Šiandien psichologija domisi vis daugiau žmonių, siekdami geriau suprasti save ir kitus, gerinti santykius, daryti karjerą, paveikti žmones arba atskleisti savo gebėjimus. Tačiau, kaip ir bet kurioje mokslo srityje, psichologijos žinių pritaikymas reikalauja atsargumo ir kritinio mąstymo. Ar visos psichologijos knygos vertingos? Ar visi prisistatantieji psichologais gali padėti? Šie klausimai kelia susirūpinimą dėl galimos žalos, kurią gali padaryti nepakankamos ar iškreiptos psichologijos žinios.
Populiariosios Psichologijos Pasaulis: Tarp Pagalbos ir Pavojų
Prieš kelis dešimtmečius per metus išeidavo viena dvi knygos apie žmogaus psichologiją, o šiandien knygynuose ir bibliotekose populiariosios psichologijos knygoms skirti atskiri skyriai. Galima rinktis ir užsienio, ir lietuvių autorius. Tai rodo didėjantį susidomėjimą šia sritimi, tačiau kartu kelia ir tam tikrų iššūkių. Knygynuose, be rimtos psichologinės literatūros, galime rasti ir patarimų, kaip uždirbti milijoną ar ištekėti už milijonieriaus.
Vis dažniau į profesionalius psichologus kreipiasi psichologai mėgėjai, kuriems problemų kilo dėl nepakankamų ar iškreiptų psichologijos žinių, dėl dalyvavimo neaiškiose, keistose psichologinėse grupėse, vadovaujamose žmonių, prisistatančių ekstrasensais ar net burtininkais. Panaši situacija žinoma ir medicinoje, kai šalia moksliniais tyrimais ir įrodymais pagrįstos medicinos atsiranda keistų gydymo praktikų, kurios paveikia dalį žmonių ir padaro jiems žalos. Todėl svarbu atskirti patikimus šaltinius nuo abejotinų ir kritiškai vertinti bet kokią informaciją, ypač jei ji žada greitus ir lengvus sprendimus.
Emocijų Kontrolė: Nuoširdumo Kaina
Didelė dalis nepatenkintų savimi ir norinčių save keisti žmonių siekia kontroliuoti savo emocijas. Jiems nepatinka nuoširdžiai verkti ar juoktis, jie tiki, kad ašaroms skirta speciali vieta ar laikas. Jie norėtų iš anksto gauti garantijas , kad į jų jausmus bus atsakyta dar stipresniais jausmais. Tik tada jie sutinka tuos jausmus atskleisti kitiems. Toks tobulas elgesys irgi sukelia konfliktus, nes atsisakydamas nuoširdumo ir tapdamas stebėtoju žmogus nebėra gyvas ir įdomus.
Siekis kontroliuoti emocijas gali atrodyti kaip būdas apsisaugoti nuo skausmo ar nusivylimo, tačiau ilgainiui tai gali lemti atsiribojimą nuo savęs ir kitų. Nuoširdumas ir autentiškumas yra svarbūs sveikiems santykiams, o bandymas nuolat kontroliuoti emocijas gali trukdyti užmegzti gilius ir prasmingus ryšius.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Teisės Psichologija: Psichologijos Žinios Teisingumo Vardan
Psichologijos žinios gali būti pritaikomos įvairiose srityse, įskaitant teisę. Teisės psichologija yra sritis, kurioje psichologijos principai ir tyrimai yra naudojami teisinėje sistemoje. Profesorius Gintautas Valickas dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas teisės psichologijos studijas. Yra keletas svarbių psichologijos ir teisės sąveikos sričių. Pavyzdžiui, psichologai teikia paslaugas teismo, pataisos įstaigų, policijos ir kitiems teisėsaugos pareigūnams (vertina liudytojų gebėjimą duoti parodymus, dalyvauja jų apklausoje, atlieka įvairias teismo psichologines ekspertizes, nustato, ar kaltinamieji meluoja, ar ne, prognozuoja būsimą nuteistųjų elgesį). Psichologinių žinių taikymas gali padėti teisėsaugos pareigūnams tirti nusikaltimus, spręsti teisinius ginčus, priimti teisingus sprendimus, skirti kaltinamiesiems tinkamą bausmę.
Psichologai taip pat atlieka įvairius justicijos veiklos, teisės problemų ir teisėsaugos pareigūnų, užtikrinančių įstatymo veikimą, tyrimus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu psichologai daug dėmesio skiria šiems tyrimams:
- Liudytojų atminties - įvykio įsiminimo (įvykio stebėjimo sąlygos, įvykio metu patirtas stresas, ginklų panaudojimas, individualios liudytojo ir nusikaltėlio charakteristikos); įvykio išlaikymo (laiko trukmė tarp įvykio įsiminimo ir atkūrimo, kiti įvykiai, kuriuos liudytojas patyrė per šį periodą); įvykio atkūrimo (kokia atpažinimo procedūra yra taikoma - vienalaikis ar nuoseklus stimulų pateikimas, instrukcijos poveikis, liudytojo pasitikėjimas savo parodymais).
- Ginčo šalių kompetencijų (suprasti savo teises, disponuoti savo turtu, sudaryti sandorius, duoti parodymus byloje, stoti prieš teismą).
- Nepilnamečių liudytojų apklausos, vaikų liudytojų ir vaikų nusikaltimo aukų parodymų patikimumo.
- Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo.
- Nusikalimų aukoms sukeliamų psichologinių padarinių.
- Žmonių suvokto procedūrinio teisingumo (suvokto teisingumo veiksniai ir padariniai, teisėsaugos pareigūnų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams).
- Pareigūnų atrankos, mokymo, patiriamo streso, sprendimų priėmimo, kompetencijos įvertinimo.
- Teismo, policijos, prokuratūros, bausmių vykdymo institucijų veiklos efektyvumo.
Studentai, pasirinkę teisės psichologijos programą, studijuos tokius dalykus kaip „Teisės psichologija“, „Nusikaltimų tyrimų psichologija“, „Asocialaus elgesio psichologija“, „Penitencinė psichologija“, „Psichopatologija teisės taikymo praktikoje“, „Psichologinis konsultavimas teisėsaugos sistemoje“, „Psichologinis įvertinimas teisėsaugos sistemoje“ ir kt.
Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad pastaruoju metu didėja žmonių pasitikėjimas teisės sistema, teisėsaugos institucijomis ir jos pareigūnais.
Kritinis Mąstymas ir Tikslas
Todėl tiktų prisiminti ir įsidėmėti, kad mokslo žinios visada vertingos, bet jų pritaikymas gali būti žalingas, jei pritaikoma tik dalis žinių ar mitų. Jei nusprendei gilintis į save ar kitus, pirmiausia paklausk savęs, koks to tikslas, ko tuo sieki? Žinios visuomet pravers, jei jaučiama, kad santykiai su kitais klostosi nepalankiai, kyla nesutarimų su aplinkiniais, jei nesiseka sutvarkyti asmeninio gyvenimo, jei darbas neteikia pasitenkinimo. Psichologijos knygas paskaityti verta ir tiems, kurie mano, kad psichologija nevertinga ir nereikalinga.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
tags: #psichologijos #ziniu #pritaikymo #galimybe