Įvadas
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su energetinės priklausomybės iššūkiu. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, priklausomybė nuo importuojamo kuro smarkiai išaugo. Siekiant sumažinti šią priklausomybę, Lietuva deda dideles pastangas plėtodama atsinaujinančius energijos šaltinius, ypač vėjo energetiką Baltijos jūroje. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos energetinę situaciją, pastangas mažinti priklausomybę nuo importo, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir jūrinio vėjo energetikos projektus.
Energetinė Priklausomybė: Istorinis Kontekstas ir Dabartinė Situacija
Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009 m. pabaigoje, Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo kuro padidėjo 30,6 procento, pasiekdama rekordinę 79,4% ribą. 2010 m., palyginti su 2009 m., kuro ir energijos buvo importuota 15,3 procento daugiau, įskaitant 13,5 procento daugiau gamtinių dujų ir net 48,8 procento daugiau akmens anglių. Uždarius Ignalinos AE, elektros energijos importo poreikis žymiai padidėjo.
"Euromonitor international" ekonomistė Aleksandra Svidler teigia, kad toks vertinimas yra nulemtas aukštos energijos paklausos Lietuvos gamybos ir transporto sektoriuje, kurie yra priklausomi nuo kuro ir energetinio žaliavų importo. Tad, pasak jos, sutrikus tiekimu būtų paveikta visa ekonomika, kas nulemia vertinimą. „Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje energijos paklausa yra didesnė, nei Latvijoje ar Estijoje. Taip yra, nes Lietuva turi pakankamai didelį pramonės sektorių, kuris yra gana energetiškai intensyvus, bei didelį transporto sektorių, bet neturime tradicinių energijos resursų. Tad esame priklausomi nuo jų importo, ks padidina mūsų šalies pažeidžiamumą nuo išorinių šokų“, - aiškino A. Svidler. „Sutrikus tiekimui būtų ne tik tiesiogiai paveikti vartotojai ir verslai, bet sutriktų ir mūsų ekonomika ir eksportas, kartu sumažėtų ir šalies konkurencingumas ir paveiktas šalies augimas“, - pridūrė ji.
Ekonomistė paaiškino, kad tyrime buvo žiūrima ne tik į valstybėse vykdomą elektros ar šilimos energijos gamybą, bet ir priklausomybę nuo energijos išteklių importo. Tad, anot jos, auganti elektros gamyba Lietuvoje nesumažina priklausomybės nuo dujų importo. „Mes žiūrėjome į valstybių galimybę savarankiškai aprūpinti savo energijos poreikius, taip pat priklausomybę nuo energijos importo, energijos išteklių įvairovę. Taip pat galimybę aprūpinti savo pajėgumus“, - sakė ji. „Bet be abejo, per pastaruosius metus padidėjo Lietuvos gamyba atsinaujinančiuose šaltiniuose. Bet mes žiūrime į bendrą energetikos tiekimą, tad vien tik tas padidėjimas galėtų padengti importuojamų dujų aspektą“, - paminėjo ji.
Nors Lietuvos energetikos agentūra (LEA) laikosi pozityvesnės nuomonės dėl Lietuvos energetinės situacijos, priklausomybė nuo importo išlieka aktuali problema. LEA laikinoji direktorė Agnė Bagočiūtė teigia, kad Lietuva šiame indekse turėtų užimti aukštesnę poziciją, o pačiame tyrime yra spragų. Anot jos, metodikoje ir tyrime neatsižvelgiama į tai, kad Lietuva greitai sugebėjo perorientuoti savo dujų sektorių ir daug pasiekė elektros gamyboje. „Viešai metodika yra nepateikta, bet netgi mes įvertinę 6 rodiklių grupes, kuriems priskirti svarbos lygiai, tiesiog matome, kad pirmas 10 išsidėstytų šiek tiek kitaip“, - teigė A. Bagočiūtė. „Lietuvos energetikos agentūra mato sektorių ženkliai pozityviau. Tai yra tas pats dujų sektorius ir Lietuva viena pirmųjų persiorientavo nuo rusiškų dujų ir tokie pavyzdžiai rodo, kad tame tyrime tikrai yra spragų“, - pridūrė ji.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo Rusijos mažinimas
Atsinaujinančių Energijos Šaltinių Plėtra
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai, Lietuva siekia kuo plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Platesnis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas elektros ir šiluminės energijos gamybai bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų bei naftos produktų, panaudojimą.
2010 m., palyginti su 2009 m., Lietuvoje sunaudota 1,4 procento daugiau atsinaujinančios energijos. 2010 m. atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrose energijos sąnaudose sudarė 15,2 procento. Dabartiniu metu Lietuvoje didžiausią energijos potencialą turi biomasė, ypač malkos bei medienos atliekos. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų suvartojimo struktūros analizė rodo, kad 2010 m. didžiausias jų kiekis (61,1 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse suvartojama 26,8 procento medienos kuro bei žemės ūkio atliekų.
Viena iš sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Vėjo jėgainėse 2010 m., palyginti su 2009 m., buvo pagaminta 43 procentais daugiau elektros energijos, kuri sudarė 3,9 procento visos šalyje gaminamos elektros energijos. Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. 2010 m. Lietuvoje pagaminta ir patiekta į elektros tinklus 2,4 GWh saulės energijos.
Biodegalų gamybą ir panaudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijų mažinimu bei transporte vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Įtakos turi ir nuolat didėjanti dyzelino (palyginti su benzino) paklausa bei kylančios naftos ir mineralinių degalų kainos. Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys yra biodyzelinas ir bioetanolis. 2010 m. Lietuvoje buvo pagaminta 39,3 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2009 m., 59,8 proc. daugiau) ir 89,2 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2009 m., 14,8 proc. daugiau).
Jūrinio Vėjo Energetikos Projektai
Lietuvai siekiant gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo ir iškastinio kuro, vyksta paruošiamieji darbai konkursams, kuriuose bus atrinkti jūrinio vėjo elektrinių parkų vystytojai. Vyriausybė patvirtino reikalavimus dalyvių finansiniam pajėgumui, patirčiai vykdant tokio pobūdžio projektus, numatyti įpareigojimai aplinkai apsaugai ir indėlis pajūrio bendruomenei. Šie reikalavimai bus įtraukti į aukciono sąlygas būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Vyriausybės sprendimu, būsimųjų aukciono dalyvių vidutinės trejų metų pajamos turės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per metus, o nuosavas kapitalas - ne mažesnis kaip 20 proc. projekto vertės. Patvirtintais reikalavimais numatytas skatinimas jūrinio vėjo elektrinių parko statybų metu mažinti klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Ne mažiau nei 3 proc. Konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet pajūrio savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. Vystytojas turės atlikti visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kitus reikalingus veiksmus parko vystymui.
Šie jūrinio vėjo projektai yra svarbus žingsnis link energetinės nepriklausomybės ir tvarios energetikos sistemos kūrimo Lietuvoje.
"REPowerEU" ir "Naujos Kartos Lietuva" Planai
Seimo Europos reikalų komitete dėmesys skiriamas „REPowerEU“ ir „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo pažangai. Europos Komisijos komunikatas „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ įgyvendinantis veiksmų planas. „REPowerEU“ tikslas - greitai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema ir tikra energetikos sąjunga. Komisija skatins pažangiąsias inovacijas ir iki 2027 metų pagal „REPowerEU“ Veiksmų planą bus papildomai investuota 210 mlrd.
Komitetui taip pat pristatyta Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL planas) priemonių ir rodiklių, kurie turi būti pasiekti iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo Europos Komisijai, įgyvendinimo pažanga. Pirmąjį mokėjimo prašymą Europos Komisijai, pagal kurį tikimasi, kad Lietuva gaus 565 mln. eurų, planuojama pateikti 2022 m. rugsėjo mėn. Norint gauti lėšas, turi būti pasiekti 33 rodikliai iki 2022 m.
Pagal NKL planą Lietuvai skirta 2,225 mlrd. Eur. Pagal NKL planą lėšos išmokamos už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Iš viso NKL plane yra 191 rodiklis, pradėti įgyvendinti ir stebimi 149 rodikliai. NKL plano finansavimo laikotarpis iki 2026 m.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Elektros Energijos Gamybos Pokyčiai
Visgi, pasak LEA laikinosios direktorės, nors Lietuvoje, kuri vis dar priklausoma nuo importo iš kitų valstybių, reiktų didinti elektros gamybą, 2023 metai buvo proveržio laikotarpis. LEA laikinosios direktorės teigimu, šiais metais buvo laikotarpių, kai daugiau nei pusė Lietuvos elektros poreikio buvo padengta gamyba šalies viduje. „Vienas faktas, kuris yra labai akivaizdus, kad Lietuvoje turime didinti nacionalinę elektros generaciją. Ir tai parodė ir praeitos savaitės įvykiai, kai Suomijoje sustojo reaktorius automatiškai išaugo kainos pas mus. Bet turime tikrai gerų naujienų ir šiuos metus galime laikyti proveržio metais, nes ilgą laiką importas sudarė didžiąją dalį energetikos, o nacionalinė gamyba patenkino vos apie trečdalį. O šių metų rugpjūti jau matėme pasigaminimą, kuris viršijo pusę poreikio“, - sakė LEA laikinoj direktorė.
Energijos Suvartojimo Struktūra
2010 m., palyginti su 2009 m., galutinis energijos suvartojimas padidėjo 3,7 procento. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu vyrauja namų ūkių ir transporto sektoriai, kur 2010 m. buvo suvartota atitinkamai 33,3 ir 32,8 procento šalies ūkio šakoms patiektos energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 18 procentų. Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje - atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos.
Visų rūšių kelių transporte 2010 m. suvartota 2,6 procento daugiau kuro (degalų) nei 2009 m, tačiau didėjo tik dyzelino suvartojimas (13,7 proc.), o benzino ir suskystintų dujų - mažėjo (atitinkamai 19,5 ir 1,6 proc.).
tags: #kuro #importavimo #priklausomybe