Šaukimas ant vaiko - tai tema, kuri kelia daug klausimų ir nerimo tėvams. Turbūt visi kartais užrėkia, nors ir žino, kad tai nėra gerai. Tad svarbu, kad tėvai matytų, kad toks elgesys nėra geras ir tikrai stengtųsi jį keisti. Ištrūkti iš šio užburto rato nėra lengva, bet įmanoma.
Kodėl Tėvai Šaukia?
Dažniausiai tėvų negalėjimą susivaldyti lemia jų pačių fizinis ar emocinis nuovargis. Taip pat dažnai tėvai taip elgiasi iš bejėgiškumo, nebežinodami, kaip kitaip pasiekti pageidaujamą vaiko elgesį. Deja, vis dar pasitaiko, kad tėvai rėkia ant vaikų, naudoja emocinį ar fizinį smurtą, manydami, kad tai yra efektyvi auklėjimo priemonė, vedanti prie greitesnių rezultatų. Dažnai už rėkimo slypi didelis stresas, baimė, nesaugumo jausmas, pykčio, nuovargio, nusivylimo emocija ar emocinis perdegimas.
- Išmoktas elgesys.
- Psichologinis neatsparumas stresui ar silpni tvarkymosi su sunkumais įgūdžiai.
- Prarastos kontrolės jausmas ir silpni įgūdžiai ją susigrąžinti.
Kaip Rėkimas Paveikia Vaikus?
Deja, šioje vietoje tėvams, manantiems, kad taip auklėja vaiką, lengva apsigauti. Taip, esamoje situacijoje vaikas galimai nustoja tęsti netinkamą elgesį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, tai neskatina tinkamai elgtis ir kuria daug negatyvių pasekmių vaiko raidoje ir asmenybės formavimesi.
Dažniausiai pasitaikančios tokio auklėjimo pasekmės:
- Vaikas išmoksta, kad kol nėra rėkiama, grąsinama, klausyti/ susitarti nereikia.
- Vaikas tinkamai elgiasi iš baimės, ne iš vidinės motyvacijos.
- Kai vaikas žino, kad nemato žmonės, kurie galimai jį nubaus/ aprėks, tęsia savo netinkamą elgesį.
- Vaikas taip pat konfliktus ima spręsti rėkimu.
- Vaikas darosi pasyvus, stokoja savarankiškumo, iniciatyvumo.
- Vaikas ima mažiau pasitikėti savimi, kitais.
- Vaiko kūrybiškumas mažėja.
- Vaiko nerimastingumas auga.
Emocinis Smurtas Ir Jo Kategorijos
Psichologinis smurtas tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis, pasikartojantis vaiką žalojantis elgesys, prievartinis vaiko ir suaugusiojo santykis. Jei tėvai pakelia balsą, vaikas pirmiausiai išsigąsta. Didžiausia tokio bendravimo stiliaus žala, kad tokie vaikai užauga su labai menka saviverte.
Taip pat skaitykite: Psichologės patarimai tėvams apie agresiją
Psichologė Aušra Kurienė išskiria penkias emocinio smurto kategorijas:
- Tėvų emocinis šaltumas ir abejingumas vaiko emociniams poreikiams.
- Neigiama nuostata į vaiką.
- Bendravimas, neatitinkantis vaiko raidos arba jo amžiaus.
- Tėvų nesugebėjimas pripažinti vaiko individualumo.
- Vaiko socializacijos apribojimas.
Visas minėtas kategorijas vienija tai, kad daug svarbiau, ko nori tėvai, o ne ko reikia vaikui.
Ką Daryti Užuot Šaukus?
Užuot šaukę ir daug kartų kartoję vaikui, turėtume imtis veiksmų, patys parodydami savo ramybę ir empatišką tvirtumą. Reikėtų pasistengti sau priminti, kad vaikas dar tik mokosi ir mes turime jam padėti. Ugdant vaikų tinkamą elgesį neapsieinama be natūralių pasekmių. Vaikas turėt žinoti ir pajausti, kas jo laukia vieno ar kito elgesio atveju. Čia svarbu sau priminti, kad su vaiku nėra „kažkas negerai“, juo labiau jis nėra blogas. Normalu, kad vaikui nepavyksta iš pirmų kartų imti tinkamai elgtis, tačiau kai vaikas susiduria su pakankamu kiekiu patirčių - susiformuoja tinkami elgesio įpročiai.
Jei vaikai jau yra kalbantys ir gebantys palaikyti dialogą, puiki ugdymo ir ryšio kūrimo priemonė - po konflikto ar gale dienos, aptarti kilusius jausmus abiems pusėms, kaip abi pusės matė konfliktinę situaciją, aptarti, kaip kitą sykį elgsis panašiose situacijose. Šioje vietoje vėlgi svarbu išvengti moralizavimo, netinkamo elgesio akcentavimo, savo pokalbį orientuoti į esamus jausmus ir galimus sprendimus ateityje. O susidūrus su situacija ateityje, tvirtai laikytis savo žodžio.
Kaip Susivaldyti „Karštose“ Situacijose?
Kai tėvų emocijos sukyla, visų pirma reiktų pasistengti pasakyti sau STOP ir pasitraukti iš situacijos. Galime įvardinti vaikui savo jausmą „Man dabar yra labai pikta, dabar turiu trumpam išeiti iš kambario/ negaliu su tavimi kalbėti, kol nusiraminsiu“. Tai prisiminti „karštose“ situacijose, gali padėti jei žaismingai ant sienos pasikabinsime lipduką, raudoną kaspiną ar kokį kitą ženklą, kuris reikiamoje situacijoje mums primins, kad laikas sustoti.
Taip pat skaitykite: Vaikų teksto suvokimo strategijos
Kai jau galėsime sustoti, tuomet turėtume pagalvoti apie būdą, kuris mums padėtų nusiraminti. Tai gali būti: pakvėpavimas pro langą grynu oru, nusiprausimas po dušu, veido nusiplovimas šaltu vandeniu, padaryti kvėpavimo pratimų, išėjus į mašiną padainuoti, parėkti, paklausyti mėgstamos muzikos, pagulėti vonioje, išgerti mėgstamos arbatos, pabėgioti, paklausyti relaksacinės muzikos, padaryti trumpą mankštelę ir kt.
Psichinė Higiena
Taip pat verta tikslingai rinktis sveikesnes bendravimo formas - pagarbias ir kilnias. Tam labai svarbi psichinė higiena - nuolatinis, kasdienis dėmesys savo emocinei būsenai. Tai - kokybiškas poilsis, galimybė išsipasakoti, būti išklausytam ir suprastam, sveikas gyvenimo būdas, sportas, buvimas gamtoje, įvairios praktikos, padedančios nuraminti protą, laikas savo pomėgiams, kilnių tikslų siekimas, savanorystė, žinių ieškojimas. Visa tai puikiai stiprina psichinę sveikatą.
Alternatyvūs Auklėjimo Būdai
Psichologė Jūratė Ašmantė pataria tėvams ilgainiui ugdyti savo pakantumą nesklandumams, netobulumams, vaiko amžiui ir interesams. Keisti vaiko elgesį padeda ne rėkimas, o aiškios taisyklės, pasekmės ir paaiškinimas, kodėl tokių taisyklių reikia. „Jei norima, kad vaikas visada elgtųsi gerai, tai - neadekvatus noras. Tobulybė - nepasiekiama, tad stenkimės su tuo susitaikyti.
Keturi Žingsniai Į Ramesnį Bendravimą
- Parodykite vaikui užuojautą ir supratimą, jei vaikas priešinasi jūsų prašymams. Išsakykite, kad jį suprantate.
- Paaiškinkite, kodėl prašote jų atlikti tuos veiksmus.
- Aiškiai išsakykite savo lūkesčius.
- Per kiek laiko vaikas turi atlikti veiksmą.
Pyktis: Priežastys Ir Valdymas
Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnike teigia, kad pyktis yra evoliuciškai duota emocija, svarbi išlikimui. Tai signalas, kad patirta kažkokia objektyvi arba subjektyvi skriauda, kažkoks ribų peržengimas, kažkas yra ne taip, kažkoks poreikis neatlieptas, ir žmogus pradeda pykti. Pyktis turi daug formų ir atspalvių: susierzinimas, frustracija, įtūžis, įsiūtis, lengvas sudirgimas, vidutinio stiprumo pyktis.
Pyktis Kaip Sąjungininkas
Pyktis reikalingas žmonijos išlikimui. Jis padeda susitelkti resursus, kovoti už savo tiesą, už poreikio atliepimą, apsaugoti save, apsaugoti artimuosius. Pyktis dažniausiai jaučiamas, kai yra suvokiama skriauda arba ribos peržengimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Pykčio Slopinimas Ir Jo Pasekmės
Jeigu mes niekada neleisim sau supykti, yra žmonių, kurie daugiau „į išorę“, ir žmonių, kurie daugiau „į vidų“. Tie, kurie stipriai eina į vidų, tai gali virsti savikalta, saviplaka ir tikrai gali vesti į depresiją.
Kaip Atpažinti Pyktį Savyje?
Dažnai žmonės pyktį pajaučia tik tada, kai jo stiprumas jau didelis: kai kumščiai gniaužiasi, kūnas dreba, balsas dreba, žandikulis įsitempęs, norisi kažkam voštelti, arba net atpažįsta iš to, kad jau kurį laiką rėkia.
Pykčio Reguliavimas
Norint reguliuoti pyktį, pirmas dalykas būtų mokytis atpažinti jį, leisti sau pripažinti, kad aš kartais galiu susierzinti. Emocijos yra subjektyvios. Pyktis yra signalas, kad galiu kažką koreguoti. Jis mobilizuoja energiją: pasiruošiu kažkokia forma rūpintis savimi.
Greitieji Sprendimai
Greitieji sprendimai dažniausiai yra kūno raminimo būdai. Pirmiausia reguliuojam kūną, atvėsinam smegenis, tada svarstom, kas būtų išmintinga: atsitraukti, pasikalbėti, spręsti problemą, dirbti su mintimis. Svarbu mokytis atpažinti savo signalus, kada aš jau artėju į geltoną zoną. Nes kai esu raudonoje, pirma save stabdau, tik po to galvoju, kaip spręsti.
Kūnas Ir Kvėpavimas
Geriausias įrankis nusiraminimui yra mūsų kūnas ir kvėpavimas, taip pat sportas, judėjimas. Meditacija bet kuria forma yra labai sveika, nes padeda savistabai: pajusti kūno pojūčius anksčiau, suprasti, kad „aš čia erzinuosi“, ir kūnas lengviau reguliuojasi.
Dėkingumo Dienoraštis
Tiems, kurie nuolat surzena, be meditacijos dar svarbu dirbti su pozityviais gyvenimo aspektais, pavyzdžiui, dėkingumo dienoraštis. Mokytis treniruoti smegenis pastebėti, kad gyvenimas nėra vien negatyvas.
Apibendrinimas
Ne pyktis yra problema. Problema yra, ką mes su juo darom. Pyktis yra signalas, o ką mes su tuo signalu darom, skiriasi nuo situacijos.
Kaip Ištrūkti Iš Rėkimo Užburto Rato?
Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė teigia, kad labai gerai supranta, kad tėvai yra žmonės, ne robotai. Turbūt visi kartais užrėkia, nors ir žino, kad tai nėra gerai. Tad svarbu, kad tėvai matytų, kad toks elgesys nėra geras ir tikrai stengtųsi jį keisti.
Rėkimo Poveikis Vaikams
Rėkimas neskatina tinkamai elgtis ir kuria daug negatyvių pasekmių vaiko raidoje ir asmenybės formavimesi. Jei norime auginti sveiką, mokančią konstruktyviai spręsti konfliktus asmenybę, turime mokytis susivaldyti ir auklėti vaikus be šauksmų.
Alternatyvos Rėkimui
Užuot šaukę ir daug kartų kartoję vaikui, turėtume imtis veiksmų, patys parodydami savo ramybę ir empatišką tvirtumą. Ugdant vaikų tinkamą elgesį neapsieinama be natūralių pasekmių. Vaikas turėt žinoti ir pajausti, kas jo laukia vieno ar kito elgesio atveju.
Aiškios Namų Taisyklės
Kitas svarbus aspektas - aiškių namų taisyklių turėjimas, nuoseklus ir pastovus jų laikymasis. Jei namuose vaikas susiduria su skirtingais suaugusiųjų lūkesčiais, reakcijomis, atsaku į jo elgesį ar nežino aiškių taisyklių, kurių suaugusieji taip pat laikosi nuosekliai ir pastoviai, vaikui suformuoti tinkamo elgesio įgūdžius tampa labai sunku.
Pokalbiai Po Konflikto
Jei vaikai jau yra kalbantys ir gebantys palaikyti dialogą, puiki ugdymo ir ryšio kūrimo priemonė - po konflikto ar gale dienos, aptarti kilusius jausmus abiems pusėms, kaip abi pusės matė konfliktinę situaciją, aptarti, kaip kitą sykį elgsis panašiose situacijose. Svarbu išvengti moralizavimo, netinkamo elgesio akcentavimo, savo pokalbį orientuoti į esamus jausmus ir galimus sprendimus ateityje. O susidūrus su situacija ateityje, tvirtai laikytis savo žodžio.
Kaip Susivaldyti „Karštose“ Situacijose?
Reikėtų pasistengti sau priminti, kad vaikas dar tik mokosi ir mes turime jam padėti. Kai tėvų emocijos sukyla, visų pirma reiktų pasistengti pasakyti sau STOP ir pasitraukti iš situacijos. Galime įvardinti vaikui savo jausmą „Man dabar yra labai pikta, dabar turiu trumpam išeiti iš kambario/ negaliu su tavimi kalbėti, kol nusiraminsiu“.
Nusiraminimo Būdai
Kai jau galėsime sustoti, tuomet turėtume pagalvoti apie būdą, kuris mums padėtų nusiraminti. Tai gali būti: pakvėpavimas pro langą grynu oru, nusiprausimas po dušu, veido nusiplovimas šaltu vandeniu, padaryti kvėpavimo pratimų, jei yra galimybė išėjus į mašiną padainuoti, parėkti, paklausyti mėgstamos muzikos, pagulėti vonioje, išgerti mėgstamos arbatos, pabėgioti, paklausyti relaksacinės muzikos, padaryti trumpą mankštelę ir kt.
Situacijos Pakrypimas Į Geresnę Pusę
Savo darbe dažai stebiu, kad tėvams „karštu“ metu atsiraukus iš situacijos ir grįžus nusiraminus, situacija pakrypsta į daug geresnę pusę - tėvams lengviau suprasti vaiko elgesio priežastis, tvirtai, tačiau empatiškai ir ramiai, laikytis savo žodžio, susitartų taisyklių, vaikai daug greičiau supranta elgesio ribas ir ima elgtis tinkamai.
Patarimai Kaip Išlikti Kantriems Ir Ramiems
- Būtina prisiimti atsakomybę už savo emocijas, kad ne emocijos mus valdytų, o mes valdytume savo emocijas.
- Svarbu sąmoningai suvokti, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip. Svarbu įvardinti tokio elgesio priežastį. Būtina nustoti elgtis iš automatizmo.
- Nusiraminus būtina diagnozuoti savo būseną ir įvardinti priežastis - t.y. kas negerai mano gyvenime. Kodėl jaučiuosi piktas, rėkiu ant vaikų, ko man trūksta ir reikia, kad nustočiau taip elgtis ir pakeisčiau šią situaciją.
- Kai patenkinsite savo poreikius, galėsite tenkinti ir vaikų poreikius. Energija, noras, motyvacija ir meilė viduje atsiranda kai jaučiamės gerai.
- Kai mes išmokstame išlikti ramūs, nusiramina ir vaikai. Vaikas remdamasis Jūsų elgesio pavyzdžiu išmoksta susierzinimą paversti ramybe. Jūsų santykiai su vaiku tvirtėja.
- Net jei įprotis rėkti yra stiprus, Jūs tikrai įstengsite jį pakeisti. Kai tai padarysite trisdešimt kartų, trisdešimt trečią kartą jau elgsitės pagal naujus įgūdžius.
- Pakeitus rėkimo įprotį ramybe, norėsite daugiau kokybiško laiko skirti vaikams, atsižvelgti į jų norus. Juk meilė ugdo meilę, ramybė ugdo ramybę ir t.t.
- Esant harmoningiems santykiams tarp vaikų ir tėvų, vaikams atsiranda natūrali vidinė motyvacija ir noras klausyti tėvų.
Agresyvus Bendravimas Kaip Anachronizmas
Šiandien visa pedagogika pamažu orientuojama į asmenybės ugdymą, tad ir agresyvus bendravimas su vaikais turėtų tapti anachronizmu. Rėkti ant vaikų reiškia žaloti jų psichiką. Suaugusio žmogaus gebėjimas ramiai bendrauti su vaiku bet kurioje situacijoje smarkiai išaugina jo autoritetą. Emocijų kontrolė prasideda nuo nuostatų. Jeigu manome, kad "rėkti draudžiama", tai rečiau ir rėkiame.
Psichologų Patarimai
- Laikykitės minties: riksmas - tai konfliktas. Kai du žmonės konfliktuoja, neteisus tas, kuris protingesnis.
- Sėkmingiausia konfliktų sprendimo strategija laikomas bendradarbiavimas.
- Pripažinkite savo klaidas, privedusias prie konflikto.
- Jeigu bendradarbiavimas nepavyko, grįžkite prie problemos aptarimo po 2-3 dienų.
- Nepamirškite fakto, kad oponentas atstovauja sau. Tai, kad jis gina savo interesus, yra taip pat natūralu, kaip ir jūsų noras apginti savuosius.
- Atskirkite problemą nuo žmogaus. Nuolat savęs klauskite: kokia konflikto esmė?
- Kai jūs ant žmogaus šaukiate, jis jūsų negirdi.
- Neauklėkite bendravimo partnerio. Auklėjimas baigiasi apie penktuosius - septintuosius gyvenimo metus. Tolesnis poveikis vadinamas perauklėjimu.
Kaip Valdyti Pyktį Ir Chaosas Namuose?
Jeigu pavargote nuo rėkimo ir chaoso namuose, norite tvirto ir pagarbaus ryšio su vaiku - gera žinia ta, kad galite savo reakciją pakeisti. Tereikia priimti vieną sąmoningą sprendimą, kad pokytis įvyktų.
Patarimai Kaip Valdyti Pyktį
- Kai jaučiate pyktį savyje, giliai įkvėpkite.
- Supraskite, kas jus suerzina. Atraskite savo dirgiklį, dar vadinamą „trigerį‘‘.
- Įsiklausykite į savo mintis. Atpažinkite paslėptas mintis ir jausmus.
- Stebėkite savo kūną. Atpažįstant, kas vyksta kūne - daug lengviau užčiupti pyktį savyje dar tik jam bundant.
- Iš naujo įvertinkite situaciją. Kai vėl jausitės ramūs, galėsite žvelgti į situaciją sąmoningai.
Pokyčiai Neįvyks Iš Karto
Pokyčiai neįvyks iš karto. Priminkite, kad sau reaguoti kitaip nei esate įpratę - bus nelengva užduotis. Tai neįvyks per naktį ir tikėtis pokyčių be tam tikrų pastangų yra neprotinga. Geros naujienos yra šios: kuo dažniau treniruositės, tuo bus lengviau.
Smurtas Artimoje Aplinkoje Ir Jo Formos
Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kuri neigiamai veikia mažamečių vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Ypač svarbu atpažinti psichologinį smurtą, kuris, kitaip nei fizinis, nepalieka žaizdų ant kūno, bet žaloja vaiko psichiką.
Smurto Formos Prieš Vaikus
- Fizinis smurtas: Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinis smurtas: Jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Nepriežiūra: Būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
- Psichologinis (emocinis) smurtas: Nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasiniai, moraliniai ar socialiniai sveikatai ir raidai.
Psichologinio Smurto Požymiai
Psichologinis smurtas yra paslaptingas ir sunkiai apčiuopiamas. Jis nepalieka fizinių žymių, tačiau giliai paveikia vaiko emocinę ir psichologinę būklę.
Smurto Stebėjimas
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka.
Pasekmės Vaikams
Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių.
Kaip Elgtis, Įtariant Smurtą Prieš Vaiką?
Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių, su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais.
Nerimą Keliantys Ženklai
Pasak Paramos vaikams centro psichologės, programos „Vaikystė be smurto“ vadovės Ievos Daniūnaitės, sunerimti reikėtų, jeigu vaikas staiga pradėjo bijoti ir vengti suaugusiųjų, išsigąsta, kai kas nors šalia verkia arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių.
Apie Įtarimus Nedelsiant Praneškite
Smurtas tai - ne tik fizinį skausmą sukeliantys veiksmais, bet ir rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti savo nuomonę, vertimas dalyvauti seksualinėje veikloje.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žinantis ar įtariantis, kad vaikas patiria ar yra patyręs smurtą, privalo pranešti atitinkamai institucijai.
Institucijos, Į Kurias Galima Kreiptis Pagalbos
- Policija
- Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistai
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
- Medicinos įstaiga (ligoninė, poliklinika)
- Mokyklos socialinis pedagogas arba psichologas
- Vaiko dienos centrai
- Pagalbos telefonu linijos
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Kas Teikia Pagalbą Smurtą Patyrusiam Vaikui Ir Jo Šeimai?
Lietuvoje smurtą patyrusiems vaikams pagalbą organizuoja savivaldybės.
Savipagalbos Būdai
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų.
- Ieškoti pagalbos.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą.
Rėkimas Ant Vaikų: Priežastys Ir Pasekmės
Tėvai pasiduoda pagundai aprėkti vaiką dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jos neturi nieko bendro su tiesioginiu ketinimu pakenkti atžalai.
- Stresas ir nuovargis.
- Patirti auklėjimo modeliai.
- Netinkamas emocinis reguliavimas.
Rėkimo Pasekmės
Rėkimas ant vaikų gali turėti rimtų pasekmių jų emocinei, kognityvinei ir socialinei raidai.
- Stresas ir emocinis poveikis.
- Depresija ir nerimas.
- Žema savivertė.
- Agresija ir elgesio sutrikimai.
Kaip Atsikratyti Rėkimo Įpročio?
- Prisijaukinti sąmoningą auklėjimą (mindful parenting).
- Išmokti valdyti stresą ir emocijas.
- Skirti laiko sau.
- Kreiptis pagalbos.
Kaip Mokyti Vaikus Išreikšti Savo Pyktį?
Tėvai yra pirmieji pagalbininkai, kurie privalo savo atžalas išmokyti susitvarkyti su kylančiu pykčiu.
- Reikia padėti vaikui įsisąmoninti, pripažinti savo pyktį, t.y. - kad jis yra jo viduje (pvz.: „taip, aš pykstu ant mamos“…).2.
- Padrąsinti savo vaiką priimti savo pyktį.
- Eksperimentuoti su vaikais, mėginant įvairiai išreikšti pyktį, t.y. Duokite vaikui suprasti, kad jūs neketinate jo smerkti, kad jis pyksta. Vienas iš būdų - tai 4 pykčio suvaldymo žingsneliai, kuriuos galima pritaikyti praktikoje, kai vaikas sunkiai valdo savo pyktį.
- Tinkamai pasakyti, kad tu pyksti.
- Izoliavimas.
- Paskatinimų sistema.
Žaidimai Ir Metodai Pykčiui Valdyti
- Žaidimas su maišeliu.
- Bambančio vabalo paieška.
- Grindų plovimas.
- Pagalvių mūšis.
- Taikos kilimas.
- Vizualizacija.
Kaip Tėvų Pykčiai Veikia Vaikus?
Vaikai, ypač maži, yra itin jautrūs aplinkos emociniam fonui.
- Baimė ir nesaugumas.
- Emocinė sumaištis ir stresas.
- Elgesio problemos.
- Išmokstami neigiami bendravimo modeliai.
- Lojalumo konfliktai.
Kaip Apsaugoti Vaiką Per Tėvų Konfliktus?
- STOP destruktyviam elgesiui!
- Darykite pertraukas („Time-out“).
- Rodykite susitaikymą vaikui matant.
- Nuraminkite ir paaiškinkite vaikui.
- Atsiprašykite vaiko, jei jį išgąsdinote.
Tėvų pykčiai šeimoje yra neišvengiami, tačiau mūsų, kaip tėvų, atsakomybė yra išmokti valdyti savo emocijas ir spręsti konfliktus kuo brandžiau ir pagarbiau, kad jie kuo mažiau kenktų mūsų vaikams.
tags: #rekimas #ant #vaiku #psichologe