Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti psichologinės pagalbos vaikams teikimo tvarką Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir praktinėmis rekomendacijomis. Straipsnyje aptariami pagrindiniai principai, pagalbos gavėjai, teikimo etapai ir konfidencialumo užtikrinimo aspektai. Taip pat pateikiama informacija apie organizacijas, teikiančias ankstyvąją pagalbą vaikams, turintiems raidos ar autizmo spektro sutrikimų.
I. Bendrosios Nuostatos
Šis aprašas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-663 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. įsakymu Nr.
Pagalbos Gavėjai
Pagalbos gavėjai - Kauno r.. (Ši dalis reikalauja patikslinimo, nes nurodyta tik Kauno r., o turėtų būti tiksliau įvardinti asmenys, kuriems teikiama pagalba).
Konfidencialumas
Informacija apie pagalbos gavėjus, jų problemos turinį ir teiktą pagalbą laikoma konfidencialia. Teisės aktų numatyta tvarka ji gali būti teikiama švietimo pagalbos specialistams ir (ar) kitiems asmenims, kurie yra susiję su mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų sprendimu (nepažeidžiant psichologo profesinės etikos reikalavimų). Tai užtikrina, kad vaiko asmeninė informacija būtų apsaugota ir naudojama tik jo gerovei.
II. Psichologinės Pagalbos Teikimo Etapai
(Šiame skyriuje turėtų būti detalizuoti psichologinės pagalbos teikimo etapai, pradedant nuo poreikio nustatymo ir baigiant įvertinimu. Informacija apie tai, kokie specialistai dalyvauja kiekviename etape ir kokios procedūros taikomos, yra būtina.)
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Poreikio Nustatymas
Pagalbos Planavimas ir Teikimas
III. Pagalbos Formos ir Būdai
(Šiame skyriuje turėtų būti išvardintos ir aprašytos įvairios psichologinės pagalbos formos ir būdai, taikomi vaikams. Pavyzdžiui, individualios konsultacijos, grupinės terapijos, šeimos konsultacijos ir kt.)
Individuali Konsultacija
Grupinė Terapija
Šeimos Konsultacijos
Krizių Įveikimas
IV. Kreipimosi Tvarka
(Šiame skyriuje turėtų būti paaiškinta, kaip vaikas ar jo tėvai (globėjai) gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos. Taip pat turėtų būti nurodyti kontaktai ir adresai įstaigų, teikiančių tokią pagalbą.)
Kreipimasis Iniciatyva
Mokinys (savarankiškai, iki 16 m.. (Ši dalis reikalauja patikslinimo, nes trūksta informacijos apie tai, ką mokinys gali daryti savarankiškai iki 16 metų).
Tėvų (Globėjų) Sutikimas
Mokyklos Rekomendacija
Kitos Institucijos
V. Ankstyvoji Pagalba Vaikams su Raidos Sutrikimais
Ši dalis skirta informacijai apie ankstyvosios pagalbos paslaugas, teikiamas vaikams, turintiems raidos ar autizmo spektro sutrikimų.
Lietuvos Autizmo Asociacija „Lietaus Vaikai“
Asmenims, turintiems raidos arba autizmo spektro sutrikimų (gali būti su intelekto sutrikimu), ir (ar) jų šeimos nariams teikiamos ankstyvosios pagalbos paslaugos.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Kontaktai:
- El. p. +370 61121811
- El. p. +370 60279545
- El. p. +370 67672299
- El. p. +370 61647125
- El. p. +370 61272364
- El. p. +370 65243467
- El. p. +370 610 08715
- El. p. +370 618 03172
- El. p. +370 61032241
- El. p. +37063863499
- El. p. p. +370 65201031
- El. p. +370 68643014
- El. p. +370 69215373
- El. p. +370 69385044
- El. p. +370 690 25 819
- El. p.
Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau nei 4 paslaugos. ministerijos finansuojamus 2025 m. (Ši dalis yra nebaigta ir reikalauja patikslinimo. Reikia nurodyti, kokios paslaugos teikiamos ir kas finansuoja šias paslaugas iki 2025 m.)
VI. Mokyklos vaidmuo teikiant psichologinę pagalbą
(Šiame skyriuje reikėtų aprašyti mokyklos vaidmenį teikiant psichologinę pagalbą vaikams. Kaip mokykla identifikuoja vaikus, kuriems reikalinga pagalba? Kokias paslaugas mokykla gali pasiūlyti? Kaip mokykla bendradarbiauja su tėvais ir kitomis institucijomis?)
Ankstyvasis pastebėjimas ir įvertinimas
Pagalba mokykloje
Bendradarbiavimas su šeima ir specialistais
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją