Ką daryti, jei mokykloje nėra psichologo: pagalbos galimybės Lietuvoje

Švietimo įstaigose dirbantys psichologai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant mokinių emocinę gerovę ir psichologinę sveikatą. Tačiau pasitaiko situacijų, kai mokykloje psichologo nėra. Šiame straipsnyje aptariama, kur kreiptis pagalbos, jei mokykloje nėra psichologo, kokias paslaugas teikia pedagoginės psichologinės tarnybos ir kaip tėvai gali padėti vaikui susidoroti su sunkumais.

Pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) veikla

Jei mokykloje nėra psichologo, viena iš pagrindinių vietų, kur galima kreiptis pagalbos, yra pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). PPT teikia švietimo pagalbą mokykloms ir mokiniams, įskaitant specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, psichologines konsultacijas ir pagalbą krizių atvejais.

Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas

Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau - Tarnyba) vertina asmenis nuo 0 iki 21 metų, kurie gyvena Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir (arba) yra ugdomi Šiaulių miesto savivaldybės ugdymo įstaigose, kurių steigėja yra Šiaulių savivaldybės taryba. Įvertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ugdymo programą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.

Įvertinimas atliekamas remiantis „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775.

Ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (toliau - VGK), atlikusi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus mokinių (vaikų) specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą, rekomenduoja atlikti išsamų įvertinimą Tarnyboje. VGK pateikia Tarnybai dokumentus:

Taip pat skaitykite: Psichiatro konsultacijos vadovas

• sutikimą dėl ugdymosi sunkumų priežasčių įvertinimo Tarnyboje;
• VGK pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/ pakartotinio įvertinimo;
• klasės ar dalykų mokytojų užpildytą anketą (mokiniams);
• stebėjimo kortelę (ikimokyklinio amžiaus vaikams);
• ugdymosi pasiekimų aprašą, jei mokinys (vaikas) vertinamas pakartotinai;
• medicininių dokumentų išrašus, kitų specialistų pažymas arba kopijas (jei vaikas turi sveikatos problemų ar nustatytų raidos sutrikimų);
• lietuvių kalbos ir matematikos mokomųjų dalykų klasės ir kontrolinių darbų sąsiuvinius, piešinius.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų vertinimą atlieka Tarnybos logopedas, esant reikalui - specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, vaikų neurologas, surdopedagogas (jeigu vaikas turi klausos sutrikimų). Kompleksinį mokinių vertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, esant reikalui - vaikų neurologas, surdopedagogas (jeigu vaikas turi klausos sutrikimų). Atlikę vaiko gebėjimų įvertinimą, specialistai pateikia tėvams (globėjams, rūpintojams) ir pedagogams išsamias išvadas apie mokinio gebėjimų stipriąsias ir silpnąsias puses, rekomenduoja tolimesnius ugdymo būdus, programas ir reikalingą mokiniui pagalbą.

Psichologinės konsultacijos

Individualios psichologo konsultacijos skirtos padėti šeimai suprasti vaikui kylančius sunkumus, numatyti reikalingos pagalbos kryptis ir, bendraujant su tėvais (globėjais, rūpintojais), tuos sunkumus spręsti. Į psichologą individualioms konsultacijoms gali kreiptis:

• mokinys (vaikas) savarankiškai (nuo 16 m.), patirdamas emocinius, bendravimo, mokymosi sunkumus;
• mokinio - ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiko - tėvai (globėjai, rūpintojai), norėdami atrasti efektyvesnius bendravimo su vaiku būdus, koreguoti jo netinkamo elgesio apraiškas, padėti įveikti krizines situacijas ir kt.;
• mokyklos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas (jo nesant - jo pavaduotojas arba kitas mokyklos vadovo įgaliotas mokyklos vaiko gerovės komisijos narys), gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą dėl psichologinio konsultavimo;
• Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokykloje nesant psichologo.

Kita PPT teikiama pagalba

PPT taip pat teikia surdopedagoginę pagalbą vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Surdopedagogas veda tarties, klausos lavinimo ir kalbos ugdymo pratybas.

PPT konsultuoja ugdymo įstaigas anoniminės atvejo analizės klausimais, konsultuoja VGK narius, organizuoja edukacinius renginius ir teikia individualias specialistų konsultacijas.

Krizių mokykloje metu Tarnybos psichologų komanda padeda mokyklos VGK, padeda mokyklos bendruomenei išgyventi kilusių jausmų sumaištį, išreikšti visus su kriziniais išgyvenimais kilusius jausmus ir juos priimti.

Taip pat skaitykite: Kur rasti psichologą Lazdijuose

Kreipimasis į PPT

Kreipiantis į PPT dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, reikia pateikti:

• vaiko asmens dokumento kopiją;
• prašymą;
• Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos kopiją;
• Komisijos posėdžio išrašą apie Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą ar neatliktą vertinimą (kai kreipiasi tėvai (globėjai, rūpintojai), pilnametis mokinys, neturėdami Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos);
• mokinio individualaus ugdymo planą, mokinio rašto darbus;
• pagal poreikį Tarnybos prašomą papildomą informaciją.

Jei tėvams (globėjams, rūpintojams) kyla vaiko ugdymo sunkumų (kalbos, bendravimo, elgesio ir kitų) namuose, jie gali kreiptis į Tarnybą, kurios veiklos teritorijoje yra Mokykla, pateikdami:

• vaiko asmens dokumento kopiją;
• prašymą;
• vaiko piešinius ar kitokius darbus;
• vaiko sveikatos būklės vertinimo dokumentų kopijas;
• individualų ankstyvosios reabilitacijos planą (jeigu toks yra sudarytas ir vykdomas), sudarytą vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų.

Pakartotiniam vertinimui pateikia:

• prašymą;
• atnaujintą Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formą per laikotarpį nuo paskutinio Vertinimo Tarnyboje, kurią užpildo mokytojas (-ai), švietimo pagalbos specialistai, remdamiesi individualaus ugdymo planu ir Aprašo II skyriumi;
• mokinio individualaus ugdymo planą, mokinio rašto darbus.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) arba pilnametis mokinys per 5 darbo dienas nuo pristatytos Vertinimo išvados gali teikti apeliaciją Tarnybai, kurios veiklos teritorijoje yra Mokykla.

Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus bendrosiose programose numatytą patenkinamą pasiekimų lygį, Komisija argumentuotu raštu kreipiasi į Mokyklos vadovą ar Tarnybą dėl švietimo pagalbos ir (arba) ugdymo pritaikymo nutraukimo, kartu pateikdama tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą ir atnaujintą Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formą ar jos dalį.

Taip pat skaitykite: Tvarka dėl psichologinės pagalbos vaikams

Kiti pagalbos būdai

Be PPT, yra ir kitų organizacijų bei specialistų, galinčių suteikti pagalbą vaikams ir paaugliams, patiriantiems sunkumų:

• Vaikų linija: teikia emocinę paramą telefonu ir internetu.
• Jaunimo linija: teikia emocinę paramą telefonu ir internetu jaunuoliams.
• Psichikos sveikatos centrai: teikia psichiatrines ir psichoterapines paslaugas.
• Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: gali teikti individualias konsultacijas ir terapiją.

Tėvų vaidmuo

Net ir nesant psichologo mokykloje, tėvai gali atlikti svarbų vaidmenį padedant vaikui susidoroti su sunkumais:

• Būkite atidūs vaiko emocinei būklei. Stebėkite, ar vaikas nepatiria nuotaikų svyravimų, nerimo, baimės, ar neatsirado nepaaiškinamų psichosomatinių simptomų.
• Klausykite vaiko. Leiskite vaikui kalbėti ir atidžiai klausykite nekaltindami, nedrausmindami ir neduodami patarimų, o padėkodami už pasitikėjimą.
• Stiprinkite vaiko savivertę ir pozityvų mąstymą. Skatinkite vaiką dalyvauti veiklose, kurios jam patinka ir kuriose jis jaučiasi sėkmingas.
• Mokykite vaiką emocinės reguliacijos įgūdžių. Išmokykite vaiką atpažinti ir paleisti įtampą. Tam gali padėti gilaus kvėpavimo, raumenų relaksacijos technikos.
• Skatinkite vaiko savarankiškumą ir problemų sprendimą. Tarkitės su vaiku, kaip jis pats galėtų sau padėti, galbūt kreiptis į mokyklos specialistą, gal skambinti į pagalbos liniją, gal kreiptis į draugus.
• Ieškokite laiko bendroms veikloms. Dalinkitės pozityviomis patirtimis - atostogos, šeimos žaidimai ar tiesiog pasivaikščiojimai gamtoje.
• Bendraukite su mokykla. Domėkitės, kokias prevencines programas įstaiga taiko, šių programų palaikymas ir nenuvertinimas. Rekomenduojama, kad tėvai kartu su mokykla aiškintų vaikams, kad patyčios yra nepriimtinos ir kad kiekvienas gali padėti (pvz., netoleruoti žeminančių komentarų).
• Jei reikia, kreipkitės į specialistus. Jei vaiko sunkumai yra dideli ir tėvai negali padėti, kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar kitą specialistą.

Patyčios

Prasidėjus naujiems mokslo metams vaikai grįžta į klases, būrelius, pasimato su per vasarą nematytais draugais. Deja, ne visada tai atneša džiaugsmą - grįžus į mokyklos aplinką kai kurie iš jų susiduria su patyčiomis. Jas išgyvenančių vaikų tėvai pastebi, kad kažkas ne taip, tačiau sutrinka patys - o kaip reikia šią problemą spręsti?

„Šeima turėtų būti ta aplinka, kurioje niekas nepatiria sąmoningai skaudinančio, kitą žeminančio elgesio. N. Jūrelienė akcentuoja, kad toks santykis su vaiku dažniau įmanomas, kai tėvai vadovaujasi autoritetingos (švelnios ir kartu aiškias, nuoseklias ribas brėžiančios) tėvystės principais.

Kadangi elektroninės patyčios yra globali problema, tad ir iniciatyvos ją spręsti įgauna platų mastą - kuriamos strategijos ir inicijuojami konkretūs veiksmai, siekiant užtikrinti kuo saugesnį vaikų ir paauglių dalyvavimą internetinėje erdvėje.

Ką daryti, jei sužinote, kad vaikas patiria elektronines patyčias? „Leiskite jam kalbėti ir atidžiai klausykite nekaltindami, nedrausmindami (juolab negrasindami, kad atimsite telefoną ar užblokuosite jo socialinius tinklus), neduodami patarimų, o padėkodami už pasitikėjimą. Tarkitės su vaiku dėl veiksmų plano - svarbu saugoti jo autonomiją ir nenuvertinti jo asmeninių pastangų kovoti su patiriama skriauda. Ji pateikia ir praktinių patarimų: kaupkite įrodymus (iškart fiksuokite visas žinutes, komentarus, nuotraukas ar pokalbius, darykite ekrano nuotraukas su išsaugotais laikais, datomis). Tarkitės su vaiku dėl konkrečių veiksmų (pvz., galbūt verta užblokuoti agresyvų, besityčiojantį draugą), neslėpkite ir savo planų - galbūt ruošiatės apie tai pranešti mokyklai ar kreiptis dėl atvejo ištyrimo į policiją, socialinį tinklą (daugelis svetainių turi funkciją, įgalinančią pranešti apie piktnaudžiavimą).

„Matydami, kad patiriamos patyčios veikia ir vaiko psichinę savijautą, atsiranda depresijos požymių, kreipkitės pagalbos ir į atitinkamus specialistus. Svarbu reaguoti ir pasinaudoti visomis pagalbos galimybėmis, taip užkertant kelią ilgalaikiam patyčių poveikiui vaiko psichikai“, - primena N.

Tokios situacijos, anot psichologės, itin jautrios. „Pirmiausia vaikas turi gauti iš tėvų patvirtinimą, kad mokykloje niekam nevalia tyčiotis, juolab tiems suaugusiems, kurie privalo užtikrinti jo saugumą. Ji akcentuoja, kad tokiose situacijose labai svarbūs įrodymai, tad reikia rinkti faktus, galbūt juos gali patvirtinti kiti klasės vaikai. N. Jūrelienė pataria pirmiausia susisiekti su mokytoju ar mokytoja ir pabandyti išspręsti situaciją. Svarbu išlaikyti pagarbumą ir objektyvumą, išsakyti savo nuogąstavimus. Tokiais atvejais naudingas ir mokyklos bendruomenės palaikymas - reikėtų pasitarti su kitų vaikų tėvais. Psichologė pastebi, kad neretai kita pusė gali tėvų siekį ginti vaiką suprasti kaip „bandymą susidoroti“, o šito reikėtų vengti, kaip ir žinutės vaikui „parodysim tai mokytojai“ . „Liūdna, kad kartais tokią teisę pavyksta apginti tik perkėlus vaiką į kitą klasę ar net mokyklą“, - apgailestauja N.

Pozityvios tėvystės programos

Tėvams, norintiems geriau suprasti savo vaikus ir stiprinti tarpusavio ryšį, gali būti naudingos pozityvios tėvystės programos:

• STEP 0-6: Pozityvios tėvystės programa ankstyvojo amžiaus vaikų tėvams. Mokymuose nagrinėjami ankstyvojo amžiaus vaikų psichologiniai-emociniai poreikiai, elgesio priežastys ir auklėjimo metodai, padedantys ugdyti savarankiškumą, bendradarbiavimą ir emocinį intelektą.
• STEP 6-12: Pozityvios tėvystės programa mokyklinio amžiaus vaikų tėvams. Mokymuose nagrinėjamos dažniausiai tėvams kylančios situacijos: kaip paskatinti vaiką atsakingai žiūrėti į mokslus ir namų darbus, kaip padėti jam tapti savarankiškesniam ir aktyviau įsitraukti į šeimos gyvenimą, kaip sudominti jį šeimos veiklomis ir skatinti bendravimą, kaip nustatyti aiškias ribas ir konstruktyviai reaguoti į elgesio iššūkius.
• STEP 12-17: Pozityvios tėvystės programa paauglių tėvams. Mokymuose nagrinėjami dažniausiai kylantys iššūkiai, susiję su paauglių elgesiu, savarankiškumo ugdymu, atsakomybių prisiėmimu, laiko valdymu, mokymosi motyvacija bei ribų nustatymu.

Pozityvios pedagogikos programa mokytojams

STEP-M - tai pozityvios pedagogikos programa, skirta mokytojams, siekiantiems geriau suprasti mokinių elgesio priežastis, stiprinti santykius klasėje ir taikyti veiksmingus mokymo bei drausminimo metodus.

Kognityvinio elgesio intervencija traumos mokykloje atveju

KEITMA - tai mokslu grįsta kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodika, skirta padėti mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams, patyrusiems traumines patirtis. Ši metodika taikoma mokyklų aplinkoje siekiant sumažinti potrauminio streso simptomus, nerimą, depresiją bei stiprinti emocinį atsparumą.

Išvados

Nors psichologo nebuvimas mokykloje gali būti iššūkis, yra daug būdų, kaip gauti pagalbą vaikui. PPT teikia įvairias paslaugas, įskaitant specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, psichologines konsultacijas ir pagalbą krizių atvejais. Be to, yra ir kitų organizacijų bei specialistų, galinčių suteikti pagalbą. Svarbiausia, kad tėvai būtų atidūs vaiko emocinei būklei, klausytų jo ir, jei reikia, kreiptųsi į specialistus.

tags: #kur #kreiptis #nesant #psichologo #mokykloje