Psichikos sveikata - svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, tačiau vis dar apipinta mitais ir klaidingais įsitikinimais. Nors pastaraisiais metais psichinės sveikatos problemos pamažu išlenda iš šešėlių ir apie jas ne tik vis daugiau kalbama, bet ir bandoma paneigti klaidingus nusistatymus, visgi daug mitų dar vis aktyviai bujoja žmonių galvose. Vis dar gausu daug pasenusių prielaidų ir senamadiško mąstymo, nepaisant kaip stipriai yra pažengusi medicina ir gebėjimas padėti psichikos problemų turintiems asmenims. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichikos ligų statistiką Lietuvoje ir pasaulyje, aptarsime dažniausiai pasitaikančius mitus ir pateiksime faktus, kurie padės geriau suprasti šią svarbią temą.
Psichikos ligų paplitimas: statistika Lietuvoje
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimai yra gana dažni. 2022 m. 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau Higienos institutas praneša, kad tikėtina, jog tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis. Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc.
Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. Moterų ligotumas šiais sutrikimais yra didesnis nei vyrų. Moterų, kurioms pernai nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims 2022 m. 2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst.
Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligų įtaka asmens teisėms: magistro darbo analizė
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. 2022 m. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys), t. y. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst.
Psichikos ligų paplitimas pasaulyje
Psichikos sveikatos problemos yra retos? Tai - visiškas mitas, kuris taip smarkiai nutolęs nuo tiesos, jog net sunku patikėti, kad dar vis yra daugybė žmonių, kurie tiki šio teiginio teisingumu. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad „1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų“. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su tokiomis problemomis. Kaip paaiškina PSO, psichikos sutrikimai yra „viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje“. Dabartiniais duomenimis, net maždaug 20 % pasaulio vaikų ir paauglių susiduria su psichikos ligomis.
Vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija, kuri 2017 m. paveikė daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje, o dabar tokių yra jau apie 280 milijonų. Tuo tarpu savižudybė yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl miršta asmenys tarp 15-29 metų amžiaus. Naujame tyrime daroma išvada, kad pandemijos metu suaugusiųjų, sergančių depresija, skaičius išaugo netgi trigubai.
Kitas įprastas psichikos sutrikimas - generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS), kuris veikia maždaug 6,8 milijono suaugusiųjų JAV, tai yra daugiau nei 3 žmones iš 100. ES šalyse šis sutrikimas irgi pasitaiko ypač dažnai ir yra antroje vietoje, nusileisdamas tik depresijai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos apibrėžimas
Dažniausi mitai apie psichikos sveikatą
Nors temai skiriama vis daugiau dėmesio ir tyrimų, vis dar egzistuoja daug mitų ir klaidingų nuomonių, susijusių su psichine sveikata. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys mitai ir faktai, kurie padės geriau suprasti psichikos ligas.
1 mitas: Psichikos sveikatos problemos yra retos
Faktas: Kaip jau minėta, psichikos sveikatos problemos yra gana dažnos. PSO duomenimis, kas ketvirtas žmogus pasaulyje gyvenimo eigoje susiduria su psichikos ar neurologiniais sutrikimais.
2 mitas: Panikos priepuoliai gali būti mirtini
Faktas: Panikos priepuoliai yra neįtikėtinai nemalonūs, apimantys greitą širdies plakimą ir didžiulį baimės jausmą. Tačiau jie negali tapti tiesiogine mirties priežastimi. Panikos priepuolis dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, o po to žmogui ir vėl pagerėja. Ir nors vienas iš požymių, kuriuos tuo metu gali justi panikos priepuolį patiriantis žmogus, yra mirties baimė, tačiau iš tiesų jis nemirs ir blogiausiu atveju tiesiog neteks sąmonės.
Visgi verta paminėti, kad panikos priepuolį patiriantis asmuo gali būti labiau linkęs į nelaimingus atsitikimus, kurie gali baigtis susižalojimu ar net mirtimi. Jei patiriate panikos priepuolį arba jaučiate, kad jis artėja, sumažinsite riziką, jei susirasite saugią erdvę ir tiesiog išlauksite, kol priepuolis pasibaigs. Beje, verta paminėti, jog vienkartinius panikos priepuolius patiria net 7-10 proc. žmonių pasaulyje, o 3 proc. iš jų nustatomas panikos sutrikimas, tad tai yra gan dažna problema. Su ja susiduria ne tik jauni žmonės, bet ir vyresni asmenys ar net vaikai - amžiaus limito varginančiai, stiprų baimės jausmą keliančiai panikai nėra.
3 mitas: Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti
Faktas: Senas, bet niekaip iš visuomenės lūpų nedingstantis mitas yra tas, kad žmonės, turintys psichikos problemų, negali išsilaikyti darbe ar būti naudingi kolektyvo nariai. Tai yra visiškai klaidinga. Tiesa, kad žmogus, sergantis ypač sunkia psichine liga, gali nesugebėti reguliariai dirbti. Tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiesiems depresija
4 mitas: Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis
Faktas: Tai toks pats klaidingas teiginys kaip kad sakyti, jog lūžusi koja yra silpnumo požymis. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai. Taip pat dažnai galima išgirsti tokių pasiūlymų kaip „tiesiog išlipk“ iš depresijos, tačiau tai nėra kažkas, nuo ko galima pasveikti per sekundę, vos to panorėjus. Juk, pavyzdžiui, diabetu sergantys žmonės irgi negali iš karto pasveikti. Iš tikrųjų teiginys, jog psichikos problemos yra silpnų žmonių bėda, yra taip toli nuo tiesos, kaip tik begalima nueiti. Nes netgi atvirkščiai - kovojant su psichikos problemomis reikia daug jėgų.
5 mitas: Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia
Faktas: Nors žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su tam tikrais sutrikimais, jie nėra dėl jų kalti. Yra didelis skirtumas tarp atsakomybės prisiėmimo ir kaltės prisiėmimo, tačiau, deja, daug žmonių painioja šiuos dalykus. Apskritai, didžioji dalis psichikos ligų dažniausiai nėra susijusi su žmonių elgesiu prieš joms prasidedant.
6 mitas: Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų
Faktas: Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais. Abu šie dalykai gali padėti psichikos ligomis sergantiems žmonėms skirtingais būdais, tačiau apmokytas terapeutas gali spręsti problemas konstruktyviai ir taip, kaip net geriausi draugai jam neprilygs. Be to, ne visi gali pilnai atsiverti prieš sau artimiausius žmones. Terapija yra konfidenciali, objektyvi ir visiškai orientuota į asmenį, o tokių pokalbių paprastai neįmanoma turėti su draugais. Kita vertus, net jei problemas patiriantis asmuo neturi artimų žmonių, tai nereiškia, kad jis kažkuo prastesnis.
7 mitas: Psichikos problemos yra nulemtos tik genetikos ar biologinio disbalanso
Faktas: Nors tokį teiginį retkarčiais galima išgirsti net ir iš specialistų lūpų, tačiau toks teiginys nėra teisingas ir turėtų būti laikomas tik dar vienu mitu. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, psichinės sveikatos problemų sukelia ne tik blogi genai ar biologinis cheminis disbalansas. Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės patiria psichikos problemas ir neaišku kiek dar veiksnių bus išsiaiškinta ateityje.
8 mitas: Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti
Faktas: Tam tikra psichikos diagnozė nebūtinai yra „bausmė iki gyvos galvos“. Kiekvieno žmogaus patirtis su psichinėmis ligomis yra skirtinga. Kai kurie žmonės gali patirti epizodų, tarp kurių jie grįžta prie „normalios“ savo versijos. Kiti gali rasti gydymo būdų - vaistų ar kalbėjimo terapijos -, kurie atstato jų gyvenimo pusiausvyrą. Kai kurie žmonės gali nesijausti taip, lyg būtų pilnai pasveikę po psichinės ligos, o kai kuriems simptomai gali pablogėti. Tačiau iš esmės daugelis žmonių, po tinkamo gydymo, daugiau ar mažiau pasveiksta.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad „atsigavimas“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Kai kurie atsigavimą gali vertinti kaip sugrįžimą prie to, kaip jautėsi prieš prasidedant simptomams. Kitiems atsigavimas gali būti tiesiog lengvesni simptomai ir grįžimas į laimingą gyvenimą, kad ir koks kitoks nuo prieš tai buvusio jis bebūtų.
9 mitas: Priklausomybė - tai valios trūkumas
Faktas: Šis teiginys taip pat yra neteisingas. Ekspertai narkotikų vartojimo sutrikimus laiko lėtinėmis ligomis. Mokslininkai nustatė, kad valios trūkumas nebuvo lemiamas veiksnys įveikiant priklausomybę.
10 mitas: Psichoterapija trunka amžinai, o specialistai gilinasi į vaikystės problemas
Faktas: Tai mitas, kuris vis dar išsilaikęs nuo senesnių psichoterapijos laikų. Tačiau šiuolaikinė psichoterapija gali būti trumpalaikė ir orientuota į konkrečius sprendimus. Dauguma trumpalaikių psichoterapijos metodų naudoja pažintinį-elgesio modelį, kuriame pabrėžiamos neracionalios mintys, dėl kurių atsiranda netinkamas elgesys ir jausmai. Šio tipo terapija pabrėžia mokymąsi, kas yra tos mintys ir kaip lengvai jas pakeisti, dažnai vos per kelias savaites. Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai gali būti išgydyti per kelis mėnesius, o ne metus. Tad tikrai negalima sakyti, jog vaikščioti į terapiją visiems žmonėms tenka itin ilgą laiko tarpą ar visą gyvenimą.
11 mitas: Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę
Faktas: Tai - mitas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą. Tačiau, kai Eugenas Bleuleris 1908 m. sugalvojo šį terminą, jis bandė „suvokti proto ir elgesio susiskaidymą ir nykimą kaip sutrikimo esmę“. Remiantis PSO, šizofrenijai „būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų, kalbos, savęs jausmo ir elgesio iškraipymai“. Šie iškraipymai gali apimti haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenija sergantiems žmonėms „sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas“. Šizofrenija nėra tas pats, kas disociacinis tapatumo sutrikimas, kuris anksčiau buvo vadinamas daugialypiu asmenybės sutrikimu.
Be to, svarbu paminėti, kad šizofrenija sergantys žmonės sulaukia ir kitų klaidingų, visuomenėje itin dažnų teiginių. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad neįmanoma gydyti šizofrenijos arba ja sergantys asmenys yra nekontroliuojami ir nuolatos pavojingi. Tačiau šią ligą reikia nuolat gydyti. Dažniausia gydymas apima kompleksą vaistų ir bendravimo. Naujų vaistų dėka sergantys žmonės dabar gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime dažniau ir kokybiškiau. Šie vaistai sutvarko cheminių medžiagų disbalansą smegenyse. Vaistai sergančiam šizofrenija taip pat svarbūs kaip ir insulinas diabetikui. Jų vartojimas tampa gyvenimo būdu. Dauguma sergančių yra nepavojingi. Kai kurie gali pasidaryti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai.
12 mitas: Valgymo sutrikimai kankina tik moteris
Faktas: Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga. Tačiau su tuo gali susidurti bet kas. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame buvo tiriama valgymo sutrikimų demografija per 10 metų, parodė, kad statistika keičiasi. Labiausiai valgymo sutrikimų paplitimas padidėjo tarp vyrų, asmenų iš mažesnes pajamas uždirbančių šeimų ir 45 metų ar vyresnių žmonių. Remiantis kitais tyrimais, vyrai šiuo metu sudaro 10-25 % visų anoreksijos ir nervinės bulimijos atvejų, taip pat 25 % persivalgymo sutrikimų atvejų.
13 mitas: Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas
Faktas: Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi.
14 mitas: Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą
Faktas: Tai, žinoma, irgi yra mitas. Laimei, kai pasaulis vis geriau suvokia psichines problemas, šis klaidingas supratimas pamažu nyksta. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai. Tiesa, kai kurie žmonės, sergantys tam tikromis psichinėmis ligomis, gali tapti smurtaujantys ir n…
Depresija: simptomai, priežastys ir gydymas
Depresija siejama su vadinamųjų simptomų triada: neigiamas savęs, aplinkinio pasaulio ir ateities vertinimas. Motyvacijos stoka - taip pat yra vienas depresijos požymių. Žmonės praranda motyvaciją, tai tampa jo elgesio norma, įpročių. Gali išduoti ir pasikeitęs elgesys. Vienintelis ir specifinis depresijos veiksnys nėra žinomas. Genetikai priskiriamas svarbus vaidmuo. Rizika susirgti depresija padidėja 3 kartus, jeigu šia liga sirgo artimas pirmos eilės giminaitis. Tačiau genai, lemiantys depresiją, kol kas nėra žinomi. Depresija suserga ir žmonės, kurių giminėje nebuvo tokių ligonių, vadinasi, paveldimumas ne visada turi lemiamą reikšmę.
Depresiją gali išprovokuoti įvairūs gyvenimo įvykiai - netektys, skyrybos, nesėkmės darbe ir kt. Taip pat depresija gali išsivystyti dėl šviesos trūkumo rudens-žiemos periodu, netinkamos mitybos. Moterims gali vystytis pogimdyvinė depresija. Depresiją gali išprovokuoti infekcijos, operacijos, medikamentai, alkoholis, narkotikai, kt. Šiandien dar turime ir COVID 19 ligą, kuri taip pat gali turėti įtakos depresijos vystymuisi.
COVID-19 pandemijos įtaka psichikos sveikatai
COVID-19 pandemija ir su ja susiję ribojimai turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Padidėjo streso lygis, sumažėjo socialiniai kontaktai, o tai galėjo išprovokuoti įvairius psichikos sutrikimus. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Kaip rūpintis savo psichikos sveikata?
- Bendraukite: Nebendrauti gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate elgesio, emocijų pakitimus ar kūno sutrikimus, kreipkitės į specialistus.
- Sveikai maitinkitės: Netinkama mityba gali turėti įtakos psichikos sveikatai.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Fizinis aktyvumas teigiamai veikia pažintinę, fiziologinę ir socialinę žmogaus veiklos sritį.
- Venkite streso: Stenkitės sumažinti streso lygį savo gyvenime.