Nors nerimas ir baimė dažnai painiojami, jų šaknys skirtingos. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kuo skiriasi baimė nuo nerimo, kaip jie pasireiškia ir kokios yra įveikimo strategijos.
Įvadas
Baimė ir nerimas yra dvi pagrindinės žmogaus emocijos, kurias patiriame susidūrę su grėsme ar pavojumi. Nors šie jausmai yra natūralūs ir svarbūs išlikimui, kartais jie gali tapti pernelyg stiprūs, ilgalaikiai ir trukdyti kasdieniam gyvenimui. Norint efektyviai valdyti šias emocijas, svarbu suprasti jų skirtumus ir ypatumus.
Kas yra baimė?
Baimė yra emocija, kurią jaučiame susidūrę su realia arba įsivaizduojama grėsme. Tai organizmo apsauginė reakcija, mobilizuojanti kūną ir protą kovoti arba bėgti nuo pavojaus. Baimė yra svarbi išlikimui, nes ji padeda mums apsisaugoti nuo galimos žalos.
Baimės tipai
Baimė gali būti skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo to, kas ją sukelia ir kaip ji pasireiškia:
- Instinktyvi baimė: Jaučiama susidūrus su akivaizdžia ir tiesiogine grėsme gyvybei ar sveikatai, pvz., ugnis, gyvūnas, ginklas arba avarija.
- Mokomoji baimė: Įgyjama per patirtį arba stebint kitus. Susijusi su tam tikrais objektais, situacijomis arba reiškiniais, kuriuos asocijuojame su neigiamomis emocijomis arba pasekmėmis, pvz., vorai, aukštis, kalbėjimas viešumoje arba kraujas.
- Nerimastinga baimė: Jaučiama tuomet, kai nerimaujame dėl nežinomos, neapibrėžtos arba galimos grėsmės, pvz., ateitis, sveikata, darbas arba santykiai.
Baimės įveikimas
Norint įveikti baimę, svarbu:
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
- Pripažinti ją: Pripažinti, kad baimė egzistuoja ir turi įtakos gyvenimui.
- Susidurti su ja: Susidurti su baime, o ne vengti jos. Pamažu ir kontroliuotai artėti prie baimės objekto arba situacijos, kol ji sumažės arba išnyks.
- Pasitikėti savimi: Pasitikėti savimi ir savo gebėjimais.
- Ieškoti paramos: Ieškoti paramos iš kitų žmonių, pvz., draugų, šeimos, bendraminčių, konsultantų arba psichologo.
Kas yra nerimas?
Nerimas yra emocinė būsena, apibūdinama kaip neapibrėžtas nelaimės, grėsmės jausmas, kylantis dėl tikro arba įsivaizduojamo pavojaus. Tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Nerimas dažniausiai gyvena ateityje, užbėga į priekį, klausinėja „kas bus, jei…“, piešia scenarijus, kurie dar net neįvyko. Nerimas kelia grėsminga, neįveikiama situacija, neįsisąmoninti konfliktai, vienas kitam priešingi motyvai.
Nerimo tipai
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (patvirtinta 1992) skiriami:
- Fobiniai nerimo sutrikimai:
- Agorafobija: Baimė išėjus iš namų prarasti sąmonę, būti uždarose patalpose, važiuoti automobiliu, skristi lėktuvu.
- Socialinės fobijos: Baimė atsidurti žmonių grupės dėmesio centre.
- Specifinės, arba izoliuotos, fobijos: Baimė specifinėmis aplinkybėmis susidūrus su specifiniu dirgikliu.
- Kiti nerimo sutrikimai:
- Epizodinis paroksizminis nerimas, arba panikos sutrikimas: Pasikartojantys stipraus nerimo - panikos - priepuoliai, trunkantys kelias minutes ir nesusiję su specifine situacija arba aplinkybėmis.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Nuolat juntamas be aiškios priežasties atsirandantis nerimas, baiminamasi dėl artimųjų ligos arba juos ištiksiančios nelaimės.
- Mišrus nerimą ir depresijos sutrikimą: Būdingas nerimo, depresijos, somatinių, socialinių, vegetacinių simptomų derinys.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Pasikartojančios mintys ir kompulsiniai (stereotipiškai kartojami, neturintys prasmės) veiksmai.
- Potrauminis streso sutrikimas: Pavėluota arba užsitęsusi reakcija į labai pavojingą arba užsitęsusį įvykį ar situaciją.
- Adaptacijos sutrikimai: Depresyvi nuotaika, nerimas, susirūpinimas, negebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, atlikti kasdienius darbus.
Nerimo simptomai
Nerimas pasireiškia psichologiniais ir somatiniais simptomais:
- Psichologiniai simptomai: Grėsmės ir baimės jausmas, padidėjęs dirglumas, panika, bloga nuojauta, siaubo jausmas, nerimas dėl smulkmenų, sumažėjęs dėmesys, negebėjimas atsipalaiduoti, priimti sprendimus, ambivalentiškumas, sutrikusi judesių koordinacija.
- Somatiniai simptomai: Galvos skausmas ir svaigimas, sulėtėjęs mąstymas, svaigulys, smaugimo jausmas, burnos sausumas, hiperventiliacija (dažnas arba gilus kvėpavimas), dusulys, mirties nuo uždusimo baimė, krūtinės skausmas, tachikardija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sutrikusi lytinė funkcija, padažnėjęs šlapinimasis, krūpčiojimas, nenustygimas vietoje, įtempti raumenys, virpulys, drebulys, raumenų skausmas, parestezijos (tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių tariamas jutimas), kojų ir bendras silpnumas, greitas nuovargis, šaltkrėtis, hiperhidrozė (pernelyg gausus prakaitavimas).
Kada nerimas tampa sutrikimu?
Nerimas virsta sutrikimu, kai:
- Trunka per ilgai.
- Yra per stiprus.
- Patiriamas situacijose, kurios paprastai nekelia streso.
- Nerimą keliančios mintys trukdo normaliai dirbti.
Nerimo įveikimas
Norint įveikti nerimą, svarbu:
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
- Atsipalaidavimo metodai ir meditacija: Gilaus kvėpavimo pratimai.
- Įsisąmoninimu grįstos meditacijos: Autogeninė treniruotė, relaksacijos.
- Sportas: Reguliarus sportas sureguliuoja įvairias organizmo funkcijas.
- Miego, darbo ir poilsio režimų sureguliavimas.
- Sveika ir reguliari mityba.
- Problemų sprendimo įgūdžių mokymasis.
- Nustoti vengti ir po truputį eiti į nerimą keliančias situacijas.
Pagalba patiriantiems panikos priepuolį
Jei šalia esantis žmogus patiria panikos priepuolį, svarbu:
- Būti su žmogumi ir išlikti ramiu.
- Paklausti, ko žmogui reikia.
- Kalbėti trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėti nuraminti kvėpavimą.
Skirtumai tarp baimės ir nerimo
| Baimė | Nerimas |
|---|---|
| Trumpalaikė reakcija į pavojų | Ilgalaikė baimė |
| Reakcija į konkretų dalyką | Kažko neaiškaus baimė |
| Praeina, kai situacija praeina | Gali tęstis nuo sekundžių iki mėnesių |
| Natūrali organizmo gynyba | Gali išsivystyti į psichikos ligą |
| Reakcija į dabarties grėsmę | Reakcija į ateities grėsmę |
| Proporcinga grėsmės lygiui | Neproporcingas grėsmės lygiui |
Kreipimasis į specialistus
Jei nerimas ar baimė trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į specialistus:
- Gydytoją (šeimos gydytoją).
- Psichologą.
- Psichoterapeutą.
- Psichiatrą.
Specialistai gali padėti nustatyti nerimo sutrikimo tipą ir parinkti tinkamą gydymo planą, kuris gali apimti psichoterapiją, vaistus arba jų derinį.
Traumų psichologo pagalba
Rūta Navickė, traumų psichologė, padeda suaugusiems geriau pažinti savo organizmą, įgalinti savo vidinę galią gyti nuo traumų ir susigrąžinti pasitenkinimą gyvenimu. Ji naudoja IFS terapiją, EMDR ir somatines praktikas.
Programėlė „Ramu“
Tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Elgsenos ypatumai: karvės ir žirgai