Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip dvipolis afektinis sutrikimas, yra sudėtinga psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia nuotaiką, energijos lygį, aktyvumą ir gebėjimą funkcionuoti. Šis sutrikimas pasižymi pasikartojančiais epizodais, kurių metu nuotaika svyruoja nuo pakilios, euforiškos ar dirglios (manijos arba hipomanijos) iki prislėgtos ir liūdnos (depresijos). Tarp šių epizodų gali būti laikotarpiai, kai asmuo jaučiasi stabilus ir funkcionuoja normaliai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime bipolinį sutrikimą, jo įtaką darbingumui ir galimus būdus, kaip valdyti šią būklę.
Kas yra Bipolinis Sutrikimas?
Bipolinis sutrikimas yra lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Šie epizodai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir labai paveikti asmens gebėjimą dirbti, mokytis, bendrauti ir rūpintis savimi.
Bipolinio Sutrikimo Tipai
Yra du pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai:
- I tipo bipolinis sutrikimas: Šiam tipui būdingi manijos epizodai, kurie gali trukti mažiausiai savaitę ir būti tokie stiprūs, kad reikalingas hospitalizavimas. Depresijos epizodai taip pat dažnai pasireiškia, bet nebūtinai. Svarbu pažymėti, kad net jei pacientui būdingi tik manijos simptomai, vis tiek laikoma, jog jis turi bipolinį sutrikimą, ir galiausiai pasirodys ir depresijos epizodas. Kitaip tariant, manija ar hipomanija negali eiti atskirai.
- II tipo bipolinis sutrikimas: Šiam tipui būdingi depresijos epizodai ir hipomanijos epizodai. Hipomanija yra lengvesnė manijos forma, kuri netrikdo kasdienio funkcionavimo taip stipriai, kaip manija. DSM-IV klasifikacijoje išskiriamas ir bipolinis sutrikimas-II. Šiuo atveju asmeniui būdingi ne manijos (kaip esant bipoliniam sutrikimui-I), o hipomanijos epizodai. Tai yra atskiras sutrikimas, kadangi mažiau nei 5% atvejų bipolinis sutrikimas-II pereina į bipolinį sutrikimą-I.
Taip pat egzistuoja ciklotimija, kuri yra lengvesnė bipolinio sutrikimo forma. Ciklotimijai būdingi nuolat pasikartojantys lengvos depresijos ir hipomanijos periodai, tačiau asmens kasdienė veikla ir funkcionavimas nėra stipriai sutrikdomi. Yra žmonių, kuriems nuotaika keičiasi t.t. ciklais nuo hipomanijos iki depresijos. Tačiau asmens kasdienė veikla ir funkcionavimas nėra sutrikdomi. Šie nuotaikos sutrikimo simptomai yra žinomi kaip ciklotimija.
Bipolinio Sutrikimo Simptomai
Bipolinio sutrikimo simptomai skiriasi priklausomai nuo epizodo tipo:
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Manijos epizodo simptomai:
- Pakili, euforiška arba dirgli nuotaika.
- Padidėjęs energijos lygis ir aktyvumas.
- Sumažėjęs miego poreikis.
- Pagreitėjęs mąstymas ir kalbėjimas.
- Didesnis pasitikėjimas savimi ir grandiozinės idėjos.
- Impulsyvus elgesys, pvz., neapgalvotas pinigų švaistymas, rizikingas seksualinis elgesys.
- Išsiblaškymas ir sunkumas susikaupti.
- Dirglumas, greitas susierzimas. Atsiranda potraukis malonumą teikiančiai veiklai, tokiai kaip nemotyvuotam pinigų švaistymui, nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus ar neapgalvotiems seksualiniams santykiams, kas gali turėti nemalonių pasekmių. Išvaizda gali neatitikti amžiaus ir situacijos. Maniakinės būsenos metu žmogus gali būti priekabus, su visais ginčytis, kištis ne į savo reikalus.
Depresijos epizodo simptomai:
- Liūdna, prislėgta nuotaika.
- Sumažėjęs energijos lygis ir nuovargis.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito ir svorio pokyčiai.
- Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus.
- Kaltės ir bevertiškumo jausmas.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę. Pacientui yra sunku dirbti kasdieninius darbus, pasirūpinti savimi, nes nemato jokio tikslo tai daryti.
Mišrios būklės simptomai:
Kartais manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Ši būsena vadinama mišria būkle ir jai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai ir negatyvios mintys. Manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys.
Bipolinio Sutrikimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Bipolinio sutrikimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau manoma, kad jį lemia genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.
- Genetika: Bipolinis sutrikimas dažnai pasitaiko šeimose, todėl manoma, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį. Kai kurių tyrimų duomenys byloja, kad nemaža dalis nuotaikos sutrikimų tokių kaip endogeninė depresija gali būti paveldima, perduota genais. Tikimybė susirgti didėja ypač tada jei yra sergančiųjų iš artimiausio rato giminaičių. Jeigu vienam iš tapačių dvynių yra didžioji depresija, tai tikimybė, kad ji bus kitam lygi 1 iš 2. Tarp netapačių dvynių ši tikimybė yra 1 iš 5. sutrikimas. išsivystyti sunkiai unipoliniai depresijai. Sutrikimo genetinę prigimtį patvirtina ir dvynių tyrimai. Tikimybė padidėja, kuomet yra identiški dvyniai. ¾ dvynių turėjo tą pačią sutrikimo formą (bipolinį sutrikimą); ¼ dvynių turėjo unipolinį sutrikimą.
- Smegenų chemija: Neurotransmiterių (cheminių medžiagų smegenyse, kurios perduoda signalus tarp nervinių ląstelių) disbalansas gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo. Pastebėta, kad depresija gali kilti dėl neurotransmiterių balanso sutrikimo. Paprastai arba jų per mažai gaminama arba pagaminti prastai įsisavinami. Išskiriami pagrinde trys neurotransmiteriai: noradrnalinas, dopaminas, seratoninas. Depresijai turi įtakos neuromediatoriai, pernešantys molekules, kurios perduoda signalą tarp nervinių ląstelių. Depresijos metu paprastai serotonino ir noradrenalino kiekis organizme sumažėja. Remiantis viena iš hipotezių depresija atsiranda dėl noradrenalino/serotonino trūkumo, tuo metu manija tikriausiai dėl šių neurotransmitorių pertekliaus. Nors kai kurie duomenys rodo, jog esant manijos epizodui padidėja noradrenalino kiekis organizme, tačiau serotonino kiekis yra žemas tiek esant depresijos, tiek manijos epizodams. Dopaminas, soretoninas ir noradrenalinas reguliuoja mūsų nuotaiką. Gali būti, kad dėl šių neurotransmitorių disbalanso ir atsiranda manijos simptomai. Tačiau tai tik spėjimai. Gali būti, kad esant manijai padeda antipsichotiniai vaistai, kadangi jie sumažina dopamino kiekį organizme.
- Smegenų struktūra ir funkcija: Smegenų tyrimai parodė, kad žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, smegenų struktūra ir funkcija gali skirtis nuo žmonių, kurie neserga šia liga. Dauguma tyrimų atskleidė, kad depresijos susirgimą dažnai sukelia priekinės dalies kairiojo smegenų pusrutulio žievės sumažėjusi veikla, aktyvumas. Esant manijai, depresijai ar normaliai nuotaikai stebimi skirtingų smegenų dalių aktyvumas. Esant depresijai sumažėja kairiojo pusrutulio priefrontalinės dalies aktyvumas. Esant manijai sumažėja dešinio pusrutulio priefrontalinės dalies aktyvumas.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, trauminiai įvykiai ir miego trūkumas gali išprovokuoti bipolinio sutrikimo epizodus. Ellicton ir Hammen (1990) dvejus metus stebėjo pacientus su bipoliniu sutrikimu ir pastebėjo ryšį tarp stipraus streso ir manijos, hipomanijos ar depresijos epizodų atsiradimo. Pacientai, kurie patyrė sunkius neigiamus įvykius, po epizodo atsigaudavo 3 kartus ilgiau, negu tie, kurie nepatyrė neigiamų įvykių. Taip gali būti dėl tol, jog stresinis įvykis organizme sukelia biologinius pokyčius, kurie yra glaudžiai susiję su bipoliniu sutrikimu, jo vystymusi. Gali būti, jog tarpusavyje sąveikauja stresas, kognityviniai bei asmenybiniai veiksniai. Pvz., tyrimai parodė, jog ypatingai jautriai į stresą reaguoja bipolinės asmenybės, kurios yra intravertiškos arba linkusios į obsesijas. Kiti tyrimai parodė, jog asmenys su pesimistiniu atribucijos stiliumi, kurie neseniai patyrė neigiamus gyvenimo įvykius, patyrė sunkesnius depresijos epizodus tiek esant unipoliniam, tiek bipoliniam sutrikimui. Ekstraversija, pozityvus afektas yra tos asmenybės savybės, kurios veikia kaip apsauginis veiksnys sumažinantis tikimybę depresijai išsivystyti.
Bipolinio Sutrikimo Diagnostika
Bipolinis sutrikimas diagnozuojamas remiantis asmens simptomais, ligos istorija ir psichikos sveikatos įvertinimu. Svarbu kreiptis į kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą, kuris gali atlikti išsamų įvertinimą ir nustatyti teisingą diagnozę. Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
Bipolinis Sutrikimas ir Darbingumas
Bipolinis sutrikimas gali turėti didelės įtakos asmens darbingumui. Simptomai, tokie kaip nuotaikos svyravimai, energijos trūkumas, sunkumas susikaupti ir impulsyvus elgesys, gali trukdyti atlikti darbą, palaikyti produktyvumą ir bendrauti su kolegomis.
Poveikis Darbingumui
- Sumažėjęs produktyvumas: Depresijos epizodai gali sukelti energijos trūkumą, sunkumą susikaupti ir sumažėjusį susidomėjimą darbu, todėl sumažėja produktyvumas ir sunku atlikti užduotis. Manijos epizodai, nors ir gali suteikti energijos antplūdį, taip pat gali trukdyti produktyvumui dėl išsiblaškymo, impulsyvumo ir nerealistiškų planų.
- Sunkumai bendraujant su kolegomis: Nuotaikos svyravimai ir impulsyvus elgesys gali apsunkinti bendravimą su kolegomis ir sukelti konfliktus darbe. Manijos epizodų metu asmuo gali būti pernelyg familiarus, įžeidus ar agresyvus, o depresijos epizodų metu gali būti užsisklendęs ir vengti bendravimo.
- Dažnas nedarbingumas: Bipolinio sutrikimo epizodai gali priversti asmenį dažnai imti nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų stabilizuoti savo būklę ir atgauti jėgas.
- Darbo praradimas: Dėl sumažėjusio produktyvumo, sunkumų bendraujant su kolegomis ir dažno nedarbingumo asmuo gali prarasti darbą.
- Sunkumai siekiant karjeros: Bipolinis sutrikimas gali trukdyti siekti karjeros, nes nuotaikos svyravimai ir kiti simptomai gali apsunkinti mokymąsi, tobulėjimą ir atsakomybės prisiėmimą.
- Netikslios diagnozės pavojai: Daugeliui pacientų visų pirma pasirodo depresijos epizodas. Ir jeigu anksčiau nebuvo pastebėta manijos epizodų, arba jie pasirodo labai vėlai, tuomet dažnai pacientams pradžioje, o kartais ir visam gyvenimui, parašoma neteisinga diagnozė. Apibendrinti tyrimai rodo, jog apie 10-13% pacientų, kuriems pradžioje buvo stebimi depresijos epizodai, vėliau pasirodo ir manijos ar hipomanijos epizodai. Tokios netikslios diagnozės gali būti pavojingos, kadangi pacientams su unipoliniu ir bipoliniu sutrikimu skiriamas skirtingas gydymas.
Teigiami Aspektai
Nepaisant iššūkių, kai kurie žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, gali pasinaudoti savo būklės teikiamais privalumais. Hipomanijos epizodų metu asmuo gali būti labai kūrybingas, energingas ir produktyvus. Tyrimai rodo, jog įvairūs rašytojai, kompozitoriai, tapytojai didžiausią pakilimą savo karjeroje patyrė tuomet, kai išgyveno manijos epizodus. Kūrybiškumas sumažėdavo prasidėjus depresijos epizodui.
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
Bipolinio Sutrikimo Gydymas ir Valdymas
Nors bipolinis sutrikimas yra lėtinė liga, ją galima sėkmingai valdyti gydymo ir palaikymo pagalba. Gydymas paprastai apima medikamentus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
Medikamentinis Gydymas
- Nuotaikos stabilizatoriai: Tai vaistai, kurie padeda stabilizuoti nuotaiką ir išvengti manijos ir depresijos epizodų. Ličio preparatai yra vieni efektyviausių gydant bipolinį sutrikimą (tiek esant depresijos, tiek manijos epizodams) galbūt dėl to, jog litis yra chemiškai panašus į natrį, kuris yra svarbus perduodant impulsus aksonais.
- Antipsichotikai: Šie vaistai gali būti naudojami manijos epizodams gydyti, ypač jei pasireiškia psichozės simptomai. Gali būti, kad esant manijai padeda antipsichotiniai vaistai, kadangi jie sumažina dopamino kiekį organizme.
- Antidepresantai: Šie vaistai gali būti naudojami depresijos epizodams gydyti, tačiau juos reikia vartoti atsargiai, nes jie gali išprovokuoti maniją.
Psichoterapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda asmeniui atpažinti ir pakeisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, kurios prisideda prie nuotaikos svyravimų.
- Šeimos terapija: Ši terapija padeda sumažinti įtampą šeimoje ir pagerinti bendravimą, o tai gali padėti asmeniui valdyti bipolinį sutrikimą. Esant nuotaikos sutrikimams atkirčio tikimybę sumažina ir šeimos terapija.
- Grupinė terapija: Grupinės psichoterapijos dėka pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Reguliarus miegas: Miego trūkumas gali išprovokuoti bipolinio sutrikimo epizodus, todėl svarbu laikytis reguliarios miego rutinos.
- Sveika mityba: Sveika mityba gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir pagerinti bendrą savijautą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Streso valdymas: Stresas gali išprovokuoti bipolinio sutrikimo epizodus, todėl svarbu išmokti valdyti stresą.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vengimas: Alkoholis ir narkotikai gali pabloginti bipolinio sutrikimo simptomus ir išprovokuoti epizodus, todėl svarbu jų vengti.
Socialinė Parama ir Darbo Vietos Pritaikymas
Žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu, svarbu turėti socialinę paramą iš šeimos, draugų ir palaikymo grupių. Darbo vietoje gali būti naudinga pritaikyti darbo sąlygas, pvz., lankstų darbo grafiką, pertraukas ir galimybę dirbti iš namų.
Socialinė Parama ir Darbo Vietos Pritaikymas
Žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu, socialinė parama ir supratimas yra ypač svarbūs. Artimųjų ir draugų palaikymas, supratimas ir pagalba gali padėti asmeniui geriau valdyti savo būklę ir jaustis mažiau izoliuotam. Darbo vietoje taip pat svarbu sukurti palankią aplinką, kurioje asmuo jaustųsi saugus ir galėtų atvirai kalbėti apie savo sunkumus.
Paramos Grupės
Dalyvavimas paramos grupėse gali būti labai naudingas. Jose galima susitikti su kitais žmonėmis, sergančiais bipoliniu sutrikimu, pasidalinti patirtimi ir gauti palaikymą. Paramos grupės suteikia galimybę jaustis mažiau vienišam ir gauti praktinių patarimų, kaip valdyti savo būklę.
Darbo Vietos Pritaikymas
Darbdaviai gali padėti žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu, sėkmingai dirbti, pritaikydami darbo sąlygas. Tai gali apimti:
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
- Lankstų darbo grafiką: Leisti darbuotojui dirbti lanksčiu grafiku, kad jis galėtų prisitaikyti prie savo nuotaikos svyravimų ir poreikių.
- Pertraukas: Suteikti galimybę daryti dažnesnes pertraukas, kad darbuotojas galėtų atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
- Galimybę dirbti iš namų: Leisti darbuotojui dirbti iš namų, kai jaučiasi blogai arba kai jam reikia daugiau ramybės ir susikaupimo.
- Aiškų darbo aprašymą: Pateikti aiškų ir konkretų darbo aprašymą, kad darbuotojas žinotų, ko iš jo tikimasi.
- Pozityvią ir palaikančią aplinką: Kurti darbo aplinką, kurioje darbuotojas jaustųsi saugus ir galėtų atvirai kalbėti apie savo sunkumus.
Prevencija
Nors bipolinio sutrikimo pilnai išvengti negalima, yra būdų, kaip sumažinti epizodų dažnumą ir sunkumą.
- Ankstyva diagnostika ir gydymas: Kuo anksčiau bus diagnozuotas ir pradėtas gydyti bipolinis sutrikimas, tuo geresnė bus prognozė.
- Vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymus: Svarbu vartoti vaistus reguliariai ir pagal gydytojo nurodymus, net jei jaučiatės gerai.
- Sveikas gyvenimo būdas: Laikytis reguliarios miego rutinos, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti ir vengti psichoaktyviųjų medžiagų.
- Streso valdymas: Išmokti valdyti stresą ir ieškoti pagalbos, kai jaučiatės prislėgtas.
- Psichoterapija: Dalyvauti psichoterapijoje, kad išmoktumėte valdyti savo nuotaiką ir elgesį.
tags: #bipolinis #sutrikimas #darbingumas