Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama gyvūnų gerovei ir apsaugai nuo žiauraus elgesio. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, numatantys administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už netinkamą elgesį su gyvūnais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios baudos gresia už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje, kaip atskiriama administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, kokie įstatymai apibrėžia žiaurų elgesį ir kokia yra teismų praktika šioje srityje. Taip pat panagrinėsime, kokie iššūkiai kyla užtikrinant gyvūnų apsaugą ir kokios priemonės galėtų būti veiksmingiausios kovojant su žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Teisinis Reguliavimas Ir Atsakomybė Už Žiaurų Elgesį Su Gyvūnais
Lietuvoje gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK). Šie teisės aktai nustato, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir kokios sankcijos už juos taikomos.
2021 m. gegužės 27 d. Seimas sugriežtino atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, priimdamas ANK pataisas. Kodekse neliko įspėjimo už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.
Administracinė Atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 346 str. 16-19 d.) numato baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, kurios prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str.
Taip pat skaitykite: Atsakomybės perkėlimo efektas
Baudžiamoji Atsakomybė
Baudžiamasis kodeksas (BK 310 str. 1 d.) už žiaurų elgesį su gyvūnais numato griežtesnes sankcijas: viešuosius darbus, baudą (iki 100 tūkst. Eur), laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Svarbu pažymėti, kad pagrindinis kriterijus, skiriant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, yra pavojingi padariniai. Administracinė atsakomybė taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Žiauraus Elgesio Su Gyvūnais Apibrėžimas
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tačiau įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Tai reiškia, kad už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn.
Nors Lietuvoje žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujai susiformavęs reiškinys, jokie teisės aktai tiesiogiai nenurodo žiauraus elgesio sąvokos apibrėžimo. Tačiau, įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas; sužeidimas ar nužudymas; gyvūnų naudojimas taikiniams; zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir pan.
Taigi, žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Tai reiškia, kad už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai renkantis draudimą
Teismų Praktika Ir Sankcijų Skyrimo Procedūra
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių lyginant su kitų kategorijų bylomis. Per metus teismus pasiekia apie 12-14 baudžiamųjų bylų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 baudžiamąsias bylas, praėjusiais metais tokių bylų nebuvo gauta. Palyginti, bylų dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 str. 2 d.), praėjusiais metais Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta per 130.
Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika - tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daug įvairių aplinkybių - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (teistas, dirba, šeima, elgesys ir kt.); asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (jų skaičių, reikšmę, tarpusavio santykį); nusikalstama veika padarytą žalą.
Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. Kalbant apie BK 310 str. būtina paminėti, kad procesas gali pasibaigti apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstančio sprendimo priėmimo procesu, tai yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paskirti laisvės atėmimo bausmę nėra galima, ir paprastai yra skiriama tokia, su laisvės atėmimo bausmė nesusijusi bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutiko kaltininkas.
Nors Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurių elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Vartotojų atsakomybė: esmė ir principai
Praktikoje, analizuojant paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, 2014 m. kovo mėn. - 2024 m. kovo mėn. laikotarpiu dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Taip pat buvo taikytas laisvės atėmimas, tačiau nei vienu iš šių atvejų nebuvo skiriama maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimties metų laikotarpį ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus.
Iššūkiai Ir Galimi Sprendimai
Nors Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė, užtikrinanti gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio, praktikoje kyla nemažai iššūkių. Vienas iš jų - įstatymų netaikymas arba nepakankamas taikymas. Atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija - ne visada skiria pakankamai dėmesio gyvūnų gerovei ir apsaugai.
Taip pat, už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas sukelia papildomų iššūkių, tokių kaip sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimas, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikantis pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų. Sprendimą kur laikyti šiuos gyvūnus, kokiomis sąlygomis ar iš viso sunaikinti sprendžia Aplinkos apsaugos ministerija. Pavyzdžiui, konfiskuotas gyvūnas gali būti perduodamas gyvūnų globėjams, turintiems tinkamas sąlygas tiems gyvūnams laikyti, arba kitiems gyvūnų laikytojams, galintiems užtikrinti tinkamas sąlygas ir sutinkantiems perimti tokius gyvūnus. Tais atvejais, kai Lietuvoje tokių tinkamų sąlygų laikyti gyvūną apskritai nėra, šis gali būti perduodamas į kitas užsienio valstybes, galinčias apgyvendinti gyvūną.
Siekiant veiksmingiau kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtina:
- Užtikrinti griežtesnį ir nuoseklesnį baudų taikymą.
- Efektyviai kontroliuoti draudimo laikyti gyvūnus.
- Sukurti centralizuotą pažeidėjų registrą.
- Suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
- Vykdyti viešinimo kampanijas, aiškiai informuojančias apie teisinius atvejus ir pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė - kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys.
- Skatinti valstybinių institucijų požiūrio į gyvūnus pasikeitimą. Reikia, kad valstybinės institucijos iš tiesų norėtų padėti gyvūnams, užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui.
Ar Įstatymai Užtikrina Visų Rūšių Gyvūnų Apsaugą?
Lietuvos teisės aktuose, tokiuose kaip baudžiamasis kodeksas ar administracinių nusižengimų kodeksas, aiškiai nereglamentuota kas yra laikoma gyvūnu, todėl gali kilti atitinkamas klausimas - kokių tiksliai gyvūnų apsaugą užtikrina įstatymai?
Atsakymą į šį klausimą galima aptikti kituose Lietuvos teisės aktuose, pavyzdžiui, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų, tokių kaip bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt. apibrėžimai.
Akivaizdu, kad dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose negali būti išvardinamos visos gyvūnų rūšys. Be to, gyvūnų rūšių sąrašas yra pastoviai kintantis dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąją prasme, t. y.
Gyvūnų Gerovės Pažeidimų Skaičius Lietuvoje
Iš to, kas pateikiama viešoje erdvėje, atrodytų, kad gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje situacija bėgant metams nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar per pastaruosius keletą metų teisės pažeidimų prieš gyvūnus skaičius padidėjo, sumažėjo ar nepasikeitė? Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) pateikia informaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiais metais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito. Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022-2024 m. išlieka panašus 2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) nubaustas 141 asmuo. 2024 m. daugiausia - 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą (pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo - už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.). Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 - 136 gyvūnus nuskriaudę asmenys.
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimų tikslas - užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Nors toks draudimas atrodo logiškas ir net savaime suprantamas, siekiant, kad šis teisės aktų pakeitimas būtų priimtas, GGI dirbo ne vienus metus.
Taigi nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš asmens gali būti tik konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus ir juos laikyti. Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022-2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje gerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime, kai šeimininkai muša savo augintinus“, - teigia Lietuvos policijos atstovas. GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo, kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai - vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus“, - teigia organizacijos vadovė.
B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas, gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti, kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu ir nėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiau žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie 60-70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia - šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17 kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšies gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti. Statistikos kiek ir kokio tipo buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų bendrai, Tarnyba pateikti negali, nes apie tai nerenka duomenų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja. 2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30 asmenų. O 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. - 63 asmenys. Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m. nubaustas 171 asmuo.
Ką Dėl Gyvūnų Gerovės Lietuvoje Planuojama Nuveikti?
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
Anot B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų - t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną - padėsite ne tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra neprižiūrimas - tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“, - būtinybę atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja organizacijos vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptis esant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje ČIA. Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
tags: #del #grieztesnes #teisines #atsakomybes #uz #ziauru