Įžanga
Šiame straipsnyje nagrinėjama laisvo elgesio močiutės sąvoka, atsižvelgiant į visuomenės stereotipus, asmeninę patirtį ir psichologinius aspektus. Straipsnyje remiamasi moters, kuri save apibūdina kaip laisvai seksu besimėgaujančią, patirtimi ir psichoterapeuto Olego Lapino komentarais.
Seksualumo suvokimas: Asmeninė patirtis
Moters pasakojimas atskleidžia, kad jai meilė ir seksas nėra neatsiejami dalykai. Ji teigia mokanti atskirti meilę nuo sekso ir ramia sąžine permieganti su vyru, kuriam jaučia tik aistrą. Jai nesvarbu, ar vyras vedęs, kiek moterų turi ar turi vaikų. Moteris teigia gana anksti pradėjusi lytinį gyvenimą, tačiau tai dariusi sąmoningai ir niekieno nespaudžiama. Ji pabrėžia, kad seksas jai nuo pat pradžių teikė malonumą, paneigdama mitą, jog ankstyvas seksas neteikia jokio malonumo.
Moteris neslepia, kad jai svetimas sąžinės ir gėdos jausmas, įvairūs tabu, taisyklės ir normos, susijusios su seksu. Ji nebijo papiktinti, šokiruoti ar būti pasmerkta. Ji pabrėžia, kad vienintelės jos taisyklės yra: seksas ir alkoholis yra nesuderinami dalykai, o vienintelis sekso motyvas turi būti malonumas. Moteris teigia nesigailinti nė vieno buvusio ryšio ir mano, kad iš kiekvienų santykių galima kažko pasimokyti.
Psichologinis aspektas: Kompensacija už spontaniškumo trūkumą
Moteris pastebi, kad kitose gyvenimo srityse ji yra labai disciplinuota ir besilaikanti taisyklių. Ji mano, kad seksas yra ta sritis, kurioje ji leidžia sau kompensuoti spontaniškumo, laisvės ir chaoso trūkumą. Ji suvokia, kad jos požiūris į seksą gali būti vertinamas nevienareikšmiškai, todėl klausia, ar ji yra paprasčiausia kekšė, ar tik laisvai seksu besimėgaujanti moteris.
Psichoterapeuto komentaras: Sveikas požiūris į seksualumą
Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, kad moters požiūris į seksą ir meilę yra labai sveikas. Jis kelia klausimą, ar vyras, turėjęs daug merginų, būtų vadinamas palaidūnu ar sergančiu satiriaze. Jis pabrėžia, kad visuomenė dažnai dvigubai vertina vyrų ir moterų seksualumą.
Taip pat skaitykite: Pažintys Kaune
O. Lapinas atkreipia dėmesį į tai, kad moteris jaučiasi paliesta stereotipų ir numato, kad jos sveiką poziciją kai kas gali pulti. Jis įsivaizduoja, kaip moters laišką pakomentuotų kunigas arba jaunas žmogus, seksualumą ir meilę pažįstantis tik iš dorovę skatinančių knygučių. Jis taip pat mano, kad moterį galėtų užpulti kai kurios moterys, kurių lytinė raida ėjo visai kitu keliu.
Psichoterapeutas teigia, kad moters seksualumas yra sveikas ir natūralus, tačiau abejonės dėl įvairiausių „nukrypimų“ taip pat yra sveikos ir natūralios, nes mitai, kuriuos moteris mini savo laiške, mūsų kultūroje vis dar stiprūs.
Stereotipai ir visuomenės spaudimas
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, susiję su moterų seksualumu. Moterys, kurios nesilaiko tradicinių normų, dažnai yra smerkamos ir vadinamos „laisvo elgesio“ arba „lengvai prieinamomis“. Šie stereotipai daro spaudimą moterims ir verčia jas abejoti savo pačių vertybėmis ir pasirinkimais.
Seksualinė revoliucija ir skirtingos kartos
Straipsnyje lyginamos skirtingos kartos ir jų požiūris į seksualumą. Šiuolaikinės švedų, norvegų, danų, vokiečių mamos buvo pagautos seksualinės revoliucijos ir eksperimentavo su laisvu seksu. Tuo metu mūsų moterys keldavo socialistinio lenktyniavimo vėliavas ir sukdavo galvas, kur gauti higieninių paketų. Tos moterys dabar pensininkės, o kai kurios jų dukros vis dar turi tėvų pažiūrų elementų.
Seksualumo represijos ir visuomenės normos
Straipsnyje teigiama, kad seksualumas mūsų visuomenėje vis dar yra represuotas. Erotines masažuotojas kartas nuo karto reiktų apskelbti prostitutėmis bei „demaskuoti“ su policija, o tantros seminarus reiktų pavadinti „orgijomis“. Mokyklose reikia parodyti filmą vaikams apie abortų žalą, o vizualinę erotiką pavadinti pornografija. Pats klausimas apie ją turėtų kelti pasipiktinimą: „Ar jūs savo vaikams tai rodytumėte?“
Taip pat skaitykite: Filmo „Laisvo Elgesio Močiutė Online“ analizė
Straipsnyje teigiama, kad „grynas“ seksualumas vertėtų laikyti „gašlumu“ ir skubėti pateisinti jį, nubalinti, sudvasinti ir „nukenksminti“ žodžiais „meilė“, „monogamija“, „santuoka“ ir, žinoma, „motinystė“. Tai yra blogis, purvas ir gyvuliška žmogaus prigimtis. O kas mumyse bloga, turi būti neutralizuota gėriu.
Dvasingumas ir kūniškumas
Straipsnyje teigiama, kad amžina ir nekintanti nuo gnostikų, neoplatonikų ir kabalistų laikų schema: viršuje - gryna dvasia (gėris), apačioje - tamsi ir grubi materija („blogis“). Tikslas - iš blogio ir tamsos pakilti į aukštumas. Labai patogi schema, savo laiku greitai perimta krikščionių bažnyčios. Viskas, kas kūniška, liko nuodėme. Viskas, kas dvasiška - gėriu. Nori būti geras - laisvinkis nuo materijos ir siek grynos dvasios.
Santykiai su anūkais ir skirtingų kartų požiūriai
Straipsnyje taip pat aptariami santykiai su anūkais ir skirtingų kartų požiūriai į vaikų auklėjimą. Teigiama, kad mylinti ir rūpestinga močiutė yra neįkainojama besąlygiškos meilės patirtis, kurią gauna vaikas. Močiutės mažiau jaudinasi dėl įvairiausių reikalavimų ir myli vaiką šiaip sau - tiesiog už tai, kad jis egzistuoja.
Straipsnyje pabrėžiama, kad skirtingų kartų atstovai turi savo požiūrį į vaikų auklėjimą. Ruošdamiesi patikėti vaiką močiutės globai, tėvai turėtų iš anksto susitarti, kad ji paisytų jų esminių auklėjimo taisyklių. O močiutėms vertėtų prisiminti, kad sprendimus, susijusius su vaiku, turėtų priimti tėvai.
Saugumo jausmas ir emocinis kontaktas
Straipsnyje teigiama, kad kad augtų harmoninga asmenybė, vaikui būtina jaustis saugiam. Glaudus emocinis kontaktas su tėvais nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ugdo mažylio pasitikėjimą žmonėmis ir pasauliu. Šis saugumo jausmas leidžia vaikui suvokti save ir savo galimybes. Tai ta energija, kuri pasąmonės lygiu suteikia jėgų žmogui gyventi čia ir dabar. Ši energija teka iš kartos į kartą ir kaskart įgauna vis daugiau galios, maitinančios žmogų iš vidaus.
Taip pat skaitykite: Apibrėžimas: Laisvo Elgesio Močiutės