Įvadas
Šiandienos pasaulis pilnas iššūkių, stresinių situacijų ir nuolatinių pokyčių. Psichologinė sveikata tampa vis svarbesnė, o gebėjimas atsispirti sunkumams, prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą yra būtina kiekvieno žmogaus savybė. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stiprinti psichologinę stiprybę ir atsparumą, kaip efektyviai spręsti iškylančias problemas ir gerinti gyvenimo kokybę.
Psichologinė Stiprybė ir Atsparumas - Gyvenimo Pagrindas
Psichologinė stiprybė ir atsparumas - tai gebėjimas išlikti stabiliems ir atsitiesti po streso, iššūkių, praradimų ar trauminių įvykių. Vieniems žmonėms šis gebėjimas yra įgimtas, kitiems - išsiugdomas per patirtį, santykius ir psichologinius įgūdžius. Kaip teigia visuotinė lietuvių enciklopedija, individualioji psichologija yra neopsichoanalizės kryptis, tirianti ir atskleidžianti žmogaus slaptuosius tikslus, prasmes, vidinius dėsnius. Kaip priešpriešą S. Freudo psichoanalizei 20 amžiaus pradžioje sukūrė austrų psichologas A. Adleris.
Kaip stiprinti psichologinę stiprybę ir atsparumą?
Savęs pažinimas: Savęs pažinimas - tai nuolatinis procesas, kurio metu mes tyrinėjame savo mintis, jausmus ir elgesį. Ši kelionė niekada nesibaigia, nes kintant gyvenimo aplinkybėms keičiamės ir mes patys. Svarbu suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir įsitikinimus. Tai padeda priimti geresnius sprendimus ir efektyviau reaguoti į stresines situacijas.
Emocijų valdymas: Reaguoti baime, nerimu ar liūdesiu į itin stresinius įvykius - visiškai normalu. Tai natūrali organizmo reakcija į pavojų. Svarbu išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ne slopinti jas, o priimti ir išreikšti tinkamu būdu. Vienas iš būdų plėtoti kūrybiškumą, šalinti sveikatos sutrikimus, džiaugtis gyvenimo pilnatve, yra meno terapija, kai mintys ir emocijos išreiškiamos muzikos garsais ar kitais būdais.
Streso valdymas: Užsiėmimo tikslas - supažindinti su pagrindinėmis streso teorijomis bei šių teorijų praktinio pritaikymo galimybėmis. Jeigu pastaruoju metu patiriate stresą, kviečiame dalyvauti nuotolinėje streso mažinimo programoje Sija. Sija - tai 8 savaičių trukmės psichologų sukurtas chatbot‘as, skirtas stresą patiriančiam 18-25 m. Svarbu išmokti efektyvių streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness), fizinis aktyvumas ir laikas gamtoje.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Socialinė parama: Santykiai su kitais žmonėmis yra labai svarbūs psichologinei gerovei. Svarbu turėti artimų draugų ir šeimos narių, kurie gali suteikti emocinę paramą ir padėti įveikti sunkumus. Bruce D. Perry knygoje „Kas tau nutiko?“ rašo, kad pagrindinis veiksnys leidžiantis įvertinti psichikos būseną, yra dabartinė jūsų „santykinė sveikata“ arba bendrumas. Šį bendrumą skatina du dalykai: susiformavę baziniai gebėjimai užmegzti ir palaikyti santykius ir santykių „galimybės“, kurias turite šeimoje, kaimynystėje, mokykloje ir taip toliau.
Pozityvus mąstymas: Svarbu išmokti į situacijas žvelgti optimistiškai ir ieškoti teigiamų aspektų net ir sunkiausiose situacijose.
Kaip efektyviai padėti kitiems?
Ką daryti ir ką sakyti esant šalia žmogaus, išgyvenančio emocinį sukrėtimą? Svarbu būti empatišku, supratingu ir palaikančiu. Reikia išklausyti žmogų, nevertinti jo jausmų ir pasiūlyti pagalbą, jei jis jos nori. Primename: visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti nemokamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą Psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje. Taip pat galima kreiptis į emocinės ir psichologinės pagalbos linijas.
Kaip save motyvuoti, auginti, lavinti naujus įgūdžius ir tobulėti?
Mes visi turime tikslų, svajonių ir planų, tačiau dažniausiai ne motyvacija, o disciplina lemia, ar jie virs realybe. Savidisciplina yra gebėjimas atidėti momentinį pasitenkinimą dėl ilgalaikių tikslų. Tai raumuo, kurį galima išlavinti, o ne pastovus asmenybės bruožas.
Nustatykite aiškius tikslus: Tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realistiški ir apibrėžti laike (SMART).
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius žingsnius: Tai padeda išvengti perkrovos ir išlaikyti motyvaciją.
Apdovanokite save už pasiekimus: Tai padeda sustiprinti teigiamą elgesį ir išlaikyti motyvaciją.
Ieškokite įkvėpimo: Skaitykite knygas, klausykite tinklalaidžių, bendraukite su žmonėmis, kurie jus įkvepia.
Mokykitės iš klaidų: Klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis. Svarbu iš jų pasimokyti ir toliau judėti į priekį.
Kaip rasti tarpusavio kalbą ir sukurti stiprius ryšius bei santykius su kitais?
Būkite atviri ir nuoširdūs: Tai padeda sukurti pasitikėjimą ir artumą.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Klausykite aktyviai: Skirkite dėmesį tam, ką sako kitas žmogus, ir stenkitės suprasti jo perspektyvą.
Išreikškite savo jausmus ir poreikius: Tai padeda išvengti nesusipratimų ir konfliktų.
Būkite empatiški: Stenkitės suprasti, ką jaučia kitas žmogus.
Spręskite konfliktus konstruktyviai: Ieškokite sprendimų, kurie būtų naudingi abiem pusėms.
Kaip užauginti laimingus vaikus?
Vaikas, kuris patiria besąlygišką tėvų meilę, išmoksta ir pats mylėti bei priimti meilę iš kitų. Meilė šeimoje. Tėvo vaidmens vaikų auklėjime pagrindiniai pokyčiai - tai, kad šiuolaikinis tėtis yra jausmingesnis, šiltesnis, labiau įsitraukęs į šeimos gyvenimą.
Besąlygiška meilė: Vaikai turi jaustis mylimi ir priimti tokie, kokie jie yra, nepaisant jų pasiekimų ar klaidų.
Saugi aplinka: Vaikai turi jaustis saugūs ir apsaugoti nuo fizinio ir emocinio smurto.
Palaikymas ir padrąsinimas: Vaikai turi būti skatinami siekti savo tikslų ir įgyvendinti savo svajones.
Laikas kartu: Tėvai turi skirti vaikams pakankamai laiko, bendrauti su jais, žaisti ir dalintis savo patirtimi.
Ribos ir taisyklės: Vaikai turi žinoti, kokios yra ribos ir taisyklės, ir suprasti, kodėl jos yra svarbios.
Kaip tinkamai reaguoti į iškilusias problemas ir efektyviai jas spręsti?
Identifikuokite problemą: Tiksliai apibrėžkite, kas yra problema.
Ieškokite sprendimų: Sugalvokite kuo daugiau galimų sprendimų.
Įvertinkite sprendimus: Pasverkite kiekvieno sprendimo privalumus ir trūkumus.
Pasirinkite geriausią sprendimą: Pasirinkite sprendimą, kuris, jūsų manymu, geriausiai išspręs problemą.
Įgyvendinkite sprendimą: Imkitės veiksmų, kad įgyvendintumėte pasirinktą sprendimą.
Įvertinkite rezultatus: Patikrinkite, ar sprendimas išsprendė problemą. Jei ne, bandykite kitą sprendimą.
Kaip pasiekti savo tikslus ir gerinti gyvenimo kokybę?
Nustatykite aiškius tikslus: Tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realistiški ir apibrėžti laike (SMART).
Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius žingsnius: Tai padeda išvengti perkrovos ir išlaikyti motyvaciją.
Sukurkite planą: Sukurkite planą, kaip pasieksite savo tikslus.
Laikykitės plano: Laikykitės savo plano ir reguliariai peržiūrėkite savo pažangą.
Būkite atkaklūs: Nesustokite, jei susiduriate su sunkumais.
Mėgaukitės procesu: Mėgaukitės kelione į savo tikslus.
Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, šiemet kviečianti atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą humanitarinių krizių metu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 5 žmonių krizės sąlygomis patiria psichikos sveikatos sunkumų, o beveik visi išgyvena psichologinį stresą.
Profesinis perdegimas
Profesinis perdegimas - tai fizinis, emocinis ir psichinis išsekimas, atsirandantis dėl ilgalaikio streso profesinėje srityje ar pernelyg didelio darbo krūvio. Siekiant jo išvengti, būtinos organizacinės priemonės, reguliuojančios darbo krūvį, užtikrinančios emocinę paramą, saugias ir palankias darbo sąlygas, mokymus ir ugdymą, taip pat diegiant tinkamą darbo kultūrą.
Psichologiniai testai ir skalės
Siekiant įvertinti savo psichologinę būklę, galima pasinaudoti įvairiais psichologiniais testais ir skalėmis, tokiomis kaip: PANAS (emocinės savijautos termometras), Relationship Assessment Scale (RAS) (santykių pasitenkinimo matavimo įrankis), PHQ-9 (depresijos įvertinimo testas), GAD-7 (bendrojo nerimo lygio įvertinimo klausimynas) ir kitos.
Psichoterapija
Psichoterapija yra psichoterapijos forma, kuri pagrįsta Sigmundo Freudo žinomo kaip austrų gydytojo psichiatro ir psichoanalizės pradininko psichoanalizės teorija. Šeimos santykių institute viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių yra psichodinaminė psichoterapija. Šis psichoterapijos metodas taikomas suaugusiesiems ir paaugliams. Porų psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis porai suprasti ir spręsti tarpusavio santykių bei emocines problemas. Sesijose dalyvauja abu partneriai arba sutuoktiniai. Šeimos psichoterapija yra vienas iš psichoterapijos metodų, padedantis suprasti ir spręsti emocines problemas bei asmenines krizes, dirbant su visa šeima, ne tik su atskirais jos nariais. Grupinė psichoterapija - tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo. Grupėje dalyvauja nuo 4 iki 10 narių. Vienas iš pagrindinių grupės terapinių veiksnių yra saugios erdvės sukūrimas, kur priimančiame ir nuoširdžiame santykyje grupės nariai gali tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį, ieškoti naujų būdų kaip kurti darnius ir artimus ryšius. Remiantis psichodinaminės grupinės psichoterapijos principais, grupės nariams nėra pateikiamos užduotys ar pratimai, daugiau orientuojamasi į „čia ir dabar“ vykstantį procesą. Grupė yra ilgalaikė. Dalyviai kviečiami lankyti grupę bent metus.
tags: #sveikatos #naujienos #psichologija