Kvetiapinas yra antipsichotinis vaistas, naudojamas šizofrenijai, bipoliniam sutrikimui ir kitoms psichikos sveikatos būklėms gydyti. Nors jis gali būti veiksmingas, svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį. Šiame straipsnyje pateikiama išsami apžvalga apie kvetiapino šalutinį poveikį, įskaitant rizikos veiksnius, simptomus ir valdymo strategijas.
Kas yra kvetiapinas ir kam jis vartojamas?
Kvetiapinas yra antipsichotinis vaistas, priklausantis vaistų nuo psichozės grupei. Jis veikia keisdamas tam tikrų natūralių medžiagų kiekį smegenyse. Kvetiapinas yra skiriamas:
- Šizofrenijos gydymui.
- Bipolinio afektinio sutrikimo gydymui:
- bipolinio afektinio sutrikimo vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų gydymas;
- bipolinio afektinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų gydymas;
- manijos ar depresijos epizodų atkryčio profilaktika bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams, kuriems buvo veiksmingas kvetiapinas.
Dozavimas ir vartojimo metodas
Kvetiapino galima gerti valgymo metu arba tarp valgymų. Dozavimas kiekvienai indikacijai skiriasi, todėl būtina užtikrinti, kad pacientas gautų aiškią informaciją apie tinkamą dozavimą jo būklės atveju.
Suaugę žmonės
- Šizofrenijos gydymas: Kvetiapino reikia duoti gerti du kartus per parą. Paros dozė pirmąsias 4 gydymo dienas turi būti tokia: pirmą parą skiriama 50 mg, antrą - 100 mg, trečią - 200 mg, ketvirtą - 300 mg dozė. Po ketvirtos paros dozė toliau turėtų būti koreguojama iki įprastinės veiksmingos 300-450 mg paros dozės. Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, kvetiapino paros dozę galima koreguoti 150-750 mg intervalo ribose.
- Bipolinio afektinio sutrikimo vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų gydymas: Kvetiapino reikia duoti gerti du kartus per parą. Paros dozė pirmąsias 4 gydymo dienas turi būti tokia: pirmą parą skiriama 100 mg, antrą - 200 mg, trečią - 300 mg, ketvirtą - 400 mg dozė. Toliau dozę galima didinti ir šeštą gydymo parą vartoti didžiausią, t. y., 800 mg, paros dozę (per parą dozę galima didinti ne daugiau kaip 200 mg). Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, kvetiapino paros dozę galima koreguoti 200-800 mg intervalo ribose. Paprastai būna veiksmingos 400-800 mg intervalo paros dozės.
- Bipolinio afektinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų gydymas: Kvetiapino reikia gerti vieną kartą per parą, prieš miegą. Paros dozė pirmąsias 4 gydymo dienas turi būti tokia: pirmą parą - 50 mg, antrą - 100 mg, trečią - 200 mg ir ketvirtą - 300 mg. Rekomenduojama paros dozė yra 300 mg. Klinikinių tyrimų metu 600 mg paros dozę vartojusiems pacientams geresnio poveikio negu vartojusiems 300 mg dozę nenustatyta, tačiau pavieniams pacientams 600 mg dozė gali sukelti palankesnį poveikį. Gydymą didesnėmis kaip 300 mg dozėmis gali pradėti tik turintys bipolinio sutrikimo gydymo patirties gydytojai. Klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad, esant toleravimo problemų, atskiriems pacientams paros dozę galima mažinti iki mažiausios 200 mg paros dozės.
- Ligos atkryčio profilaktika bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantiems pacientams: Pacientams, kuriems ūmaus bipolinio sutrikimo gydymas kvetiapinu buvo veiksmingas, bipolinio afektinio sutrikimo manijos, mišraus ar depresijos epizodų atkryčio profilaktikai reikia toliau vartoti tokią pačią dozę. Palaikomajam gydymui svarbu skirti mažiausią veiksmingą dozę.
Senyvi pacientai
Senyviems pacientams kvetiapino (kaip kitų vaistinių preparatų nuo psichozės) reikia vartoti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, senyviems pacientams gali reikėti lėčiau koreguoti kvetiapino dozę ir parinkti mažesnę gydomąją paros dozę, negu jaunesniems ligoniams. Senyvų pacientų organizme vidutinis kvetiapino plazmos klirensas būna 30 - 50% mažesnis, negu jaunesnių ligonių. Šio vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas vyresniems kaip 65 metų pacientams, sergantiems su bipoliniu sutrikimu susijusiais depresijos epizodais, neištirti.
Vaikų populiacija
Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei nepakankama.
Taip pat skaitykite: Kvetiapinas: sudėtis ir naudojimas
Pacientai, kurių inkstų veikla sutrikusi
Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės koreguoti nebūtina.
Pacientai, kurių kepenų veikla sutrikusi
Kvetiapinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse, todėl pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, kvetiapino būtina vartoti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Pacientus, kuriem nustatyta sutrikusi kepenų veikla, reikia pradėti gydyti 25 mg paros doze. Toliau, atsižvelgiant į konkrečiam pacientui sukeliamą klinikinę reakciją ir vaistinio preparato toleravimą, dozę kasdien galima didinti po 25-50 mg iki veiksmingos paros dozės.
Kontraindikacijos
Kvetiapino vartoti draudžiama, jeigu yra alergija kvetiapinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai. Taip pat, kvetiapino vartojimas kartu su citochromo P450 3A4 inhibitoriais, tokiais kaip ŽIV proteazės inhibitoriai, azolo grupės preparatai nuo grybelių, eritromicinas, klaritromicinas ir nefazodonas.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kadangi kvetiapinas skirtas kelioms ligoms (indikacijoms) gydyti, vartojimo saugumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvieno paciento diagnozę ir dozę, kuria jis bus gydomas.
Vaikų populiacija
Vaikams ir paaugliams iki 18 metų kvetiapino vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų šiai amžiaus grupei nepakanka. Klinikiniai tyrimai su kvetiapinu parodė panašų saugumo pobūdį kaip suaugusiems, tačiau kai kurių nepageidaujamų reiškinių (padidėjęs apetitas, padidėjusi prolaktino koncentracija serume, vėmimas, rinitas ir sinkopė) vaikams ir paaugliams pasireiškė dažniau negu suaugusiems arba galėjo turėti kitokią reikšmę vaikams ir paaugliams (ekstrapiramidiniai sutrikimai ir dirglumas), o vieno iš jų (kraujospūdžio padidėjimo) tyrimų metu suaugusiems nebuvo nustatyta. Taip pat gauta pranešimų apie vaikų ir paauglių skydliaukės funkcijos rodiklių pokyčius. Be to, netirtas ilgalaikio (ilgesnės kaip 26 mėn. trukmės) gydymo saugumas augimo ir brendimo požiūriu, taip pat nežinomas ilgalaikis poveikis pažintinės funkcijos ir elgesio vystymuisi.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie kvetiapino šalutinį poveikį
Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vaikams ir paaugliams, sirgusiems šizofrenija, bipolinio sutrikimo manijos faze ir bipoline depresija, ekstrapiramidinių simptomų dažniau pasireiškė vartojant kvetiapiną negu vartojant placebą.
Savižudybė ar mintys apie savižudybę, ligos klinikinis pasunkėjimas
Bipoliniu sutrikimu sergančių pacientų depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe susijusių reiškinių) rizika. Ši rizika išlieka padidėjusi tol, kol pasireiškia reikšminga remisija. Kelias pirmąsias gydymo savaites ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, todėl pacientą reikia atidžiai stebėti, kol pagerėjimas pasireikš. Bendros klinikinės patirties duomenimis, ankstyvųjų sveikimo stadijų metu savižudybės pavojus gali būti didesnis.
Be to, dėl žinomų su gydoma liga susijusių rizikos veiksnių gydytojas turi įvertinti galimą su savižudybe susijusių reiškinių riziką staiga nutraukus kvetiapino vartojimą. Kitokie kvetiapinu gydomi psichikos sutrikimai taip pat gali būti susiję su savižudybe siejamų reiškinių rizikos padidėjimu. Be to, šios būklės gali reikštis sergant didžiosios depresijos epizodais. Todėl gydant pacientus kitomis psichikos ligomis reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių kaip ir gydant pacientus, sergančius didžiosios depresijos epizodu.
Žinoma, kad pacientams, kuriems yra buvę su savižudybe siejamų reiškinių arba kuriems prieš gydymą yra reikšmingas savižudybės ideacijos laipsnis, yra didesnė minčių apie savižudybę arba bandymo žudytis rizika, todėl juos gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Antidepresantais gydomų suaugusių pacientų, sergančių psichikos sutrikimais, placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad jaunesniems negu 25 metų pacientams, gydomiems antidepresantais, palyginti su placebu, savižudiško elgesio rizika yra didesnė.
Pacientus, ypač tuos, kuriems būdinga didelė rizika, reikia įdėmiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant vaistinio preparato dozę. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad būtina sekti bet kokius būklės pablogėjimo požymius, su savižudybe susijusius poelgius arba mintis apie savižudybę, taip pat kitus neįprastus elgesio pokyčius ir, jeigu jų atsiranda, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kvetiapino vartojimo problemos
Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo bipolinio sutrikimo didžiųjų depresijos epizodų ištikti pacientai, parodė didesnę su savižudybe susijusių reiškinių riziką jauniems (jaunesniems kaip 25 metų) suaugusiems pacientams vartojant kvetiapiną, negu vartojant placebą (atitinkamai 3% ir 0%).
Metabolizmo sutrikimų rizika
Atsižvelgiant į klinikinių tyrimų metu nustatytus kūno svorio, gliukozės koncentracijos kraujyje (žr. „Hiperglikemija“) ir lipidų koncentracijos pokyčius manoma, kad šiuo vaistiniu preparatu gydomiems pacientams (taip pat ir tiems, kurių rodmenys iki gydymo buvo normalūs) gali padidėti metabolizmo sutrikimų rizika, kurią būtina koreguoti atsižvelgiant į klinikinį poreikį (taip pat žr. 4.8 skyrių).
Ekstrapiramidiniai simptomai
Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu suaugusiems pacientams, vartojusiems kvetiapiną nuo bipolinio sutrikimo didžiosios depresijos epizodų, ekstrapiramidinių simptomų pasireiškė dažniau negu vartojusiems placebą (žr. 4.8 ir 5.1 skyrių).
Kvetiapino vartojimas buvo susijęs su akatizija, pasireiškiančia subjektyviu nemaloniu arba sukeliančiu stresą neramumu, poreikiu judėti susijusiu su negebėjimu ramiai sėdėti arba stovėti. Tai labiau tikėtina pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems pasireiškia šie požymiai, dozės didinimas gali būti žalingas.
Vėlyvoji diskinezija
Jeigu atsiranda vėlyvosios diskinezijos požymių ar simptomų, reikia apsvarstyti, ar nesumažinti dozės ir ar nenutraukti kvetiapino vartojimo . Pažymėtina, kad nutraukus gydymą vėlyvoji diskinezija gali pasunkėti ar net prasidėti (žr. 4.8 skyrių).
Mieguistumas ir svaigulys
Vartojant kvetiapiną gali pasireikšti mieguistumas ir susijusių simptomų, pvz., sedacija (žr. 4.8 skyrių). Bipolinės depresijos ir didžiojo depresinio sutrikimo gydymo klinikinių tyrimų metu mieguistumas dažniausiai pasireikšdavo per pirmąsias 3 gydymo paras ir būdavo nuo lengvo iki vidutinio. Pasireiškus dideliam mieguistumui, pacientui gali reikėti dažnesnio kontakto su gydytoju bent 2 savaites nuo mieguistumo pasireiškimo arba kol jis palengvės, taip pat gali tekti svarstyti gydymo nutraukimo tikslingumą.
Ortostatinė hipotenzija
Gydymas kvetiapinu susijęs su ortostatine hipotenzija ir svaiguliu (žr. 4.8 skyrių), kurie, kaip ir mieguistumas, pasitaiko dažniausiai pradiniu laikotarpiu nustatant vaistinio preparato dozę. Dėl to pacientai, ypač senyvi, gali dažniau nugriūti ir susižeisti. Todėl pacientus reikia įspėti, kad jie būtų atsargūs, kol pripras prie vaistinio preparato galimo poveikio.
Kvetiapino būtina atsargiai vartoti pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių ligomis arba kuriems yra kitos būklės, susijusios su didesniu polinkiu į hipotenziją. Jeigu pasireiškia ortostatinė hipotenzija, būtina apsvarstyti, ar nereikia sumažinti dozės arba ją lėčiau didinti, ypač gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams.
Traukuliai
Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu priepuolių dažnis kvetiapino ir placebo vartojusiems ligoniams nesiskyrė. Apie traukulių dažnį pacientams, sirgusiems su traukuliais susijusiu sutrikimu, duomenų nėra. Pacientus, kuriems yra buvę traukulių, gydyti kvetiapinu, kaip ir kitais antipsichoziniais preparatais, rekomenduojama atsargiai (žr. 4.8 skyrių).
Piktybinis neurolepsinis sindromas
Buvo atvejų, kai, vartojant vaistinius preparatus nuo psichozės (įskaitant kvetiapiną, žr. 4.8 skyrių), ištiko piktybinis neurolepsinis sindromas, kuris kliniškai pasireiškia hipertermija, pakitusia psichika, raumenų stinguliu, autonominės nervų sistemos nestabilumu ir padidėjusia kreatinkinazės koncentracija. Ištikus piktybiniam neurolepsiniam sindromui, reikia nutraukti kvetiapino vartojimą ir atitinkamai gydyti.
Sunki neutropenija ir agranulocitozė
Kvetiapino klinikinių tyrimų metu pasireiškė sunki neutropenija (neutrofilų skaičius <0,5 x 109/l). Dauguma sunkios neutropenijos atvejų nustatyti per pirmuosius kelis gydymo kvetiapinu mėnesius. Aiškaus sąryšio su doze nebuvo. Patirtis, sukaupta vaistiniam preparatui patekus į rinką, rodo, kad kai kuriais atvejais ištiko mirtis. Galimi neutropenijos rizikos veiksniai yra iš anksčiau esantis mažas leukocitų kiekis kraujyje ir buvusi vaistų sukelta neutropenija, tačiau keli neutropenijos atvejai užfiksuoti ir nebuvus rizikos veiksnių. Pacientams, kuriems neutrofilų yra mažiau negu 1 x 109/l, kvetiapino vartojimą reikia nutraukti. Reikia stebėti, ar šiems ligoniams neatsiranda infekcijos požymių ir simptomų, bei sekti jų neutrofilų skaičių (kol jis taps didesnis negu 1,5 x 109/l) (žr. 5.1 skyrių).
Į neutropenijos galimybę reikia atsižvelgti, jeigu pasireiškia infekcija ir karščiavimas, ypač nesant aiškios šių sutrikimų priežasties. Juos reikia gydyti pagal klinikinį poreikį.
Pacientus reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų, jeigu vartojant Quetiapine Teva pasireikštų agranulocitozei ar infekcijai būdingų požymių arba simptomų (pvz., karščiavimas, silpnumas, letargija arba faringitas). Tokiems pacientams reikia nedelsiant ištirti leukocitų ir absoliutų neutrofilų skaičių, ypač jei aiškios infekcijos priežasties nėra.
Sąveika
Kvetiapino vartojant kartu su stipriais kepenų fermentų induktoriais, pvz., karbamazepinu ar fenitoinu, kraujo plazmoje gerokai sumažėja kvetiapino koncentracija. Tai gali turėti įtakos gydymo kvetiapinu veiksmingumui. Yra svarbu, kad bet kokie gydymo kepenų fermentų induktoriumi pokyčiai būtų laipsniški. Jei būtina, šios grupės preparatą galima pakeisti vaistiniu preparatu.
Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
- Mieguistumas
- Galvos svaigimas
- Burnos džiūvimas
- Vidurių užkietėjimas
- Svorio prieaugis
- Padidėjęs apetitas
- Silpnumas
- Edema (patinimas)
- Ortostatinė hipotenzija (kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus)
- Neryškus matymas
- Nenormalūs raumenų judesiai
- Dirglumas
Nedažnas šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):
- Alerginės reakcijos, dėl kurių gali atsirasti sustandėjimų (odos iškilimų), patinti oda ir aplink burną
- Traukuliai
- Nekontroliuojami judesiai, ypač liežuvio, burnos ir žandikaulio, taip pat rankų, kojų, rankų ir kojų pirštų, veido grimasos ir dažnas mirksėjimas. Tai gali būti būsenos, vadinamos „vėlyvoji diskinezija“, požymiai
- Jeigu esate linkęs į infekcijas. Tai gali būti nenormalaus baltųjų kraujo ląstelių kraujyje sumažėjimo požymis (neutropenija)
Reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų):
- Aukštos temperatūros (karščiavimo), prakaitavimo, raumenų stingulio, didelio mieguistumo ar alpimo, greito kraujospūdžio pakilimo ir dažno širdies ritmo derinys (vadinamas piktybiniu neurolepsiniu sindromu)
- Pageltusi oda ir akys (gelta)
- Kepenų uždegimas (hepatitas)
- Ilgalaikė skausminga erekcija (priapizmas)
- Kraujo krešuliai venose, ypač kojų (jų simptomai yra kojos patinimas, skausmas ir paraudimas), kurie gali kraujagyslėmis nukeliauti į plaučius, sukelti krūtinės skausmą ir apsunkinti kvėpavimą
Labai reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų):
- Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksija), kurios gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą, veido ir gerklės patinimą
- Sunkios odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę
Kitas galimas šalutinis poveikis:
- Kasos uždegimas (pankreatitas)
- Sutrikusi hormono, kontroliuojančio šlapimo kiekį, sekrecija, dėl kurios mažėja natrio kiekis kraujyje
- Hormono prolaktino kiekio padidėjimas kraujyje
- Būklė, vadinama metaboliniu sindromu
- Nutraukimo simptomai (simptomai, atsirandantys nutraukus Quetiapine Actavis vartojimą), tokie kaip negalėjimas miegoti (nemiga), pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, vėmimas, apsvaigimas, irzlumas
Kai kuris šalutinis poveikis nustatomas tik tiriant kraują - tai pakitęs tam tikrų riebalų (trigliceridų ir bendrojo cholesterolio) ar cukraus kiekis, pakitęs skydliaukės hormonų kiekis, padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, sumažėjęs tam tikrų (raudonųjų) kraujo kūnelių kiekis, padidėjęs kreatino kinazės (raumenyse susidarančios medžiagos) aktyvumas, sumažėjęs natrio kiekis ir padidėjęs hormono prolaktino kiekis.
Vaikams ir paaugliams gali pasireikšti toks pats šalutinis poveikis, kaip suaugusiems. Žemiau nurodytas šalutinis poveikis, kuris vaikams ir paaugliams pastebėtas dažniau negu suaugusiems, arba kurio suaugusiems nepastebėta:
- Padidėjęs hormono, vadinamo prolaktinu, kiekis kraujyje
Kada kreiptis į gydytoją
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu vartojant kvetiapiną pasireiškė kuris nors iš šių sutrikimų:
- Karščiavimas kartu su dideliu raumenų stinguliu, prakaitavimu arba sąmonės sutrikimu (šis derinys vadinamas piktybiniu neurolepsiniu sindromu).
- Dažni ir nereguliarūs širdies susitraukimai, net ramybėje, širdies plakimo pojūtis, kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas arba nepaaiškinamas nuovargis.
- Prasidėtų nekontroliuojami judesiai, ypač veido ar liežuvio.
- Jaučiatės apsvaigę ar labai mieguisti.
- Traukuliai.
- Ilgalaikė skausminga erekcija (priapizmas).
- Karščiavimas, panašių į gripo simptomų, gerklės skausmas arba kokia nors kita infekcija - šių sutrikimų priežastis gali būti labai sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius.
- Vidurių užkietėjimas ir kartu nuolatinis pilvo skausmas arba vidurių užkietėjimas, kurio nepalengvina vaistai (gali pavojingai užsikimšti žarnos).
- Sunkios odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę.
Pasakykite gydytojui, jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų:
- Nuo epilepsijos (pvz., fenitoino ar karbamazepino).
- Nuo aukšto kraujospūdžio.
- Barbitūratų (migdomųjų).
- Tioridazino arba ličio preparatų (kitų vaistų nuo psichozės).
- Antidepresantus.
- Vaistų, veikiančių širdies susitraukimus.
- Vaistų, galinčių sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą (sumažinti kalio arba magnio kiekį kraujyje, pvz., diuretikų, skatinančių išsiskirti šlapimą) arba kai kurių antibiotikų (vaistų infekcinėms ligoms gydyti).
- Vaistų, galinčių sukelti vidurių užkietėjimą.
- Vaistų vadinamų anticholinerginiais, veikiančių nervų ląstelių funkciją ir todėl vartojamų tam tikroms ligoms gydyti.
Kaip sumažinti šalutinį poveikį
Nors neįmanoma visiškai išvengti šalutinio poveikio, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti:
- Laikykitės gydytojo nurodymų dėl dozavimo ir vartojimo.
- Praneškite gydytojui apie visus kitus vartojamus vaistus.
- Venkite alkoholio ir greipfrutų sulčių.
- Reguliariai mankštinkitės ir sveikai maitinkitės.
- Stebėkite savo svorį, kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje.
- Jei jaučiatės mieguisti, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų.
- Jei jaučiatės svaigsta, atsargiai kelkitės iš sėdimos ar gulimos padėties.
- Praneškite gydytojui apie bet kokį šalutinį poveikį, kuris jus vargina.
tags: #kvetiapinas #zmones #taip #pat #iesko