Depresija yra psichikos sutrikimas, paveikiantis tūkstančius žmonių Lietuvoje. Ši liga pasireiškia įvairių simptomų deriniu, įskaitant liūdesį, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką, nuovargį, susilpnėjusią koncentraciją, menką savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Depresija gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau kiek dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Šiame straipsnyje aptariamas nedarbingumo klausimas sergant depresija Lietuvoje, įvertinimo kriterijai, teisiniai aspektai ir galimybės gauti pagalbą.
Depresijos įtaka darbingumui
Depresija gali reikšmingai paveikti asmens darbingumą ir gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime. Simptomai, tokie kaip energijos stoka, koncentracijos sunkumai ir sumažėjusi motyvacija, gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis darbe ir namuose. Kaip teigia Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) psichikos sutrikimo centro vadovas, gydytojas psichiatras Edgaras Diržius, net keli atsiradę simptomai gali išduoti ir apie lengvesnes šio sutrikimo formas.
Andrius, susidūręs su depresijos simptomais, pasakoja: „Tapo sunku valdyti emocijas, prasidėjo pykčio protrūkiai. Namuose išgirdus repliką, kuri man nepatiko, supykdavau ir to pykčio negalėjau kontroliuoti." Jam Kauno klinikose diagnozuota pasikartojanti vidutinio sunkumo gydymui atspari depresija.
Neįgalumo nustatymo procesas sergant depresija
Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė nurodė, kad tarnyba nustato neįgalumo ir darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius. Ji atkreipė dėmesį, kad žmogus į NDNT su prašymu nustatyti negalią gali kreiptis tik tada, kai asmenį gydantis gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.) parengia siuntimą, kuriame, pagal nustatytus reikalavimus pateikia visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pridūrė, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnozė ir finansinė parama Lietuvoje
Kada nustatomas neįgalumas?
Negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. Paprastai tariat, anot N. Pikelytės, siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
N. Pikelytė pabrėžia, kad depresijos formos yra skirtingos, todėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia.
Kaip vertinamas žmogaus darbingumas?
Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Kriterijai, taip pat ir medicininiai, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu. N. Pikelytės teigimu, gydytojo siuntime būklė turi būti aprašyta atsižvelgiant į nustatytus kriterijus.
Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse. Anot jos, iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.).
Darbingumo lygio nustatymo kriterijai sergant depresija
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus. Taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
Taip pat skaitykite: Lietuvos autizmo neįgalumo kriterijai
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
SADM aiškina, kad darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Statistika
N. Pkielytė atkreipė dėmesį, kad NDNT nevertina vieno sutrikimo, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma. O jei žmogus turi tik psichinių sutrikimų ir jokių kitų, vertinami tik jie: „Todėl pasakyti, kiek žmonių negalią turi dėl psichikos ligų, pasakyti sudėtinga, nes viskas vertinama bendrai.“
NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). Šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad darbingumo lygis, priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriamas skirtingam laikotarpiui. Vieni nedarbingumą gali gauti 6 mėnesiams, kiti 1 ar 2 ar 5 metams, jei numanoma, kad per tokį laikotarpį asmens būklė pagerės. Jei ji negerėja ar žinoma, kad negerės, neįgalumas gali būti nustatomas iki pensinio amžiaus, o pensininkams - neterminuotai.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo Aspektai: Elgesio Sutrikimai
Finansinė parama ir išmokos
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas jo turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.
Gydymo galimybės ir gydymui atspari depresija
Gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis teigia, kad gydymui atspari depresija yra būklė, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Kauno klinikose pacientams, sergantiems gydymui atsparia depresija, taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Šios procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką. Jis stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą.
Andrius, kuriam buvo taikoma TMS, džiaugiasi: „Žinau, kad reikės ne vienos procedūros, kad jausčiausi gerai. Todėl jau nekantrauju, kada vėl man bus atlikta transkranijinė magnetinė stimuliacija. Šios procedūros metu klausau muzikos, todėl laikas prabėga akimirksniu. Esu dėkingas gydytojui psichiatrui E.“ Šiuo metu vyras turi daugiau jėgų ir energijos, vėl jaučia pasitenkinimą gyvenimu, turi noro užsiimti mėgstama veikla, susireguliavo miego rėžimas.
Darbo aplinka ir psichikos sveikata
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai. Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Kaip pastebėti ir padėti?
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichiatrė Ona Davidonienė sako, kad psichikos sutrikimų yra daug ir įvairių, kaip ir priežasčių, dėl kurių susergame. Psichikos sutrikimai skirstomi į dvi pagrindines grupes: endogeninius, greičiausiai paveldimus, kurių priežastys yra žmogaus viduje, ir egzogeninius, kuriuos sukelia išoriniai veiksniai - patirtos didelės nelaimės, stiprus stresas ir kt.
Pasak O. Davidonienės, dažnai kalbama, kad Lietuvos gyventojų psichikos sveikata labai prasta. Vis dėlto ligomis, kurios sukelia negalią, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje sergama daugmaž vienodai. Pastaruoju metu sparčiausiai daugėja nuotaikos sutrikimų. Pasak pašnekovės, sutrikimas, kuris, nepaisant teikiamos pagalbos, dažnai lemia negalią, yra depresija: „Prognozuojama, kad tarp lėtinių ligų depresija netolimoje ateityje visame pasaulyje gali tapti viena iš dažniausiai negalią sukeliančių ligų. Mūsų gyvenimo tempas ypač didelis, patiriame daug įtampos, ilgalaikių, užsitęsusių stresų. Visa tai turi įtakos ne tik psichikos, bet ir fizinei sveikatai - mus dar veikia ir oro užterštumas, ir stichijos, ir ekstremalios situacijos. Maždaug 45 proc. žmonių depresija nustatoma pavėluotai, pas specialistus jie pakliūva su įsisenėjusiomis bėdomis, tokiu atveju gydymo procesas daug ilgesnis ir negalia vystosi sparčiau.“
O. Davidonienė primena, kad sunkūs psichikos sutrikimai dažniausiai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, nors gali užklupti ir bet kokio amžiaus žmogų. Labai svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau: „Psichikos ligas žyminti stigma vis dar labai didelė - ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dažnai žmonės ne tik nesikreipia į medikus, bet ir patys sau nepripažįsta, jog jiems reikia pagalbos. Artimieji turėtų pastebėti, kad žmogui kažkas ne taip, žinoti, kokie požymiai signalizuoja, kad šeimos nariui, draugui ar kolegai jau reikia kreiptis į specialistus.“
Labai retai depresija prasideda iškart, ryškiais nuotaikos pablogėjimais - dažnai žmogus iš pradžių praranda gyvenimo džiaugsmą, nustoja bendrauti, domėtis tuo, kas jam anksčiau buvo įdomu. Jei matome, kad artimojo gyvenime nevyksta to, kas gali turėti įtakos elgesio pokyčiams, pirmiausia turėtume jį pakalbinti ir paklausti, kodėl nustojo lankytis chore, sporto klube, kodėl pradėjo vengti savo draugų, nebesilanko bendruomenės pasibuvimuose, nebesidomi tuo, kuo domėjosi anksčiau. Jei dar neseniai buvęs aktyvus, viskuo besidomintis žmogus užsidaro savyje, laiką leidžia savo kambaryje arba, dar blogiau, lovoje, būtinai kalbėkimės su juo, siūlyme pagalbą. Jei depresija pradedama gydyti pradinės stadijos, galima apsieiti be vaistų, tik su psichologo ar psichoterapeuto pagalba.
Statistika rodo, kad žmonių, turinčių nuotaikos sutrikimų, savižudybės yra dažnesnės. Čia vėlgi labai svarbus artimųjų pastabumas. Pasak O. Davidonienės, verta atkreipti dėmesį, jei žmogus pradeda kalbėti apie tai, kam paliktų savo turtą, netikėtai surašo testamentą, nors prieš tai panašiais dalykais nesidomėjo. Dar vienas nerimą keliantis signalas - jei žmogus pradeda elgtis taip, kaip jam anksčiau nebuvo būdinga.
Kaip rūpintis psichikos sveikata?
Pasak O. Davidonienės, psichikos sveikata turime rūpintis kiekvienas, ypač dabar, kai antroji koronaviruso pandemijos banga kerta vis smarkiau, kai vėl daugėja įvairių grėsmių ir nerimo. Įtakos psichikos sveikatai turi viskas, kas vyksta aplinkui mus. Tai - tarpusavio santykiai artimoje ar viešojoje erdvėje, darbdavio ir darbuotojo santykiai ir pan.
Psichikos sveikatą blogina ir žmonių susvetimėjimas, kai artimi santykiai iškeičiami į socialinius tinklus, virtualią erdvę, vis mažiau bendraujama gyvai. Žmogus nuo roboto ar dirbtinio proto skiriasi tuo, jog mes turime emocijas, mums reikia šilumos, artumo, norime jaustis reikalingi. Deja, nebemokame džiaugtis mažomis dovanėlėmis, pasibuvimu kartu, paprastais, kasdieniais dalykais. Tam, kad jaustumės geriau, turime grįžti prie paprastų žmogiškųjų vertybių, būti atidesni, šiltesni vienas kitam. Visada sakau: padaryk žmogui ką nors gera, bet kokioje srityje, ir jo psichikos sveikata taps geresnė.
Dalytės istorija: įveikiant depresiją ir siekiant svajonių
Dalytė Petrauskienė jau daugelį metų gyvena su sunkia liga - depresija, dėl kurios jai buvo diagnozuota negalia. Tai moteriai apsunkino kelią tiek siekti gyvenimo svajonių, tiek profesinės savirealizacijos. Vis tik Dalytė įrodė, kad nieko nėra neįmanomo. Ilgus metus dirbusi siuvėjos darbą, pasiryžo jį mesti, baigė mokslus ir dirba socialinį darbą - padeda kitiems, apie ką ir svajojo.
Dalytė prisimena, kad visada reikėjo galvoti, kaip suktis. Ji niekada nenorėjo tiesiog sėdėti namie, turėjo ir profesinių svajonių, galiausiai, reikėjo ir pinigų, nes turėjo pasirūpinti ir savimi, ir dukromis. Įsilieti į darbo rinką su turima ligos diagnoze, prisimena Dalia, apskritai nebuvo lengva.
Vienas didžiausių Dalios norų buvo įsidarbinti socialinėje srityje, padėti žmonėms. Nors buvo baigusi mokslus kolegijoje, darbdaviams to nepakako. Šiame etape labiausiai Dalytei padėjo vėl gi „Caritas“, moteriai buvo suteikta galimybė atlikti praktiką pas vieną šeimą, o tada ir įvyko lemtingas lūžis.
Paklausta, kaip per šiuos metus sekasi gyventi su nelengva liga, Dalia tikina, kad visiškai išmoko su ja gyventi. Kelis sykius, prisipažino, yra buvusi ligoninėje, tačiau laikantis tinkamo režimo, geriant vaistus, galima su ja gyventi pilnavertį gyvenimą. Dalia atkreipia dėmesį, kad žmonėms su negalia, kaip ir visiems, būtina veikla, savirealizacija, savęs įprasminimas. Kai jautiesi reikalingas, gali būti savarankiškesnis, užsiimti mėgstama veikla, apsirūpinti finansiškai, iš tiesų gyveni gyvenimą, o ne egzistuoji.
Dalia dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuotame projekte „Kompleksinių paslaugų šeimai plėtra Marijampolės savivaldybėje“, kurį įgyvendino Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“. Ji yra viena iš dvidešimties atrinktų sėkmės istorijų konkurso „Žingsniai 2023“, kurį organizuoja Europos socialinio fondo agentūra, herojų.
Ką daryti, jei įtariate, kad sergate depresija?
Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, blogą nuotaiką, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką ar kitus depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistą. Gydytojas psichiatras įvertins jūsų būklę ir paskirs tinkamą gydymą.
Pagalba artimiesiems
Jei jūsų artimas žmogus serga depresija, svarbu būti kantriems, palaikyti jį ir padėti jam kreiptis į specialistus. Gydymui atsparios depresijos atveju reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka.
tags: #neigalumas #del #depresijos