Vaikystė - tai gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, kupinas emocijų, ieškojimų ir atradimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai gali padėti savo vaikams išsiugdyti mandagų elgesį, kuris yra būtinas kuriant harmoningus santykius su aplinkiniais.
Tėvų Kontrolė ir Vaidmuo Vaikų Auklėjime
Tėvų vaidmuo auginant brandžią asmenybę yra nepaprastai svarbus. Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas. Nuo pat pirmųjų dienų vaikas siekia aktyviai palaikyti ryšį su motina, prisirišdamas prie jos. Vidiniai patirties modeliai integruojami į vaiko vidinį pasaulį ir jie užtikrina prisitaikymą prie aplinkos, padeda įveikti stresą, užmegzti ryšius su aplinkiniais. Taigi, pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi prieraišumas prie vaiką auginančio žmogaus, pasitikėjimas aplinka. Saugūs ir ramūs santykiai su globėju, lemia supratimą, kad tarpasmeninis pasaulis yra saugus, juo galima pasitikėti, o aš pats esu mylimas ir vertingas.
Svarbu atsižvelgti į tai, kokiomis sąlygomis tėvai augo ir kokius bruožus bei elgesį įgijo. Norėdami atlikti šias užduotis, kiekvienas iš tėvų taiko specialias strategijas savo vaikams, kurias mes vadiname tėvų nuostatomis. Jei šeimos aplinkoje nėra tėvų, tokiomis sąlygomis augantys vaikai vėlesniame gyvenimo etape gali turėti problemų įsisavinant atitinkamus socialinius vaidmenis. Sąlygos, kuriomis tėvai augo, iš kokios kilmės šeimų jie kilę, kaip patys susitvarkė su patirtais sunkumais ir konfliktais, kokios jų asmenybės savybės gali turėti įtakos auklėjimo įgūdžiams bei elgesio su vaiku būdais. Taip pat svarbu, kad vaiko vystymuisi įtakos turi ne tik tėvų savybės, šeimyninė situacija, bet ir paties vaiko savybės, kaip tėvai elgiasi su juo bei vaiko raidos amžius, tai yra sunkumai, su kuriais jis susiduria. Taigi tėvų ir vaikų santykiams, svarbus tampa tarpusavio suderinamumas.
Pagrindiniai Vaiko Poreikiai
Pagrindiniai vaiko poreikiai pagal Jeffrey E. yra labai svarbūs. Tai svarbiausias vaiko poreikis, kuris atsiranda iškart po gimimo. Saugiuose namuose tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai. Smurtas, piktnaudžiavimas, melas, manipuliacijos, nebūtinai susiję su vaiku, taip pat neprisideda prie saugumo. Vaikai turi jausti, kad ir kas nutiktų jų gyvenime, jie visada turi į ką kreiptis. Vaikui reikia brandaus vadovavimo - nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vaiko vystymuisi.
Jeffrey Young suskirsto šį poreikį į tris sritis: rūpestį, empatiją ir priežiūrą. Vaiko gyvenime užtenka vieno žmogaus, kad suteiktų tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą, supratimą ir savo laiką. Empatija - turime omenyje, jog artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris supranta jūsų pasaulį, priima jūsų jausmus. Be tėvų, vaikui svarbūs ir socialiniai ryšiai - su bendraamžiais ir visu išoriniu pasauliu. Jeigu vaikas ir/ar jo šeima kažkaip skiriasi nuo aplinkos - dėl išvaizdos, rasės, seksualinės orientacijos, išskirtinių gabumų, religijos, socialinės padėties, išsilavinimo lygio, materialinių išteklių, dažno persikraustymo, alkoholizmo - gali būti sunkiau įgyti socialinių įgūdžių ir užmegzti sėkmingus santykius su kitais.
Taip pat skaitykite: Kas yra Mandagus ir Doras Elgesys?
Pernelyg saugantys tėvai laiko savo vaikus priklausomais. Jie pastiprina priklausomybės elgesį ir nepalaiko tuos, kurie yra nepriklausomi. Vaikui turi būti leista nekritikuojant, pačiam priimti nedidelius sprendimus bei pasirinkti. Turime sužinoti jo nuomonę ar pageidavimus ir susitarti, ką darome. Didžiausias menas yra mylėti savo vaiką besąlygiškai. Vaikas neturi nieko daryti, kad būtų vertingas. Kai šeimoje yra kokios nors sąlygos kaip pavyzdžiui paklusnus elgesys, geri pažymiai mokykloje, aukšti pasiekimai kokioje nors srityje - vaikas tai pajunta ir išmoksta, kad kitų meilės ir pripažinimo reikia nusipelnyti. Sveikuose namuose yra erdvės parodyti savo silpnybes (pvz., verkti, nepaisant to, kad esi berniukas), jautrumą, nejaukumą ir baimes, galima būti autentiškam ir priimamam.
Racionali Laisvė ir Vaikų Saviraiška
Auklėjant vaiką vertinga įvardinti jo patiriamus jausmus. Netinkamas tėvų elgesys yra jausmų neįvertinimas ir nekreipiamas į juos dėmesio. Taip pat blogai neigti savo jausmus. Turite ramiai ir dėmesingai išklausyti vaiką. Kartu galvokite apie problemos sprendimą ir raskite abiem pusėms naudingą būdą. Labai svarbu žinoti apie neigiamą hiperglobos poveikį vaikui. Dėl to galite pabandyti naudoti efektyvesnius ugdymo metodus, tokius kaip, pavyzdžiui, racionali laisvė.
Modeliavimas ir Dėmesio Skyrimas
Vedant vaiką link gražaus elgesio, pirmiausia siūlau aiškiai jį sumodeliuoti savo pavyzdžiu. Vaikas visada seks pavyzdžiu, ne žodžiais. Jei noriu, kad mano klasėje vaikai kalbėtų tyliai - pirmiausia kontroliuoju save ir kalbu pusbalsiu, niekuomet nešaukiu per visą klasę. Jei vaikas bet kaip numeta striukę savo spintelėje - primename, kad striukes kabiname ant kilpelės. Jei vaikas nesaugiai reiškia emocijas, skubu sustabdyti ir nukreipti išsilieti tinkamai.
Jei vaikas gauna dėmesio tuomet, kai elgiasi „negražiai“ - tokio elgesio paprastai daugėja. Norime, kad vaiko elgesys būtų vis dailesnis ir dailesnis, o jo gerųjų savybių įvairovė ir būklė primintų rojaus sodą? Skatinkime gerus dalykus. Vaikai greitai pajunta, ką tėvai laisto pagyrimais, už ką duoda daugiau dėmesio. Vikrumą, mandagumą, susidomėjimą raidėmis ar skaičiavimu, paslaugumą, žingeidumą ir/ar kitką, ką norime stiprinti. Nesvarbu, ką kalba mama, bet taktika pribėgti ir kalbėti įsiterpus suveikė! Ir ji toliau bus praktikuojama. Tokioje situacijoje efektyviausia - nekreipti dėmesio. O baigus pokalbį pabrėžti: „Jau baigiau kalbėtis ir dabar galiu išgirsti tave. Rodos, norėjai kažką svarbaus aptarti?“ O kai praeis diena kita ir vaikas prašys dėmesio tinkamai - būtinai tai pastebėti ir iš visos širdies pagirti. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems. Vaikai turi suprasti, kad dėmesys ir draugiškas bendravimas būtinas ne tik jiems, bet ir kitiems žmonėms.
Karališkas dėmesio atkreipimo modelis yra toks - prieiname prie besišnekučiuojančių ir nebyliai žvelgdami laukiame, kol šie mus pastebės. Stengiuosi nuolat savęs klausti, ar mane supantiems vaikams (namuose ir Mažųjų valdų darželyje) tikrai aišku, ko iš jų norime? Modeliuokime tik tai, ką būtina, ir duokime erdvės kuo daugiau dalykų daryti kūrybiškai, savo būdu, savo greičiu, kartojant tiek kartų, kiek tik vaikai pageidauja.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip Elgtis su Gyvūnais
Etiketas Prie Stalo
Klodami pamatą tinkamam vaikų etiketui prie stalo užtikrinsite, kad ateityje jie taps maloniais šeimos vakarienių kompanionais. Pradėti mokyti vaikus gerų manierų valgant niekada nėra per vėlu. Tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai valgote, turite progą pamokyti juos deramo elgesio. Tiesiog stenkitės pamokyti juos kiekvieną dieną ir venkite pernelyg didelio spaudimo. Mokymosi, kaip reikėtų elgtis valgant, procesas yra ilgas ir vaikai per vieną kartą jo neišmoks. Taigi būkite kantrūs, bet nuoseklūs, ir galiausiai jūsų vaikai įpras elgtis tinkamai.
Štai kokių dalykų galite išmokyti vaikus, kuriems yra penki metai ar mažiau:
- Prie stalo sėdama nusiplovus rankas ir veidą.
- Pradėti valgyti galima tik tada, kai visi susėda prie stalo.
- Maistas kramtomas uždara burna.
- Negalima į burną prisigrūsti daug maisto.
- Negalima pamiršti žodžių „ačiū“ ir „prašau“.
- Reikia naudotis stalo įrankiais ir servetėlėmis.
- Neleiskite jiems kritikuoti maisto.
Kai vaikams sueina 6 metai ar daugiau, juos jau galima mokyti rimtesnio stalo etiketo, įskaitant žinias, kur padėti panaudotą servetėlę, ir kad pavalgius reikėtų pristumti kėdę prie stalo. Štai ko reikėtų mokyti vyresnius vaikus:
- Tegu jie visada pasisiūlo padėti.
- Tegu stebi šeimininką, kad žinotų, kada reikia išskleisti savo servetėlę.
- Negalima pertraukti kalbančio žmogaus.
- Jei vaikas kažko nepasiekia, tegu prašo paduoti, o ne siekia pats.
- Servetėlę reikėtų padėti ant kėdės, o ne ant stalo.
- Norint pasitraukti nuo stalo, reikėtų atsiprašyti.
- Pakilus nuo stalo, reikėtų pristumti kėdę.
- Pavalgius reikėtų nusinešti savo lėkštę.
- Valgant nereikėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.
Mokyti vaikus gerų stalo manierų yra svarbi auklėjimo dalis. Mokėdamas mandagiai elgtis prie stalo, vaikas pasitikės savimi socialinėse situacijose ir valgydamas ne namie. Vaikams paaiškinkite, kad geromis manieromis prie stalo parodoma pagarba ir išreiškiamas dėkingumas už maistą. Gerų manierų reikia laikytis ne tik viešumoje ar svečiuose - jos svarbios ir namuose. Taigi mokykite vaikus etiketo kiekvieną dieną. Jei būsite nuoseklūs, manadagaus elgesio įgūdžiai netruks tapti antrąja jų prigimtimi.
Bendravimo Etiketas
Etiketas - tai elgesio normos, kurios padeda žmonėms sąveikauti su kitais, parodyti pagarbą ir kurti harmoningus santykius. Tinkamai išmokytas etiketas gali padėti vaikams augti pasitikintiems savimi, gerbiantiems kitus ir gebantiems kurti gerus santykius su aplinkiniais.
Taip pat skaitykite: Mandagus elgesys ugdymo įstaigoje
Pagrindinės etiketo taisyklės, kurių svarbu mokyti vaikus:
- Pagarba kitiems žmonėms. Vaikai turi išmokti pagarbos kitiems svarbą. Tai apima tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių pagarbą. Vaikus reikia mokyti sveikinti žmones, žiūrėti į akis kalbant, atsakyti mandagiai ir pasisveikinti, kai susitinka su kitais.
- Mandagūs žodžiai ir frazės. Vaikai turi išmokti naudoti paprastas, tačiau svarbias frazes, tokias kaip „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir „prašom“. Skatinkite vaikus naudoti „prašau“ ir „ačiū“ tiek namuose, tiek viešoje erdvėje.
- Dėmesys asmeninei erdvei. Vaikai turi išmokti gerbti kitų asmeninę erdvę. Paaiškinkite, kada ir kaip yra tinkama susisiekti su kitais, pavyzdžiui, nešališkai pasikliaujant žmonėmis ir nesikabinti jų į asmeninę erdvę.
- Klausymosi gebėjimas. Vaikai turi išmokti ne tik kalbėti, bet ir klausytis, kai kiti dalijasi savo mintimis, jausmais ar pasakojimais. Skatinkite vaiką klausytis, kai kalba kiti, ir parodykite pavyzdį. Kai vaikas kalba, išmokykite jį laukti, kol baigs kalbėti kitas.
- Padėjimas ir bendradarbiavimas su kitais. Mokykite vaikus būti draugiškais, dalytis ir padėti kitiems, nes tai ne tik gerina santykius, bet ir formuoja atsakingą elgesį. Skatinkite vaikus dalytis savo žaislais, padėti bendraamžiams arba padaryti gerus darbus, kaip pavyzdžiui, tvarkyti žaislus ar padėti atlikti namų ruošos darbus.
- Atsiprašymas už klaidas. Vaikai turi išmokti pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti, kai jie padaro ką nors netinkamo. Paaiškinkite vaikui, kad, jei jis padarė klaidą ar įžeidė kitą, svarbu atsiprašyti ir išreikšti savo apgailestavimą.
- Pagarba laiko ir darbo tvarkai. Tinkamai supratę, kaip gerbti laiką, jie išmoks būti punktualūs ir atsakingi, kas yra svarbu tiek mokykloje, tiek vėliau gyvenime.
Vaikai turi suprasti, kad dėmesys ir draugiškas bendravimas būtinas ne tik jiems, bet ir kitiems žmonėms. Savarankiškumo ugdymas ir mokymas pačiam priimti sprendimus yra labai svarbus nuo pat mažumės, tačiau pagarbos suaugusiems įskiepijimas - tiesiog būtinas. Mažyliui paprašius leidimo nepamirškite jo pagirti, patikinkite, kad jis pasielgė teisingai, kad nepamirštų ir kitą kartą vėl atsiklausti tėvelių ar kitų suaugusiųjų. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad pagarba turi būti abipusė, tad, norėdami pasiskolinti vaiko žaislą ar pieštukus taip pat paprašykite jo leidimo. Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius.
Kai Vaikas Maištauja
Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais. Skirkite vaikui kokybiško laiko ir nuoširdaus dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi. Tokiais atvejais rekomenduojama skirti laiką kiekvienam vaikui su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. skirti individualų laiką vaikui. Toks bendradarbiavimas ir lygiavertiškumas vaikui leidžia pasijausti išgirstam ir mylimam. Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis. Tokiu atveju rekomenduojama jam padėti įvardyti būseną, pavyzdžiui, „aš matau, kad tu šiuo metu esi pavargęs ir dėl nuovargio greitai supyksti, susierzini, nesilaikai mūsų susitarimų, kaip aš galėčiau tau šiuo metu padėti?“
Skatinkite atžalą savarankiškai tvarkytis. Vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką (iš geriausių paskatų) ir vaikas tuo naudojasi bei reiškia pretenzijas tėvams, kai yra paprašytas atlikti kažkokią veiklą, arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių. Vaikui augant galima labiau jį pamokyti ir paraginti prisijungti prie sudėtingesnių namų ruošos darbų. Toks paprastas įgūdis kaip namų tvarkymasis ugdo ne tik gebėjimą pasirūpinti savo aplinka ir savimi, bet ir ugdo valią daryti nuobodžius ar ne tokius malonius dalykus. Leiskite vaikui nuspręsti, kaip praleisti laisvalaikį. Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą.
Alternatyvos Bausmėms
Tarp disciplinos ir bausmės yra didelis skirtumas. Šis skirtumas vaidina svarbų vaidmenį vaikui augant - nuo to priklauso, kokiu žmogumi vaikas taps. Šiame straipsnyje pateikti patarimai yra pozityvūs ir tinkantys problemų sprendimui. Kiekvienu atveju vaiko emociniai poreikiai ir jausmai yra gerbiami, metodai nutaikyti į netinkamą elgesį. Mes norime, kad vaikas suprastų, kad būti piktam ir susierzinusiam yra ok, bet nėra ok šaukti arba muštis.
- Nukreipkite vaikų dėmesį nuo potencialių problemų.
- Priminkite vaikams taisykles.
- Padėkite vaikams spręsti problemas ir priimti sprendimus.
- Paskelbkite minutės pertraukėlę.
- Ignoruokite netinkamą elgesį.
- Pastebėkite gerą elgesį.
Disciplinos tikslas - padėti vaikams įgyti savikontrolės įgūdžių, o ne aklai paklusti suaugusiųjų nurodymams. Visi disciplinos metodai veikia geriausiai, kai yra naudojami ramiai, be pykčio.
Demonstruokite problemų sprendimo gebėjimus. Vaikai mėgdžioja tėvus ir mokytojus, į sudėtingas situacijas jie dažnai reaguoja taip, kaip mes. Paruoškite draugišką aplinką. Galime išvengti daugybės problemų vien įrengdami patogias erdves namuose arba klasėje. Laikykitės aiškių taisyklių. Pastovios ir sąžiningos taisyklės padeda vaikams kontroliuoti savo elgesį.
Kaip Kalbėti Su Vaikais
Pirmiausia norisi atsakyti: „tiesiog nerėkite“. Kaip ir visos metodikos, taip ir ši, veikia ne visais atvejais.
- „Kai - Tada“ metodika skirta kontroliuoti kokia tvarka įgyvendinama įprasta dienos rutina.
- „Kai ……..” - yra toks dalykas, pareiga, kurią vaikas dažniausiai tiesiog turi atlikti, tai yra dalis dienos rutinos (susitvarkyti, nusiprausti, paruošti pamokas, išnešti šiukšles, pavalgyti ir t.t.).
- „Tada ………“ - yra normalus, kas dieną priklausantis, vaikui įprastas malonumas, t.y. malonioji dienos rutinos dalis. Tai jokiu būdu nėra kažkoks prizas už pareigos atlikimą, kurio šiaip normaliai vaikas nebūtų gavęs.
- „Tada“ privalo būti kažkas, ką vaikas iš tikro mėgsta ar ko laukia.
- Jei pasakėte „Kai - Tada“ - vadinasi pasakėte. Kol vaikas nepadarė „Kai“ jokių „Tada“.
- Pasakėte „Kai - Tada“ ir eikite veikti savo veiklų.
- „Kai“ nėra tas pats, kas „Jeigu“.
Iš esmės šio metodo tikslas yra užtikrinti, kad vaikas atliktų pirmąją sakinio dalį, t.y. savo pareigas, darbelius. Sakydami „Kai padarysi……“ mes perduodame žinią, kad nėra klausimo „ar bus padaryta“, akivaizdu, kad darbas bus atliktas tik lieka vaiko pasirinkimas laike + motyvacija greičiau padaryti ir bėgti mėgautis malonumais.
Vaikus pagarbos ir tolerancijos aplinkai galima mokyti tradiciškai - aiškinant kas, kaip, kodėl, kada, su kuo, kaip greitai ir t.t. bet toks aiškinimas dažnai būna ilgas, sudėtingas, eigoje kyla begalė klausimų ir paaiškėja, jog vienas teiginys prieštarauja kitam. Galiausiai toks aiškinimas baigiasi tėvų pasakymu „Taip tiesiog turi būti“ - suprask išimtis iš taisyklės ir privalu tai išmokti. be proto jautrūs aplinkai, jei sustoja ir pagalvoja - kuo puikiausiai žino ką, kaip ir kada dera daryti. Dar geresnė žinia, kad vaikus sustoti ir pagalvoti priverčia vos 4 gražiai ir draugiškai tėvų ištarti žodžiai - „Prašau pabandyti iš naujo.“.
Tokiu būdu, naudojant frazę „Prašau pabandyti iš naujo.“, išvengiama moralizavimo, pamokslavimo, vaiko žeminimo, jo elgesio smerkimo, vaiko sumenkinimo viešoje vietoje, t.y. girdint ir matant aplinkiniams. Auginsime žmogų, kuris žinos, jog yra pajėgus savarankiškai tinkamai prisitaikyti bet kokioje nepažįstamoje ir naujoje situacijoje. Kai vaikas bando zirziančiai derėtis, apsimesti, kad nežino, negirdėjo ir t.t. Šio metodo naudojimas ne tik užkerta kelią nesusišnekėjimui, bet ir ugdo konstruktyvų bendravimą.