Nenuostabu, kad ekspertai skaičiuoja vis daugiau lietuvių, kenčiančių nuo depresijos. Kasmet Lietuvoje depresija diagnozuojama daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Pernai tokių pacientų buvo apie 15 tūkst. Apie 7 proc. žmonių serga depresija, tačiau tai neatspindi realios situacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime depresijos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir kaip padėti artimiesiems, susidūrusiems su šia liga.
Kas Yra Depresija?
Depresija suvokiama kaip ilgalaikė bloga nuotaika. Iš tikro bloga nuotaika, kuri trunka ilgiau negu mėnesį, yra vaizduotės ir nestabilios psichikos padarinys. Tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, trukdančiu kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Depresijos Suvokimas Tipų Teorijoje
Jeigu dabartinė psichologija depresiją supranta kaip nuotaikos sutrikimą, tai tipų teorija ją supranta kaip vaizduotės sutrikimą. Depresija ir šizofrenija yra vaizduotės sutrikimai, kurie asmenybę adaptuoja prie netinkamų sąlygų, į kurias įeina tiek fizinis, tiek psichologinis diskomfortas, pavyzdžiui, netinkami tarpusavio tipų santykiai, kolektyvas, gyvenamoji aplinka, veikla, gyvenimo būdas.
Depresijos Simptomai
Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Gyvenimo džiaugsmo praradimas (anhedonija).
- Mintys apie savižudybę.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergant depresija
Kaip Atskirti Depresiją Nuo Nepasitenkinimo Gyvenimu?
Diagnozuoti ir gydyti depresiją yra licencijuoto šeimos gydytojo ir gydytojo psichiatro kompetencija. Depresiją galima įtarti, jei žmogus bent dvi savaites jaučia, kad pablogėjo nuotaika, pradėjo nedžiuginti įprastai džiaugsmą teikę dalykai, tapo sunkiau sukaupti dėmesį, netenkina miego kokybė (ar rytais nubunda nepailsėjęs), sumažėjo motyvacija, energija tęsti įprastą veiklą. Kartais žmonės pastebi ir pakitusius kūno pojūčius, pavyzdžiui, sutrikusį virškinimą, apetito ir maisto skonio pasikeitimus, bendrąjį silpnumą, mieguistumą. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą, kurie po konsultacijos įvertins, ar žmogus tikrai serga depresija, ar yra tiesiog nesaugus, nusivylęs, nelaimingas ir nepatenkintas.
Nerimas ir Depresija
Nerimas dažnai yra depresijos sudėtinė dalis. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad užsitęsęs nerimas gali būti laikomas depresijos priežastimi. Nuolatinis skubėjimas, stengimasis būti „tobulu“, įtampa darbe, nesaugumo jausmas, neužtikrintumas savo ar artimųjų ateitimi, praradimų baimė gali būti ir atskirų nerimo sutrikimų priežastis. Jeigu šie pojūčiai užsitęs, gali išsivystyti ir kitų nerimo sutrikimų, kurie negydomi gali sukelti ne tik depresiją, bet ir kitas ligas.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: Pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Asmeninės netektys: Netektis didina riziką susirgti depresija. Jautruoliams, turintiems paveldėtą polinkį psichikos sutrikimams išsivystyti, kai kurie aplinkos įvykiai, suvokiami kaip asmeniškai reikšmingi, skausmingi, žeidžiantys išgyvenimai, gali sukelti depresiją. Tačiau pačios netektys nereiškia, kad būtinai bus susergama šia liga.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija?
Jei jūsų artimajam ar draugui būdingi bent keli iš aukščiau išvardintų simptomų, visų pirma atvirai su juo pasikalbėkite. Daugelis depresija sergančių žmonių pagalbos nesikreipia ilgai, kartais net dešimtis metų.
- Pradėkite pokalbį: Pokalbį galima pradėti tokiomis frazėmis kaip „Man neramu dėl tavęs“, „Neseniai pastebėjau, kad tavo elgesys pasikeitė. Man įdomu, kaip tu jautiesi“, „Pastaruoju metu tu atrodai liūdnas“.
- Būkite palaikantys: Pokalbio metu galima vartoti tokias frazes kaip „Tu nesi viena/vienas. Aš su tavimi“, „Galbūt tu dabar tuo netiki, bet vieną dieną tavo savijauta pagerės“, „Gal aš nesuprantu, kaip tu jautiesi, bet tu man rūpi ir aš labai noriu padėti“, „Tu esi man svarbi/svarbus“.
- Išklausykite: Išklausykite, ką kitas žmogus nori pasakyti. Kad ir ką jis kalbės, pasistenkite jį išklausyti palaikydami ir be išankstinio nusistatymo.
- Būkite kantrūs: Depresijos gydymosi procesas gali būti sunkus ir lėtas, su „atkritimais“. Depresija neišgydoma per naktį.
- Skatinkite aktyvumą: Pakvieskite jį prisidėti prie smagių veiklų - nueiti kartu į filmą, susitikti su draugais ir t. t. Sergantiems depresija gali padėti fizinė veikla, tad paraginkite jį sportuoti.
- Kalbėkite apie savižudybę: Svarbiausia - nenutylėkite šios temos. Kad ir kaip nejaukiai galite jaustis iš pradžių, atvirai su juo pasikalbėkite ir paklauskite, ką jis iš tikrųjų jaučia ir galvoja. Artimas žmogus gali apie savižudybę užsiminti su humoru, taip pat gali sakyti kažką panašaus į „vis tiek be manęs pasauliui būtų geriau“.
Ko Negalima Sakyti Sergančiam Depresija?
Tam tikrų frazių jokiu būdu negalima sakyti, nes jos sukels sergančiam depresija žmogui dar didesnį skausmą. Tarp tokių frazių - „Viskas tik tavo galvoje“, „Mes visi kartais jaučiamės blogai“, „Pažiūrėk į šviesiąją pusę“, „Kas tau negerai?“, „Pažiūrėk į savo gyvenimą, jis puikus“.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūros standartai
Kaip Pasiūlyti Pagalbą?
Kad jis per daug neišsigąstų, galite pasiūlyti iš pradžių nueiti pas šeimos gydytoją. Pasisiūlykite pats rasti tinkamą artimam žmogui specialistą ir kartu su juo nueikite į pirmąjį vizitą. Svarbu jam suteikti bet kokią paramą, kurios jam reikia ir kurią jis priima.
Depresijos Gydymas
Pagrindinės gydymo sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Pastaruoju metu depresijai gydyti vis plačiau yra naudojama kognityvinė ir elgesio terapija.
- Medikamentinis gydymas: Įprastai depresijai gydyti naudojami antidepresantai - vaistai, veikiantys smegenyse esančias medžiagas, reguliuojančias mūsų nuotaiką.
Gydymas Tranksranialine Magnetine Stimuliacija
Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre nuo šių metų taikoma tranksranialinė magnetinė stimuliacija. Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą. Tai gera žinia pacientams, kuriems yra išsivysčiusi gydymui atspari depresijos forma.
Vaikų Depresija
Nemaža dalis vaikų serga depresija, o depresyvios nuotaikos - dar dažnesnės. Didžiausi psichologiniai vaikų iššūkiai yra jausmai, supratimas, jog kažkas manyje vyksta, bet aš to nesuprantu ir nežinau, ką daryti.
Vaiko Elgesys, Rodantis Sunkumus
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Taip pat skaitykite: Vilniaus stoties rajono prostitucijos analizė
Vaiko Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Vyrų Depresija
Vyrų depresija dažnai nepakankamai atpažįstama, nediagnozuojama, o kartu ir negydoma. Vyrai, susiduriantys su depresija, žymiai dažniau nei moterys nurodo tokius simptomus kaip piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, pyktis, agresija, dirglumas ir rizikingas elgesys, o ne įprastus depresijai priskiriamus simptomus.