną žmogus, jau sėsdamas vairuoti, o ypač artėdamas prie tos vietos, kur tai patyrė, pradeda nerimauti. Anot ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų, labai dažnai pacientai baiminasi, kad jiems - širdies liga, nes skauda krūtinę, trūksta oro, tačiau, suleidus raminamųjų vaistų, paaiškėja, jog juos užklupo panikos priepuolis. Įvairių tyrimų duomenimis, psichikos sutrikimai diagnozuojami maždaug ketvirtadaliui į gydymo įstaigas besikreipiančių pacientų. Nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai diagnozuojami 20-30 proc. Pacientams skubiai atliekami įvairūs tyrimai (pradedant kardiograma, baigiant magnetinio rezonanso tomografija), o neradus somatinės ligos paaiškinama, kad ši būsena gali būti susijusi su nervine įtampa.
Yra žinoma apie 300 įvairių baimių rūšių, pavyzdžiui, baimė skristi, viešai kalbėti, vairuoti, būti ankštoje patalpoje, žmonių minioje, taip pat tamsos, vorų, aukščio, kraujo baimė. Visos čia išvardytos baimės dar vadinamos fobijomis. Dažniausia iš fobijų - agorafobija, ji būdinga 2,5-6,5 proc. žmonių. Tai baimė išeiti iš namų, būti uždarose patalpose (rūsiuose, urvuose, kino teatre ir kt.), važiuoti traukiniu, autobusu, skristi lėktuvu. Žmonės stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad nepakliūtų į nerimą keliančias situacijas, o jei žino, kad jų išvengti nepavyks, daro viską, kad bent neliktų vieni. Tačiau tai ne visada pavyksta ir tada baimės jausmas gali peraugti į panikos priepuolį. Yra žmonių, kurie, vengdami jiems nemalonių situacijų, visiškai užsidaro namuose.
Panikos sutrikimas nustatomas maždaug 3 proc. pacientų, vienkartinius panikos priepuolius patiria 7-10 proc. žmonių. Tai yra gana dažnas reiškinys. Moterys panikos priepuolius patiria du kartus dažniau nei vyrai, o toms, kurioms prasidėjusi menopauzė, priepuoliai pasireiškia dar dažniau.
Panikos priepuolius patiriantys asmenys savo tėvus apibūdina kaip stokojančius jausmų, linkusius kritikuoti, valdingus, o kartais pernelyg globojančius asmenis. Dažnai mano pacientai pasakoja nuo vaikystės nuolat girdėję tėvų pastabas ir kritiką: „Gavai devynis? Blogai!“; „Nelaimėjai pirmos vietos varžybose? Tu niekam tikęs!“; „Nori studijuoti menus ar humanitarinius mokslus? Tik nevykėliai renkasi tokią specialybę. O kartais tėvai, nesugebantys atsikratyti nerimo, kontroliuoja net suaugusį savo vaiką, pavyzdžiui, palydi į darbo pokalbius, nuveda pas gydytojus. Ir gyvenimo draugą norėtų jam išrinkti, nes esą turi daugiau patirties, viską geriau žino. Neretai pacientai užsimena ir apie vaikystėje patirtą smurtą. Pasakoja, kad dažniausiai tėvas mušdavo mamą ir savo vaikus (kartais nutikdavo ir atvirkščiai). Jiems vidury nakties tekdavo bėgti iš namų, slėptis pas kaimynus ar kur nors miške. Motina teisindavosi esą gyvenanti dėl vaikų, nors jų nė nepaklausdavo, ar toks gyvenimas jiems priimtinas. Augant tokioje aplinkoje vaikams saugiausia slėpti savo išgyvenimus. Augdami destrukcinėse šeimose, jie ima nepasitikėti savimi, tampa uždari, bijo bendrauti, bijo išreikšti savo jausmus. Nėra lengva išmokti pykti, ypač ant gimdytojų - ant tėvo, kuris elgėsi agresyviai, ar mamos, kuri galėjo apsaugoti nuo agresijos, bet tik dėl jai žinomų priežasčių to nepadarė.
Aiškios ir vieningos nuomonės dėl paveldimumo nėra. Tyrimai rodo, kad paveldimumas gali turėti tam tikros įtakos: tarp pirmos eilės giminių panikos sutrikimas pasireiškia maždaug 25 proc. atvejų, o monozigotiniams dvyniams - dar dažniau. Eksperimentais įrodyta, kad panikos priepuolių patiriantys žmonės jautresni kofeinui, įkvėptam anglies dvideginiui ir kt. Tačiau yra tyrimų, kurie atskleidė ir psichologines šio sutrikimo priežastis.
Galima išgerti raminamųjų vaistų, ir po keliolikos minučių simptomai nurims. Deja, tai problemos neišspręs. Prasidėjus panikos priepuoliui, nurimti yra sunku. Ar priepuolis prasidės, labai priklauso nuo to, ar pacientas geba nusiraminti. Yra įvairių technikų, kaip tai padaryti. Be jokios abejonės, žmogus gali išmokti padėti sau, tačiau toji pagalba turi būti susijusi ir su pokyčiais jo gyvenime (santykių su artimaisiais, bendradarbiais, darbo santykių ar paties darbo keitimu). Keistis pačiam be specialisto pagalbos sunku, dažnai net neįmanoma, o eiti pas psichiatrą, psichoterapeutą ar psichologą ryžtasi ne kiekvienas.
Žmogui, kenčiančiam nuo panikos priepuolių, labai reikia artimųjų supratimo ir palaikymo. Patarimai „suimk save į rankas, nekreipk dėmesio, neimk į širdį“ tikrai nepadės. Paaiškinkite artimajam, kas yra nerimas, iš kur ir kodėl jis kyla. O kai ištinka panikos priepuolis, pasistenkite jį nuraminti. Deja, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad panikos priepuoliai nebesikartos. Tik 20-30 proc. žmonių jie nebepasikartoja. Priepuoliai neatsiranda per vieną dieną. Priežastys, dėl kurių jie kyla, formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Sveikimas nėra lengvas procesas. Paprastai panikos priepuoliai žmogui duoda ženklą, kad reikia keisti darbą, gyvenimo būdą, partnerį ar požiūrį į tam tikrus dalykus. Pasikeitimai ne visuomet ir ne iš karto būna sėkmingi, todėl vėl grįžtame į pradžią. Juk ne veltui sakoma: „Ir vėl užmynė ant to paties grėblio.“ Bet stengiantis ir vis dažniau paklausiant savęs: „O ko aš iš tiesų norėčiau? Kas man teikia džiaugsmą?“, pakeitus gyvenimo būdą, ieškant įtampos šaltinių ir juos randant, galima po truputį judėti į priekį. Pasveikimas dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau.
#
tags: #kuo #psichika #skirasi #kiekybiskai