Šiandieniniame pasaulyje, kuriame informacijos srautai yra didžiuliai, gebėjimas kritiškai įvertinti ir atsirinkti patikimą informaciją yra būtinas įgūdis. Tai ypač svarbu aplinkosaugos srityje, kur dezinformacija gali turėti rimtų pasekmių visuomenės nuomonei ir veiksmams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atsirinkti informaciją apie aplinkosaugą, kokie pavojai slypi dezinformacijoje ir kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie teisingos informacijos sklaidos.
Įvadas
Svetainės matomumo internete didinimas yra vienas iš pagrindinių šiandieninio verslo tikslų. Nuo mažų įmonių iki didžiausių tarptautinių korporacijų - visi siekia užimti pirmąsias vietas paieškos sistemų rezultatuose. Tačiau kaip pasiekti, kad verslas ne tik būtų matomas, bet ir išliktų konkurencingas itin greitai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje? Paslaptis slypi SEO, arba paieškos sistemų optimizavime (angl. Search engine optimization), kuris yra neatsiejama sėkmingos skaitmeninės rinkodaros strategijos dalis. Šio proceso priešakyje stovi SEO specialistas - asmuo, galintis turėti didžiulę įtaką jūsų svetainės pozicijoms paieškos rezultatuose.
Kodėl Svarbu Atsirinkti Informaciją?
Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad aplinkosauginės temos lietuviams neatrodo labai dažnai matomos viešojoje erdvėje. Tačiau 11 proc. apklaustųjų mano, kad melagienos būtent su aplinkosauga susijusiomis temomis gali būti žalingiausios, o 16 proc. respondentų atsakė aplinkosaugos srityje besijaučiantys mažiausiai užtikrinti, dėl to jiems sunku teisingą informaciją atskirti nuo dezinformacijos. Beveik 9 iš 10 lietuvių mato poreikį edukuoti visuomenę, kaip nepakliūti į dezinformacijos spąstus.
Milžiniškas informacijos srautas, nekompetencija ar nepatikimi šaltiniai neretai paskatina aplinkosaugines temas vertinti paviršutiniškai ar vienpusiškai. Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Egidijus Rimkus, sako, kad daugiausia problemų Lietuvoje kelia kalbančiųjų apie aplinkosaugą nekompetencija, tačiau egzistuoja ir tikslinga dezinformacija apie klimato kaitą, būdus su ja kovoti, atsinaujinančią energetiką.
Taip pat skaitykite: Psichologinės būsenos ir priklausomybė
Jaunimo Pasitikėjimas Internetu ir Nuomonės Formuotojai
Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams.
Dezinformacijos Pavojai Aplinkosaugos Srityje
Net trečdalis lietuvių yra girdėję klaidingą teiginį, kad klimato kaitos poveikis yra dirbtinai išpūstas ir kad neva mokslininkai sutinka, kad kritinės padėties nėra. Beveik tiek pat apklaustųjų prisiminė girdėję teiginį, kad klimato kaita yra natūraliai vykstantis procesas ir žmonės jai įtakos neturi. Penktadalis teigia girdėję mitą, kad greitai trečdalis planetos taps Sachara.
Lengviausia aplinkosaugą suvokti, pasak klimato kaitos eksperto, meteorologo Silvestro Dikčiaus, kalbant apie paprastus dalykus: plastikinius maišelius, padangas pamiškėje ir panašius dalykus, kurie yra matomi vizualiai. Jo nuomone, tema dažnai vis dar sunkiai suprantama, mat daugelį metų informacija buvo pateikiama padrikai, trūko sistemingo informavimo, patikimų informacijos šaltinių. Jis pastebi, kad dezinformacija aplinkosaugos temomis visų pirma visuomenėje kelia skepticizmo nuotaikas.
Skepticizmas ir Veiksmų Stoka
Skepticizmas kaltas dėl to, kad žmonės nenori nieko daryti, nieko keisti, atmeta informaciją.
Kaip Atsirinkti Patikimą Informaciją?
Švietimo skatinimas yra labai svarbus, bet jis turi apimti labai skirtingas grupes, ypač tas, kurios labiausiai prisideda prie aplinkos teršimo.
Taip pat skaitykite: Visuomenės elgesio normos
Kritinis Mąstymas ir Medijų Raštingumas
Į socialines medijas įsitraukę vartotojai ne visada gali atsirinkti, kuria informacija galima tikėti ir pasitikėti. Siekiant to išmokti yra svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas.
Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje.
Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos.
Patikimi Informacijos Šaltiniai
Be jokios abejonės patikimiausias informacijos šaltinis yra tradicinė žiniasklaida, kuri apima spaudą, televiziją, interneto portalus. Čia dirba žurnalistai, kurie ne vienerius metus mokėsi tikrinti ir kritiškai vertinti informacijos šaltinius, redakcijos vadovaujasi etikos kodeksu, teisės aktais, kurie įpareigoja teikti visuomenei patikrintas, tikrovę atspindinčias žinias. Deja, kartais būna, kad ir tradicinė žiniasklaidos priemonė paslysta, tačiau tai veikiau išimtis, o ne taisyklė. Socialinius tinklus, įvairius kanalus „Youtube“ reikėtų vertinti itin kritiškai, nes ten žinių skleidėjai neturi jokios atsakomybės už melagienas, jei tik atvirai neskatina neapykantos, žmonių diskriminacijos, nekursto karo ar riaušių, neplatina šmeižto.
Informacijos Šaltinio Patikimumo Įvertinimas
Visada kritiškai žvelgiu į viešoje erdvėje reiškiamus įsitikinimus, nepateikiant jokių kitų įrodymų, nes jų tiesiog nėra. Daugiausiai netikrų naujienų žmonės gauna per socialinius tinklus, draugų įrašus, ypač jei tai bendraminčiai, tai per daug ir nesigilina. Skaitant žinias siūlyčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus: kas tai rašo, ar tai ne anonimas, kokia jo kompetencija, kiek laiko gyvuoja šis informacijos šaltinis, ar aktyviai kviečia dalintis skelbiama žinia, kas ja aktyviai dalinasi, kokia informacijos paskelbimo data. Taip pat pasvarstyti, ar tai realu, kas skelbiama, paieškoti atsakymų kituose informacijos šaltiniuose.
Taip pat skaitykite: Aplinkos suvokimo lavinimas
Valstybės Rolė Kovoje su Dezinformacija
ES šalys iki 2030 m. yra įsipareigojusios išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. Ilgalaikis tikslas - iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą. Tai reiškia, kad iki 2050 m. ES šalys turės drastiškai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir rasti būdų, kaip kompensuoti likusį neišvengiamą išmetamųjų teršalų kiekį.
Europos Sąjunga (ES) aktyviai kovoja su dezinformacija taikydama įvairius teisės aktus ir įrankius nuo 2015 m. Skaitmeninis paslaugų aktas ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas yra svarbiausios Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonės. Skaitmeniniu paslaugų aktu nustatytas naujas, precedento neturintis interneto platformų atskaitomybės kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu standartas. Šiuo aktu praktiškai įgyvendinamas principas, kad tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti neteisėta ir internete. Tuo tarpu Praktikos kodeksas yra pirmasis tokio pobūdžio įrankis, kuriuo didžiausios interneto platformos susitarė dėl kovos su dezinformacija savireguliavimo standartų.
Propagandos Draudimas
Pliuralizmas arba apsikeitimas nuomonėmis visuomenėje yra labai svarbu, tai demokratijos pagrindas. Lietuvoje yra daug skirtingų žiniasklaidos priemonių, reiškiančių įvairias nuomones. Pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą, kurį nustato nepriklausoma pasaulinė organizacija „Reporteriai be sienų“ Lietuva užima aukštą 9 vietą iš 180 šalių. Tačiau propagandiniai kanalai yra kas kita. Reikia skirti propagandos kanalus nuo tikros žiniasklaidos ir žurnalistikos. Tokie kanalai (tarp jų yra, deja, ir lietuviškų) nesilaiko jokios etikos, o melas yra jų duona. Tai yra informacinio karo ginklai.
Kiekvieno Asmens Indėlis
Prisidėti galime kiekvienas. Anot prof. dr. E.Rimkaus, daugelis žmonių suvokia, kad aplinkosauginės, klimato kaitos problemos egzistuoja, kad jas reikia spręsti, bet entuziazmas sumenksta, kai paaiškėja, kad sprendžiant problemas reikia ką nors paaukoti. Nors klimato kaitos klausimai visų pirma sprendžiami valstybių mastu, prie problemos sprendimo galime ir turėtume prisidėti kiekvienas. Eksperto teigimu, neužtenka tiesiog atsisakyti plastikinio maišelio - labai svarbus bendras sąmoningumas.
Sąmoningumas ir Tvarus Gyvenimo Būdas
Neužtenka ir kartą per metus su savo įmone pasodinti kelis medžius ir nusimesti atsakomybę, ypač jei į tokią akciją visi po vieną suvažiuoja nuosavais automobiliais. Bandant prisidėti taip pat kartais reikia stabtelti ir pagalvoti, ar mūsų daromi veiksmai iš tiesų yra racionalūs.
Tvaresnis gyvenimas apima visas mūsų gyvenimo sritis ir reikalauja pokyčių, tačiau turi daug gerųjų šalutinių pasekmių ir atneša neginčijamos naudos. Pasirinkdami dviratį vietoje automobilio, mes puoselėjame fizinę sveikatą, rinkdamiesi ekologiškus produktus, suvalgome mažiau perdirbto maisto, ir panašiai. Bet kokios investicijos į tvarumą mums leidžia išlošti ilgalaikėje perspektyvoje, todėl nereikėtų manyti, kad asmeninis indėlis į pagalbą klimatui yra per menkas ar per brangus.
Asmeninė Atsakomybė
Žmogaus prigimtis yra tokia, jog ieško jo tiesą patvirtinančių informacijos šaltinių. Taip atsiranda sąmokslo teorijos apie neva žudančias vakcinas, išgalvotą klimato kaitą, griūvančią Europą ir pan. Ieškant tiesos, geriausios priemonės jai atrasti yra kritinis mąstymas, skepticizmas (neskubėjimas patikėti ir priimti) ir dalijimasis nuomonėmis bei idėjomis su kitais.
Informacinis Nuovargis ir Psichoemocinė Savijauta
Statistika rodo, kad kasdien prie ekranų praleidžiame net 6 valandas. Per tiek laiko iš televizorių, kompiuterių ir telefonų ekranų mus pasiekia nenutrūkstamas informacijos srautas. Nenuostabu, kad dažnai jaučiamės įsitempę, nerimastingi ar dirglūs. Norint pagerinti psichoemocinę savijautą, svarbu riboti mus pasiekiančios informacijos kiekį.
Informacinės Dietos Principai
Internetas siūlo nesibaigiantį galimybių ir informacijos vandenyną, tačiau svarbu suprasti, kad visko sužinoti nepavyks. Todėl būtina išmokti atsirinkti tai, kas aktualu ir vertinga. Pavyzdžiui, verta apsiriboti keliais patikimais šaltiniais kasdienei informacijai, naudoti tik vieną ar du socialinius tinklus, turėti vieną mėgstamą žaidimą ar programėlę laisvalaikiui.
Skirkite konkretų laiką informacijai vartoti, pavyzdžiui, valandą ryte naujienoms iš Lietuvos ir pasaulio, o vakare - valandą laiko socialiniams tinklams, žaidimams ar kitoms pramogoms. Ypač svarbu riboti neigiamą informaciją, kurios gausa stipriai veikia psichoemocinę būklę. Tikrai nebūtina kasdien sekti, kiek žmonių žuvo kariniuose konfliktuose ar skaityti skaudžias netekties istorijas. Nuolatinis informacinis stresas gali kelti ilgalaikį nerimą, sutrikdyti miegą, sukelti emocinį perdegimą.
Dažnas telefone nesiima jokių prasmingų veiklų - tiesiog be tikslo slenka ekraną, žiūri nuotraukas, trumpus vaizdo įrašus ar juokingus paveikslėlius. Toks turinys stimuliuoja smegenų malonumo centrus, todėl praranda laiko nuovoką ir nejučia gali praleisti valandas, nors realiai nieko naudingo nesužino ir nepatiria. Norint išsklaidyti nuobodulį, galima rinktis sveikesnius būdus: fizinį aktyvumą, skaitymą, meditaciją, pasivaikščiojimą gamtoje.
Santykiai ir Komentarai
Užuot sekus svetimų žmonių gyvenimus ar santykių akimirkas socialiniuose tinkluose, derėtų skirti daugiau dėmesio tiems, kurie yra šalia. Vertingiau nei dar viena „istorija“ internete - nuoširdus pokalbis su artimuoju ar gyvas žaidimas su vaiku. Užuot valandą praleidus žiūrint į ekraną, geriau aplankyti seniai matytą močiutę ar paskambinti tetai.
Žvelgiant per informacinės dietos prizmę, interneto komentarai - tarsi nesveikas maistas: jie intriguoja, vilioja, bet realios vertės nesuteikia. Lengva įklimpti: skaitote šimtus komentarų po dominančiomis temomis, įsitraukiate į diskusijas ar net aršius ginčus. Tačiau tai beveik niekada neveda į prasmingą rezultatą. Kito žmogaus įsitikinimų nepakeisite, o emocinės iškrovos dažniausiai baigiasi susierzinimu ar nusivylimu.
Skaitmeninės Erdvės Valymas
Dėl reklamos algoritmų ir neatsakingo turinio dalijimosi į mūsų skaitmeninį akiratį dažnai patenka nenaudinga, trikdanti ar net kenksminga informacija - nuo agresyvių nuomonių iki neapykantą kurstančių įrašų. Tokių dalykų ignoruoti nereikia, verčiau aktyviai naudotis socialinių tinklų siūlomomis priemonėmis: pranešti apie netinkamą turinį, blokuoti paskyras ar puslapius, kurie trikdo vidinę ramybę. Kaip tvarkote savo kiemą, taip turėtumėte reguliariai „prašluoti“ ir savo skaitmeninę erdvę.
Atsitraukimas nuo Ekranų
Nebijokite pašalinti iš savo informacinio lauko žmonių, kurių turinys sukelia pyktį, pavydą, dirglumą ar nepasitenkinimą savimi. Sakoma, kad lengviau laikytis dietos, kai šalia nėra skanių pagundų. Tas pats galioja ir informacinei dietai - kai telefonas visada šalia, ranka pati tiesiasi jį paimti, peržvelgti socialinius tinklus, skaityti naujienų srautą. Todėl verta bent retkarčiais sąmoningai pabūti atskirai nuo ekrano.
Priklausomybės Įveikimas
Nuo informacijos srauto ir ekranų gali išsivystyti tikra priklausomybė - lygiai tokia pati, kaip nuo cukraus ar greitojo maisto. Ir ją įveikti galite tik jūs patys. Pirmas žingsnis - pradėkite nuo saikingo ribojimo. Pabandykite bent mėnesį sąmoningai kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie ekranų. Pasitelkite žadintuvą ar laikmatį: pasiekus nustatytą ribą atsitraukite ir prie turinio grįžkite tik kitą dieną numatytu laiku.
Būti Čia ir Dabar
Ko gero, tai vienas didžiausių šiuolaikinio žmogaus iššūkių. Nuolat gyvename informacijos, darbų, įsipareigojimų ir pareigų sūkuryje - smegenys įprato prie nuolatinio dirgiklių srauto. Tačiau būti čia ir dabar - vienas tiesiausių kelių į vidinę ramybę, sąmoningumą ir tikrą gyvenimo pajautimą. Kai padedate telefoną, išjungiate ekranus ir sustabdote informacijos srautą, atsiranda erdvės jausti ir gyventi.