Šiuolaikinėje visuomenėje, kur psichologija tampa vis prieinamesnė, svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto ar psichologijos mokytojo. Informacijos gausa kartais apsunkina aiškios informacijos apie šių specialistų skirtumus paiešką. Šiame straipsnyje aptarsime esminius skirtumus tarp psichologo ir psichoterapeuto, taip pat panagrinėsime psichologo profesiją išsamiau - nuo veiklos sričių iki reikalingų asmeninių savybių.
Psichologas ir Psichoterapeutas: Kuo Jie Skiriasi?
Nors tiek psichologai, tiek psichoterapeutai rūpinasi žmogaus psichologine gerove, jų kompetencijos ir darbo pobūdis skiriasi. Psichoterapeutas gali atlikti psichologo funkcijas, tačiau psichologas negali atlikti psichoterapeuto funkcijų.
Išsilavinimas ir Žinių Bagažas
Pagrindinis skirtumas tarp psichologo ir psichoterapeuto yra įgytas išsilavinimo laipsnis. Psichologas yra specialistas, įgijęs tam tikros srities bakalauro arba magistro laipsnį. Tuo tarpu psichoterapeutas, be aukštojo mokslo (Lietuvoje dažniausiai magistro), turi būti baigęs ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas.
Psichologas su bakalauro laipsniu: Supranta asmenų ar grupių elgseną, savybes, pažintinius gebėjimus, emocijas, tarpusavio santykius, dėsningumus. Gali savarankiškai perteikti savo turimas žinias, vykdyti edukacinę veiklą psichologijos srityje, vesti mokymus, kurie padeda asmenims ar grupėms gerinti funkcionalumą. Šis psichologas turi bendras asmenų konsultavimo žinias, pagrindus, yra susipažinęs su psichologijos sritimis ir jų skirtumais, taip pat turi teorinio pagrindo žinių. Bakalauro lygio psichologas gali atlikti psichologo funkciją tik pagal savo turimą kvalifikaciją, prižiūrint aukštesnio laipsnio specialistui.
Psichologas su magistro laipsniu: Geba atlikti įvairius žmogaus elgesio, kognityvinius, emocijų tyrimus bei vertinimus, siekiant nustatyti galimas sveikatos problemas ar sutrikimus. Psichologijos magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnes žinias (klinikinės srities psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt.). Toks psichologas yra pasirengęs savarankiškai profesinei veiklai, gali suteikti psichologinę pagalbą asmeniui ar grupei, naudodamasis savo teorinėmis žiniomis ir išmoktais metodais.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Konsultavimo Pobūdis ir Metodai
Psichologinis konsultavimas dažniausiai yra trumpalaikis, į sprendimus orientuotas. Tokiose konsultacijose itin svarbus kliento noras ir motyvacija keistis. Konsultacijų metu daugiau dėmesio skiriama konkrečiai situacijai spręsti ir ieškoma sprendimų, o ne gilinamasi į problemos priežastis.
Psichoterapija, priešingai, yra nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo. Psichoterapeutas analizuoja problemas giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė psichologija, psichodinaminė psichologija ir pan.). Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją.
Psichologo Profesija: Išsamus Aprašymas
Psichologo profesijos tikslas - teikti psichologinę pagalbą, skatinant asmenybės raidą ir prisitaikymą prie socialinių, mokymosi ir profesinių sąlygų, remiantis mokslu ir profesine etika.
Svarbiausios Veiklos Sritys
Asmeninių ir grupinių psichologinių konsultacijų planavimas, organizavimas ir vedimas.
Pagrindinių elgesio ir veiklos modelių identifikavimas, asmens problemos pobūdžio, jo potencialo ir savybių įvertinimas.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Empirinių psichologinių tyrimų atlikimas, gautų duomenų interpretavimas.
Psichologinės pagalbos priemonių numatymas ir intervencijos metodų taikymas.
Psichologijos žinių apie psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus teikimas įvairaus amžiaus žmonėms individualiai ir grupėse.
Profesinės patirties skleidimas psichologams regiono, šalies ir tarptautiniu mastu.
Potencialūs Darbdaviai
Psichologai gali dirbti psichikos sveikatos, reabilitacijos, krizių pagalbos centruose, ugdymo institucijose, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Taip pat gali vykdyti individualią veiklą.
Taip pat skaitykite: Elgsenos ypatumai: karvės ir žirgai
Darbo Priemonės
Psichologo darbo priemonės apima fiksavimo priemones, informacines komunikacines technologijas, įvairių tipų testų ir klausimynų rinkinius, specialią dalykinę literatūrą.
Profesinės Perspektyvos
Psichologijos bakalaurai gali dirbti psichologais arba psichologo asistentais. Gali tęsti studijas įvairių psichologijos krypčių magistrantūros programose. Psichologijos magistrai gali dirbti profesionaliais psichologais, tęsti studijas doktorantūros studijų programose.
Kaip Pasirinkti Psichologą?
Renkantis psichologą, svarbu atsižvelgti į kelis esminius kriterijus, kad būtų užtikrintas efektyvus ir naudingas bendradarbiavimas.
Specializacija: Svarbu įsitikinti, kad psichologas specializuojasi būtent toje srityje, kuri atitinka jūsų poreikius.
Konsultavimo Būdai ir Kalba: Pasidomėkite, kokius konsultavimo būdus psichologas siūlo (nuotoliniu būdu ar tiesiogiai) ir ar jie jums yra priimtini. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokiomis kalbomis vyksta konsultacijos.
Darbo Pobūdis: Sužinokite, kokia forma dirba psichologas - individualiai ar su grupėmis, su vaikais, paaugliais ar suaugusiaisiais.
Patirtis: Praktinė patirtis ir realiai išspręstos klientų problemos labiausiai įtakoja psichologo gebėjimus.
Išsilavinimas ir Kvalifikacija: Atkreipkite dėmesį į tai, kur specialistas studijavo ir kiek ilgai tai darė. Papildomi kursai, magistro ar doktorantūros studijos, psichoterapeuto ar kita kvalifikacija gali atspindėti psichologo požiūrį į jo darbą bei pasišventimą jam.
Grįžtamasis Ryšys: Klientų atsiliepimai gali padėti susidaryti bendrą vaizdą apie specialistą.
Psichologo Asmeninės Savybės
Psichologo darbe svarbios ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės savybės.
Draugiškumas, jautrumas, kūrybiškumas, empatija: Šios savybės padeda užmegzti ryšį su klientais ir suprasti jų išgyvenimus.
Domėjimasis naujovėmis, dalyvavimas seminaruose, diskusijose su kolegomis: Nuolatinis tobulėjimas yra būtinas psichologo darbe.
Gebėjimas išlaikyti koncentraciją ir dėmesingumą: Svarbu išlikti susikaupusiam viso seanso metu.
Atsakomybė: Psichologo darbas gali stipriai paveikti pacientus, todėl būtina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Gebėjimas užmegzti ryšį su klientu: Tai yra vienas pagrindinių terapinio proceso kriterijų. Psichologas turi pasitikėti savo pacientu, būti atviras ir nuoširdus.
Gebėjimas palikti žmonių problemas už kabineto durų: Reikia įdėti pastangų, kad pacientų problemos neprasismelktų į asmeninį gyvenimą.
Psichologijos Studijos
Psichologijai rūpi žmogaus protas, patiriamos emocijos, elgesys, sąmonė, asmens savybės ir pažintiniai gebėjimai bei žmonių tarpusavio santykiai. Psichologijos studijų programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos reikalavimus psichologų rengimui. Ji atspindi visas bazines psichologijos sritis.
Populiariausios Psichologijos Sritys Lietuvoje
Sveikatos psichologas: Teikia psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga.
Klinikinis psichologas: Diagnozuoja, gydo ir užsiima psichologinės sveikatos problemų prevencija.
Vaikų psichologas: Turi specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas.
Edukacinis psichologas: Dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
Teisės psichologas: Turi žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką.
Organizacinė psichologija: Taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste.
Kada Kreiptis Į Psichologą?
Kreiptis į psichologą verta, jei jaučiate:
Nuolatinį stresą, nerimą, liūdesį.
Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis.
Psichikos sutrikimus (panikos priepuoliai, fobijos, obsesinis - kompulsinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir kiti).
Sunkumus prisitaikant prie naujų gyvenimo situacijų.
Norą geriau pažinti save ir savo galimybes.
Mitai Apie Psichologus
Dažnai psichologo paslaugos yra suprantamos klaidingai arba stereotipiškai, todėl svarbu paneigti dažniausius mitus:
Psichologas reikalingas tik psichikos ligoniams: Tai netiesa, psichologas gali padėti ir tiems, kurie turi įprastų arba laikinų gyvenimo problemų.
Psichologas ir psichiatras yra tas pats: Tai mitas, nes psichologas ir psichiatras yra skirtingi specialistai, kurie turi skirtingą išsilavinimą, kvalifikaciją ir užsiima skirtinga veikla.
Psichologas gali skaityti mintis: Psichologas nėra pranašas, telepatas arba stebukladarys, kuris gali skaityti jūsų mintis, atspėti jūsų ateitį arba išspręsti jūsų problemas už jus.
Psichologo Ir Kliento Santykiai
Psichologo empatija ir „žiūrėjimas pro kliento langą” yra reikšmingas veiksnys terapijoje. Klientai turėtų ieškoti psichologo, kurio asmenybė ir požiūris atitiktų jų poreikius ir pageidavimus. Veiksminga psichologo ir kliento dermė dažnai yra pagrindinis terapijos sėkmės veiksnys.
Psichologija ir Menas: Ar Teatro Kūrėjams Reikalingos Psichologijos Žinios?
Psichologija domisi meninės kūrybos mechanizmais nuo pat jos atsiradimo pradžios. Šiuolaikiniai teatro kūrėjai taip pat gali pasisemti naudos iš psichologijos žinių.