Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra laisvo elgesio merginos, apžvelgdami įvairius aspektus - nuo visuomenės požiūrio ir stereotipų iki realių situacijų ir galimybių.
Lytiškumo ugdymas ir visuomenės požiūris
Lytiškumas yra neatsiejama kiekvieno žmogaus asmenybės dalis, daranti įtaką savivertei ir santykių puoselėjimui. Seksualinis ugdymas yra svarbus siekiant šviesti jaunąją kartą ir mažinti paauglių nėštumo bei lytiškai plintančių ligų atvejus. Tačiau seksualinė revoliucija vis dar susiduria su tabu, o kalbėti su vaikais ir paaugliais šia tema dažnai vengiama.
Vyresnio amžiaus žmonės dažnai augo laikais, kai neištekėjusi nėščia mergina buvo smerkiama, skyrybos buvo gėda, o apie seksą nekalbėta. Dauguma tėvų vengia atsakyti į intymius vaikų klausimus, o tai skatina juos ieškoti atsakymų savarankiškai paauglystėje. Lytinis ir seksualumo ugdymas galėtų būti integruotas į kitų pamokų temas arba vykti kaip atskira pamoka.
Stereotipai ir šokis aplink stulpą
Merginą, šokančią aplink stulpą, dažnai palaiko laisvo elgesio. Kai kuriems tokia mergina pasirodytų esanti striptizo šokėja. Tačiau šokis aplink stulpą, arba "pole dance", nėra drabužių nusimetimas ar vyrų viliojimas. Tai - šokio stilius, kuris priverčia dirbti visą kūną, atliekant įspūdingus akrobatinius judesius.
RAI studijos vadovė Ilona Radavičiūtė sužinojo apie "pole dance" Turkijoje ir įkūrė savo studiją Vilniuje. Ji teigia, kad šis sportas yra sudėtingas ir reikalauja užsispyrimo bei tvirto charakterio. Į "pole dance" treniruotes susirenka įvairaus amžiaus žmonės, nors dažniausiai tai yra merginos.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie Ukrainos merginas
Sekso turizmas ir Odesa
Ukrainos miestas Odesa prie Juodosios jūros pastaraisiais metais tapo populiariu sekso turizmo centru. Po Krymo aneksijos šis miestas pritraukia vis daugiau turistų iš Vakarų Europos ir kitų šalių. Odesoje atsidaro naujos pasilinksminimo įstaigos, restoranai, viešbučiai, o kainos užsieniečiams yra palyginti žemos.
Pagrindinė pramoga, kurios trokšta atvykstantieji - vakarėliai nuo ryto iki vakaro, ir meilės paieškos. Kai kurie turistai Odesoje nori praleisti tik kelias naktis, dažniausiai savaitgalį. Tačiau šis miestas turi ir neigiamų aspektų, tokių kaip sukčiavimas, saugumo problemos ir vietinių oligarchų įtaka.
Viešbučių registratūrose jau renkama statistika - kiek ir kokių nuostolių pridaro vakarėlių liūtai ir liūtės. Nepaisant visko, lietuvius jie mėgsta ir laukia jų atvykstant. Pasirodo, net ir man pačiam keista, bet mūsų tautą ukrainiečiai vadina labai dosnia. „Jeigu jau sudaužo ką nors - tai palieka gerų arbatpinigių“, - ilgame blogybių sąraše, bent vieną pliusą rado svečių registratorės.
Prostitucija ir prekyba nekaltybe
Prostitucija Ukrainoje nėra legali, tačiau policija su šia veikla užsiimančiomis stipriai nekovoja. Viešbučių administracija merginas irgi toleruoja, nes žino, kad šios ne tik pačios uždirbs, bet ir pritrauks dar daugiau turistų. Verslas padeda verslui. Įdomus dalykas Odesoje, kad meilę siūlančios gražuolės nebūtinai ima grynuosius pinigus.
Kai kurios - užsieniečių vyrų draugijos ieško dėl nemokamų gėrimų, maisto, galbūt net ir dėl santuokos, nes trokšta išvykti gyventi į Europos sąjungos šalis, arba dar toliau į Vakarus. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir prekyba nekaltybe. Merginos, norėdamos užsidirbti pinigų, parduoda savo nekaltybę per specialias agentūras, tokias kaip „Cinderella Escort“. Ši agentūra teigia užtikrinanti merginų saugumą ir atmetanti daugumą anketų. Tačiau tokia veikla kelia etinių klausimų ir susilaukia kritikos iš visuomenės.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir pažintys Biržuose
Seksualinė prievarta ir teisingumo paieškos
Seksualinę prievartą patyrusios moterys dažnai palūžta, stengiasi kuo greičiau viską užmiršti, nuslėpti, tačiau Eglė nutarė teisybės paieškų nemesti - Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą apskundė. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį į miltus sumalė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Eglės istorija - viena iš priežasčių, kodėl išprievartautos moterys nenori kreiptis į policiją, kodėl tyli ir neieško teisingumo. Dauguma jų bijo, kad nusikaltėliai kerštaus, darys poveikį, nuogąstauja, kas bus, kai tie nuteistieji grįš. Aukos taip pat bijo viešumo, visuomenės pasmerkimo, stigmatizacijos, kaltinimų, kad neva pačios išprovokavo prievartą.
Teisme nukentėjęs asmuo neretai pasijunta tarsi pats būtų teisiamas. Didelė problema yra ta, kad nukentėjęs asmuo yra lyg paliekamas teismo proceso nuošalyje, jis nėra centrinė figūra, mažai galvojama apie jo poreikius.
Ko siekia merginos ir vaikinai internete?
Šiandienos vyrai ir moterys dažnai demonstruoja savo kūnus internete. Kartais merginos nepagalvoja, įkeldamos tokias nuotraukas, kur matosi jos didelė krūtinė. Pasipila „like“ ir komentarų lavina. Ar tai dėmesio trūkumas? Ar noras būti populiaria? Tada iškyla didžiausia problema - į tokias merginas žiūri ne į kaip merginas, o kaip į žaisliuką, skirtą „pasinaudoti ir mesti“. Po to pati mergina stebisi, kodėl daugelis vyrų nori tik „dėl vieno“. Žinoma, kartais galima suprasti, kad jeigu įkelia tokias nuotraukas, tai reiškia, kad ji gali būti laisvo elgesio mergina. Na, o vyrai lengvai tuo pasinaudoja. Gal, merginos, baikit kelti tokias nuotraukas? Ar neturit kaip sužavėti vyrų, išskyrus demonstruodamos savo krūtinę?
Akmenys taip pat keliauja ir į vyrų daržą - pasportavę vaikinai nusifotografuoja su savo raumenimis ir kelia juos viešumon, taip irgi susilaukdami dėmesio. Taip pat susidaro nuomonė, kad kitaip nemoka sužavėti merginų išskyrus demonstruoti raumenis. Na, aišku viena - kad merginos lips kaip bitės prie medaus, nepagalvodamos, kad raumenys ar gražus kūnas neįkrečia papildomai proto. Jau geriau gražus pasportavęs ir negalvojantis, negu mąstantis žmogus, bet negražaus kūno, ar ne?
Taip pat skaitykite: Pažintys Kaune
Normalių vaikinų „permetimas“ į draugų ratą
Dažnai merginos normalius vaikinus perkelia į draugų ratą (angl. friendzone). Normalūs vaikinai stengiasi dėl merginos, bet ką padarysi, kai mergina atsako - „Na, tu tik draugas, aš neįsivaizduoju tavęs kaip savo vaikino“? O kai sutinka kokį „marozą“ su trim „polockėm“, be dantų, rūkantį, tai tuoj pat bėga pas tokius. O po to tokie pasinaudoja ir meta. Tada kalti lieka normalūs vaikinai, kurie taip apskritai nesielgia. Atrodo, kad merginoms patinka būti skudurais, o kai normalūs vaikinai nesielgia kaip su skuduru, tai iškart riečia nosį.
Vėl vaikinams akmuo į jų daržą - dažnai vaikinai renkasi visokias gražuoles, o jei dar pamato su didele krūtine, tai tuoj pat pradedi lipti prie jos, negalvodami, kad tokios gražuolės gali būti iš viso nemąstančios. Kaip sakoma, dažnai pasiteisina posakis - „Mergina ledinė, galva medinė“. Pats laikas nustoti šitaip elgtis, nes jeigu šitaip toliau elgsitės, vargu, ar pasiekę 30-uosius metus, turėsite antrąją pusę.
Merginos dažnai „neturi laiko susitikti“
Dar pastebėjau tendenciją, kad, pavyzdžiui, susipažinus su mergina pažinčių portale, jos pabendravus lyg viskas būtų normalu, na, bet… pasiūlius susitikt, iš karto prasideda išsisukinėjimai. Na, pavyzdžiui, pasiūlius susitikt, atsako - „neturiu laiko“, „aš užsiėmusi“, „aš išvažiuoju“, na, ir visokių kitokių. Ir tiesiog kas kartą pasiūlius susitikt, visada ką nors atsako, norėdama išsisukti.
Sukčiavimai meilės fronte
Sukčiavimai meilės fronte nėra šiuolaikinio pasaulio išradimas, užtenka įvertinti Viktorijos laikų Anglijos rašytojų noveles. Esminis bruožas - gebėjimas priversti kiekvieną moterį pasijusti išskirtine ir vienintele, be jokios minties, kad galėtų egzistuoti dar viena jos konkurentė.
Anot Moiros Weigel, knygos „Nesavanaudiškas darbas: kaip atsirado pasimatymai“ autorės, jeigu santuoka yra ilgalaikis kontraktas, kurio siekia susitikinėjantys žmonės, susitikinėjimas yra pats blogiausias ir rizikingiausias kelias į tai, kaip neapmokama ir neaiškios sėkmės praktika. Tyrinėjimas ir buvimas tyrinėjamu kelia nepatogumo ir net pažeminimo jausmą. Pradiniuose etapuose partneriai žaidžia pagal skirtingus scenarijus ir stengiasi neapsijuokti, sudeda visas pastangas, kad pasirodytų kuo geriau.
M.Weigel tyrinėjo būtent šį privalomą moterų mokymosi procesą. Pirma jos padaryta išvada - pasimatymai nėra šiaip smagus laisvalaikio praleidimo būdas. Tai yra sunkus darbas, pirmiausia moteriai. Jai tenka nuolat atrodyti puikiai, sportuoti, apsipirkinėti, darytis šukuoseną, manikiūrą, pedikiūrą ir daugybę kitų dalykų, kurie reikalauja laiko, pinigų ir pastangų. Kita išvada, kurią aptiko autorė, yra meilės ir ekonomikos ryšys. Tai, kaip vartojama meilė, atspindi tai, kokia sistema susiklosčiusi ekonominiuose santykiuose.
Susitikinėjimas yra galinga socialinės kontrolės priemonė, tačiau kas iš tiesų yra pats pasimatymas? M.Weigel savo tyrimą pradėjo nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kai moterys pradėjo keltis iš kaimo vietovių į industrializuotas - miestus - kuriuose dirbdavo gamyklose, skalbyklose, parduotuvėse. Jų klasinis rangas kilo kartu su atvykstančiais imigrantais. Pats pasimatymo terminas (angl. „dating“) atsirado paėmus slengą iš moterims skirtos knygos, išleistos dar XIX a. pab., skirtos užsirašinėti sutartus susitikimus su potencialiais gerbėjais.
Laisvas laikas dirbančioms moterims, kurios ir taip uždirbo daug mažiau negu vyrai, buvo didelė prabanga. Joms teko leisti vyrams mokėti už jas ir stebėti, kaip griūva jų reputacija. Išėjimas prasiblaškyti tapo laisvo elgesio sinonimu. Kai kurios moterys net buvo suimtos dėl įtarimų prostitucija, vien todėl, kad vyrai atsilygindavo už laiką, praleistą su jais.
Žurnalistė Rebecca Traister savo knygoje „Vienišos damos: Netekėjusios moterys ir nepriklausomos tautos iškilimas“ aprašo išskirtinį atvėjį - pensioną, į kurį įleisdavo lankytojus vyrus. Savotiškos bendravimo sesijos neturėjo nieko nepadoraus, greičiau priminė asistavimo laikus XIX a., kuomet merginos būdavo pristatomos visuomenei ir priiminėdavo potencialius jaunikius prižiūrimos globėjo. Apsilankymus labai greitai pakeitė tikrieji pasimatymai, kurie išpopuliarėjo visuose visuomenės sluoksniuose.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo normalu eiti į šokius ir bendrauti su priešingos lyties atstovais. Savotiškas socialinis išsilaisvinimas leido atsirasti skirtingiems sluoksniams skirtiems klubams. Pasimatymai kaip procesas jau peržengė socialinės klasės ribas ir kai kurioms moterims atvėrė galimybę pabėgti nuo savo padėties visuomenėje.
Merginoms teko išmokti save pasiūlyti - makiažas, iki tol tikęs tik prostitutėms ir aktorėms, tapo kasdienybe. Reikėjo išmokti ir tinkamo elgesio - būti rūpestingoms, lengvai flirtuoti, kuklioms ir naivokoms.
Pasimatymai ir susitikinėjimas su žmonėmis gali būti asmenybės ir jos poreikių testas. Būtinybė suvokti save kaip nepriklausomą asmenį ir savo, o ne visuomenės poreikius, gali atsiskleisti tik esant santykiui su kitais asmenimis. Moterims jau nebėra gėda ištekėti esant trisdešimties ir daugiau, tai reiškia, kad jos turi laiko susiformuoti kaip asmenybės, ir susirasti sau tinkamus vyrus. Galų gale, meilė nebūna suplanuota, nepaisant pasaulio, kuriame gyvename, ar žaidimo taisyklių, kurios mus veikia. Santykiams išlaikyti būtinas sunkus ir nuolatinis darbas, tuo tarpu pamilti kažką pastangų nereikalauja.
Prostitucija Lietuvoje
Niekas su automatu rankose neverčia merginų atsiduoti keliems vyrams per dieną už atlygį, jos pačios pasirinko tokį kelią. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, merginų, siūlančių mokamą „meilę“, apstu internete, jos skelbiasi laikraščiuose ir net ant sienų. Visi vyrai žino, kur galima rasti „pigių“ laisvo elgesio merginų, parsiduodančių už dozę narkotikams bei pietus restorane ar kavinėje. Policijos teigimu, tokios merginos yra beveik degradavusios ir paprastai „samdomos“ tik žemiausios klasės vyrų. „Kekšių“ tarifas svyruoja nuo 10 iki 30 litų, neretai pinigus keičia kita „valiuta“ - alkoholis. Pigias prostitutes paprastai galima sutikti stoties rajono kavinėje. Dauguma jų net nėščios priima klientus, rūko ir vartoja alkoholį. Jų kontaktai yra surašyti ant sienų ar tvorų. Mat „kekšių“ paslaugomis paprastai naudojasi daug pinigų neturintys studentai, juodadarbiai darbininkai, tolimųjų reisų vairuotojai. Tiesa, santykiai su tokiomis be apsaugos priemonių gali liūdnai baigtis.
Prieš dešimt metų taip vadinamasias kekšes sergėjo suteneriai, kurie drausdavo joms ilsėtis, liepdavo prievarta tenkinti iškrypėliškas klientų aistras. Dabar, anot policijos, net ir tokios merginos ir moterys dirba savarankiškai. Tik mokesčių inspekcijai nemoka mokesčių, nes pajamos yra nelegalios, o ir deklaruoti jų niekas neketina.
Kitai laisvo elgesio merginų grupei priklauso taip vadinamos „laikraštinės ar skaitmeninės kekšės“, sugebančios iš savo darbo pragyventi, išlaikyti butą, kur priima klientūrą, prižiūrėti savo kūną ir sveikatą. Norėdamos susirasti klientų, jos priverstos skelbtis žiniasklaidoje. Pareigūnai pastebi, jog tai, kad kūniško verslo atstovės turi nuolatinių klientų, tėra mitas. Niekas nenori su jomis turėti ilgesnių santykių - paprastai apsiribojama keliais susitikimais. Laisvu plotu aprūpintos vyrų seksualinių fantazijų tenkintojos pačios moka sveikatos draudimą, dažnai lankosi pas mokamus ginekologus. Dauguma jų stengiasi dirbti remiantis kitų klientų rekomendacijomis.
Laisvo elgesio merginos stebisi, jog tarp ieškančių kūniškų malonumų labai daug vedusių vyrų. Andžela, išlaikanti senamiestyje butą, pasakojo, jog susipažįsta su vyrais internete. „Pati rašau jiems ir pasiūlau paslaugą. Kai kurie apšaukia, įžeidinėja, kiti tik klausia - kiek? Parašau, susitariu, kur susitinkam. O, kiek tarp jų nesveikų. Vienas patiria orgazmą tik pats save tramdydamas, kitam būtinai reikia analinio, trečiam - oralinio. Vienas garbaus amžiaus profesorius vis kartodavo, kad nori „Vytraxatj v dosku“ (išdulkinti kaip lentą)“.
Andželika prisiminė, kai vienas vyras labai greitai „baigdavo“, o paskui drebėdavo kaip epušės lapas. „Bet toks vienintelis. Paprastai vedę vyrai nori normalaus, sveiko sekso, kai kurie net laukia, kada pati patirsiu orgazmą. Atvirumo minutę guodžiasi, jog žmonos jų netraukia - jos storos ir negražios, nenori santykių lovoje, arba jie yra nuobodūs“, - atviravo Andželika. Bet, tai irgi retenybė. Paprastai vedę vyrai atsineša su savimi alkoholio ir atsipalaiduoja pilnai. „Kai kuriems „seanso“ metu skambina žmonos. Tuomet klientai meluoja kaip šeškai - fantazija beribė. Pamenu, vienas pasakė esąs ligoninėje, paskui liepė jam subintuoti ranką. Kiti tikina esą pas draugus, darbe ir t.t. Jie ateina, „išsilieja“ ir bėga vėl į šeimą“, - atvėrė paslapčių mergina.
Kartu su Andželika „dirbanti“ ir gyvenanti Marina guodėsi, jog Lietuvoje vyrai yra itin šykštūs ir nuobodūs: „Vienas mane maustė kelis mėnesius. Vis skambindavo ir skambindavo, rašydavo kvailas žinutes - pabudome ir kelkimės. Kaip pietaujasi? Ką veikiate. Vis galvojau, kada gi jis pagaliau paklaus dėl paslaugos. O kai ryžosi susitikti, tai neatėjo, nors skambino, kad yra vietoje. Juokas. O gal jis iškrypėlis?“. Beje, pastebėjo Marina, Lietuvoje, o ir internete jų yra labai daug. Kai kurie jų prašo skaipo niko neva norėdami įvertinti, kaip merginos atrodo, o patys kiša į ekraną savo grožybes ir taip pasitenkina: „Fui, kaip šlykštu. Nors, gaila tokių vyrų, juk jie yra ligoniai. Bendraujant internete vyresni vyrai paprastai pradeda labai iš toli - teiraujasi, kaip gyvenimas, vadina kačiukais, lėlytėmis, pupomis ir t.t. Jauni kiek atviresni, jie iškarto klausia, ar mergina nenorinti „pasidulkinti“ su jaunu, išvaizdžiu ir pajėgiu jaunikaičiu. Tiesa, pripažino merginos, ne visi tokie drąsūs. „Vienas jų prašė, kad apsirengčiau tinklo kojines ir aukštakulnius, užsirisčiau krūtis tik permatomu audiniu ir laukčiau jo sėdėdama ant lovos. Ir būtinai reikalavo ryškaus makiažo. Tiek juokiausi, bet padariau. Keista, vaikinas tik mane pamatė, iškarto „nuleido“ ir jokių kitų veiksmų jam neprireikė“, - juokėsi Marina.
Kūniško verslo tiekimo atstovė prisipažino kelis kartus turėjusį klientą, kuris reikalavo tik oralinio ir grūdo savo grožį iki šaknų: „Kartą nes supykino mane. Bet kvailys gerus pinigus mokėjo. Kaip nustebau išvydusi jį per televizorių vienoje gyvenimo būdo laidoje. Toks visas iš savęs teigiamas, mylintis žmoną ir vaikus. Matyt, su žmona problemos. Aišku, jeigu vyrams viskas gerai, argi jie eis pas mus“.
Sostinės Viešosios policijos valdybos Ekologinės ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vladimiras Jankoit pasakojo, jog neretai merginos pokštauja siūlydamos tokias kainas: „Žinoma, yra elitinių, uždarų saitų, kur gali registruotis tik sumokėjus tam tikrą mokestį. Ten įkainiai visai kitokie, nei mirgantys spaudoje ar interneto pažinčių tinklapiuose. Kituose tinklapiuose paprastai merginos, siūlančios mokamas paslaugas, turi savo žymėjimą, gerai žinomą policijai. Mat pareigūnai dažni svečiai čia. Jie ne tik fiksuoja merginas, bet ir jų klientus iššifruoja. „Tokie žino, ko nori. Jie ateina, greitai nusirengia ir greitai „baigia“. Greitai apsirengia, palieka pinigus ir dingsta. Kai kurie vietoje pinigų pasiūlo bilietų lėktuvui, į teatrą. Vienas sumokėjo brangiais kvepalais. Nustebino vyriškis, dovanojęs brangias pėdkelnes. Mergina pastebėjo, jog tose šalyse vyrai itin ištroškę sekso: „Gal jie šiauriau? Tiek norinčių niekada nebuvo. Goda mėgino „prasisukti“ viename lietuviškame saite, tačiau ten, anot jos, „tūsinasi“ tik jaunikliai: „Rimtesni vyrai mėgsta normalius pažinčių saitus, kur dėl atlygio susitariama tik susitikus. Tiesa, daugelis ieško meilės už dyką. Viena moteris, kuriai jau 42 metai, pasakojo negalinti atsiginti norinčių nemokamų glamonių. Jai rašo po 50 žinučių per dieną. Štai kur antplūdis. O mes retai sulaukiam siūlymų, tenka laukti“. Tokios populiarios moterys atima iš prostitučių pinigus. „Paprastai joms stinga sekso su vyrais šeimoje. Juk daugelis lietuvių prasigeria arba suserga impotencija tokiose metuose, kitiems pakanka pornografijos vaizdų. O žmonos lieka alkanos. Taip jos ieško tų, kurie irgi nori to paties. Mums tai siaubas, juk netenkame klientų. Nors, kas turi pinigų, verčiau eina pas mus. Nors, prisipažino Goda, ne visada, juk ir prostitutės irgi gali įsimylėti: „Laukiau vieno vyriškio skambučio kiekvieną dieną. Jis gal toks vienas Lietuvoje buvo - gražus, mandagus, švarus, kvepiantis ir nešykštus. Pasakojo, jog dirba Seime,vedė dėl pinigų ir karjeros, su žmona nemiega jau daug metų, o sekso norisi. Guodėsi, jog kiek galima ranka „dirbti“, juk nudžiūti gali“.
Prostitucija besiverčiančios merginos tikino, jog policija prigriebia tik kvailus klientus: „Mes išduodame tik itin šykščius vyrus, kurie nori iškrypėliškos meilės. Merginos atskleidė paslaptį, jog dirbant su protu, pakliūti įmanoma tik pačiai: „Klientai mums yra šventa“. Šį faktą patvirtino ir pareigūnai. Mat net krepšinio čempionato metu į jų rankas pakliuvo trys vyrai. Tiesa, visi vietiniai. Beje, krepšinis baigėsi, ir mokamos meilės meistrės liko už borto - krizė vis dar siaučia, todėl daugeliui jų tenka dirbti už mažą atlygį. Plaštakės tikino, jog jų verslas dabar yra itin pavojingas. „Kai Vilniuje rado kelių prostitučių lavonus, nutarėme, jog geriau ieškoti klientų ne gatvėse. Bet ir tarp beiskiepiančių pagal skelbimą įvairių yra. Labai daug teistų ateina. Net recidyvistų. Tokiais atvejais prašome draugių pagalbos“. Merginos tikino ne kartą buvusios apšvarintos klientų: „Ne tik mūsų draugės klofeliną pilsto, gauname ir mes jo. Kartą pabudau be nieko, net batus paėmė niekšas. Prostitutės skundėsi rizikuojančios kasdien ne tik gyvybe, bet ir savo vieta po saule. Jos pastebi, jog vyrų, dar norinčių moterų, sparčiai mažėja. Pasirodo, tarp klientų itin daug būtent rusų tautybės asmenų.