Mūsų priklausomybė nuo kitų žmonių, kad išgyventume ir klestėtume, nesibaigia vaikystėje. Suaugę mes ir toliau ieškome prieraišumo. Norėdami pasirūpinti savo emociniais poreikiais, mes kuriame šeimas. Santykiai yra iš prigimties sudėtingas ir dinamiškas procesas, dažnai reikalaujantis puoselėjimo, kompromisų ir pastangų. Tačiau kai kuriuose santykiuose ateina laikas, kai emocinių ir psichologinių išteklių investicija nebeduoda teigiamos grąžos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti netinkamą partnerį ir kokie požymiai rodo, kad santykiai gali būti nesveiki. Taip pat pateiksime psichoterapeuto patarimų, kaip kurti darnius ir sveikus santykius.
Sveikų santykių principai
Norint sukurti darnius santykius, svarbu laikytis tam tikrų principų, kurie padeda užtikrinti abipusę pagarbą, supratimą ir pasitenkinimą. Štai keletas svarbiausių principų:
Atviras bendravimas
Atviras bendravimas yra vienas iš pagrindinių sveikų santykių ramsčių. Šeimoje neturėtų būti paslapčių, manipuliacijų ar nutylėjimų. Partneriai turėtų jaustis laisvai galėdami apie viską kalbėtis, klausti ir išsakyti savo mintis bei jausmus. Pagarba vienas kito skirtumams taip pat yra labai svarbi. Priimami visi jausmai, idėjos, požiūriai ir nuomonės. Klausymasis yra toks pat svarbus, kaip ir kalbėjimas. Įsipareigojimas nenutylėti ir tuo pačiu gerbti kito pasidalinimus.
Veiksminga komunikacija
Veiksminga komunikacija apima gebėjimą aiškiai išsakyti savo poreikius. Jei kažko norite, tai jūsų pareiga tai pasakyti ir paprašyti. Savaime suprantamų dalykų santykiuose nėra, todėl labai svarbu aiškiai išsakyti, ko ir kaip norisi.
Produktyvus konfliktų sprendimas
Artimi santykiai neįmanomi be nesutarimų. Tai, kaip konfliktuojate, yra labai svarbu. Kiekviena šeima turi susidaryti sau efektyvų konfliktų sprendimo algoritmą. Tarkim, jei vienam įsižiebus nesutarimams norisi iškart išsiaiškinti, o kitas nori pabūti vienas ir ramiai pamąstyti, koks turėtų būti tinkamas būdas išspręsti konfliktą? Tokiose situacijose ir reikia išankstinio susitarimo, kad, pavyzdžiui, skelbiame pertrauką, kuri truks 15 min. Ir tada sugrįšime toliau spręsti situacijos. Iš esmės geras konfliktas yra apie tai, kas vyksta čia ir dabar, o nebuvo prieš metus ar du.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Teigiamos sąveikos
Tyrimai rodo, kad išlieka tos šeimos, kurios turi nuolatinių teigiamų sąveikų ir patirčių. Ir net nelabai svarbu, kiek nemalonių patirčių ar sudėtingų situacijų jos turi. Stipriausiais klijais tampa teigiamos sąveikos. Svarbu, kad šeimoje būtų penkis kartus daugiau teigiamų nei neigiamų sąveikų.
Ribos
Mes esame skirtingi, mums reikia skirtingų ribų vieniems nuo kitų. Ir vieno šeimos nario noras pabūti vienam kambaryje dar nereiškia, kad jis nemyli kitų ar nebenori kartu leisti laiko. Svarbu gerbti vienas kito asmeninę erdvę ir poreikius.
Smagus laikas kartu
Psichologine prasme meilė tarp žmonių gimsta tada, kai jie smagiai leidžia laiką. Svarbu kartu leisti laiką, užsiimti bendromis veiklomis ir patirti teigiamų emocijų.
Bendri ritualai
Ritualų šeimoje turėjimas yra tarsi rėmas, kuris padeda laikytis kartu įvairiausiose situacijose. Tikrai esate girdėję posakį: “who eats together, stays forever”.
Dalinimasis emocijomis
Visi šeimos nariai turi teisę jausti tokias emocijas, kokias jas jaučia ir jomis pasidalinti su kitais. Žinoma, jas reikšti socialiai priimtinais būdais, tarkime, „išvadinau tave asilu, nes tu mane supykdei“ nėra tinkamas pasiteisinimas. Čia labai praverčia „aš kalbos“ naudojimas. Kada apie savo emocijas ir patirtis mes kalbame iš savo asmeninės pozicijos. Pavyzdžiui: „Tu mane supykdei“ keisti į „Aš labai pykstu, kai tu laiku negrįžti namo. Prašau kitą kartą perspėk mane, kad vėluosi“.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Nesveiki santykiai: požymiai, kuriuos verta atpažinti
Pažiūrėkim į santykius per “nuosavybės” sąvoką. Lygiai taip pat kaip ir finansinė nuosavybė, santykių nuosavybė kuriama laikui bėgant per emocinius “indėlius ir išėmimus”. Teigiamas bendravimas, palaikymas ir bendra patirtis prisideda prie šios lygybės, o konfliktai, išdavystės ir nusivylimai ją išsekina. Santykiai pasiekia emocinio bankroto būseną, kai neigiama sąveika ir patirtis nuolat nusveria teigiamus.
Abipusiškumo trūkumas
Abipusiškumas yra esminis sveikų santykių elementas. Kai vienas partneris nuolat investuoja daugiau - emociškai, fiziškai ar psichologiškai - be abipusių pastangų, santykiai išsibalansuoja. Perdegimas santykiuose atsiranda tuomet, kai vienas ar abu partneriai jaučiasi emociškai išsekę dėl abipusiškumo trūkumo. Tai pasireiškia kaip apatija, atsiribojimas ir beviltiškumo jausmas dėl santykių ateities.
Neišspręsti konfliktai
Neišspręsti konfliktai santykiuose veikia kaip atviros žaizdos. Kai problemos pakartotinai šluojamos po kilimu arba nesprendžiamos, jos pūliuoja ir griauna santykių pamatus. Neišspręstos problemos dažnai pagimdo pasipiktinimo ciklą.
Pasitikėjimo ir pagarbos praradimas
Pasitikėjimas ir pagarba yra bet kokių santykių ramsčiai. Kai šie elementai yra sugadinti arba sunaikinti, pavyzdžiui, dėl neištikimybės, apgaulės ar nepagarbos, tai gali būti aiškus požymis, kad santykiai yra nepataisomi. Kai kurie veiksmai ar išdavystės sukuria tašką, iš kurio nėra sugrįžimo.
Asmeninio tapatumo praradimas
Idealiu atveju santykiai turėtų skatinti asmeninį augimą ir palaikyti individualų tapatumą. Tačiau kai santykiai nuolat mažina savęs jausmą, griauna savigarbą arba verčia eiti į kompromisus pagrindinėms vertybėms, jie tampa destruktyvūs. Kuomet palaikant santykius reikia nuolat slopinti savo tikrąjį “Aš”, siekius ar vertybes, tai veda prie autentiškumo netekimo.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Kiti nesveikų santykių požymiai:
- Įžeidinėjimai, skaudinimas ar žeminimas žodžiais, kritiškomis pastabomis.
- Partnerio pavojingumas arba agresyvumas. Grasinimai pakenkti jums arba sau, jei jį paliksite.
- Baudimas ignoravimu arba šaltu elgesiu už menkus nusižengimus.
- Rėkimas, auklėjimas, "nekalti" kepštelėjimai, pastumdymai.
- Svarbios informacijos apie savo gyvenimą slėpimas.
- Jūsų nuomonės nepaisymas.
- Nedalyvavimas partnerio socialiniame gyvenime. Jūs esate nuošalyje, bet turite atlikti visas kitas pareigas - sutvarkyti namus, rūpintis vaikais.
Kada nebėra prasmės stengtis dėl santykių?
Sprendimas, kada nebėra prasmės stengtis dėl santykių, yra labai asmeniškas. Tai apima santykių teisingumo, abipusiškumo pusiausvyros, neišspręstų konfliktų buvimo, pasitikėjimo ir pagarbos būsenos bei poveikio asmens tapatybei įvertinimą. Kai svarstyklės didžiąja dalimi nukrypsta link nuolatinių neigiamų išgyvenimų, tolesnės pastangos gali būti bergždžios. Jei pastebite kurį nors iš išvardintų požymių, tai A.Sherman pataria išeiti iš šių santykių. Jūs nusipelnote gero ir džiaugsmingo gyvenimo su žmogumi, kuris jus mylės ir jumis rūpinsis. O tokių santykių dažniausios pasekmės - vienatvė, nerimas, depresija, nesugebėjimas susikoncentruoti ir kitos problemos.
Psichoterapeuto patarimai: kaip elgtis, jei jaučiatės prisirišęs prie netinkamo partnerio?
Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, kad porose dažnai atsitinka taip, kad vienas žmogus prisiriša prie savo draugo, partnerio ar sutuoktinio. Jis pavyduliauja, kankinasi dėl jo meilės, skausmingai pergyvena jo pažintis ir draugystes. O kitas tuo metu elgiasi „anti- priklausomai“, gerokai laisviau, tarsi nebūtų prisirišęs. Jis tiek nesureikšmina susitikimų, iškelia sau kitokius prioritetus. Savo elgesiu jūs tarsi sakote jam: aš nelaisva. O jis savo elgesiu atsako: o aš tai laisvas.
Kaip elgtis tokioje situacijoje?
- Nustatykite ribas. Jums būtų gerai nustatyti sau ribą, iki kurios jūs toleruojate nesiskaitymą su jumis ir jo draugystes su kitomis merginomis. Apie šią ribą jūs galite jam pranešti: „Man nepatinka, kad tu praleidi visą dieną su bendradarbėmis: galbūt tai būtina, bet žinok, kad tuomet jaučiuosi vieniša“. Žodis „man nepatinka“ galėtų tapti pirmu požymiu, kad jūs darotės lygesnė su juo.
- Prašykite to, kas jums malonu. Kitas sakinys - „O man patinka, aš iš tavęs norėčiau to ir ano“ - toks pat svarbus. Tai reiškia, jog jūs dažniau prašote vaikino, kad jis darytų tai, kas jums malonu. Taip jūs parodote, kad gerbiate save.
- Būkite pasirengusi pasidaryti tai pati arba priimti kito dėmesį. Jei jis nesutinka ar pažada, bet nedaro, jūsų teisė - pasidaryti tai pačiai (pirkinys, kelionė, pramoga), arba priimti kokio nors kito vaikino dėmesį. Tai - irgi lygybės ženklas.
- Įneškite aiškumą į santykius. Kol santykiai dar neįpusėjo, jums reiktų įnešti aiškumą į šį klausimą. Jei draugas nepritaria lygybei, jis tiesiog tai parodys. Jei pritaria, jei yra lankstus ir sugeba keistis - irgi parodys. Toks keitimasis, o taip pat atvirumas - sveikos priklausomybės palydovas, padedantis šią priklausomybę pribrandinti iki lygių meilės santykių.
Kaip atgaivinti tai, kas gyvenime liko nepaveikta agresoriaus ir aukos sistemos?
Kartais atrodo, kad iš agresoriaus ir aukos santykio nėra išeities, tik mirtis. Tačiau padėti gali žmonės iš praeities ar specialistai. Norint įveikti agresorių reikia tapti agresoriumi. Su destrukcija visada kovojama ryžtingai ir be gailesčio. Tuomet pats agresorius tampa auka. Viskas tik į gerą.
Ką daryti?
Labai svarbu prisiminti, kas buvai prieš tapdamas auka, ir kokių resursų vis dar turi.
Perfekcionizmas santykiuose: kaip jis veikia ir kaip su juo kovoti?
Perfekcionizmu dažnai didžiuojamasi. Tačiau perfekcionizmas yra apie tikėjimą, kad „būsiu vertas tik jei būsiu tobulas“. Perfekcionizmas niekada nesuteikia pasitenkinimo. Sėkmė jaučiasi tuščia, o nesėkmė yra katastrofiška. Psichologai teigia, kad perfekcionizmas kyla ne iš noro siekti aukštumų. Perfekcionizmas susijęs su depresija, valgymo sutrikimais, nerimu, atidėliojimu, taip pat ir su savižudybės rizika. Dažnesni lėtiniai susirgimai (opos, hipertenzija, artritas, lėtiniai skausmai). Perfekcionizmas gina nuo gėdos. Gėda kyla iš jausmo, kad „esu nepakankamas toks, koks esu“.
Kaip padėti perfekcionistui?
Žmogui nereikia būti tobulu. Užtenka jaustis, kad esi svarbus, unikalus, nepakeičiamas. Perfekcionizmą dažnai maitina jausmas, kad esi nesvarbus. Svarbu priimti savo netobulumą. Netobumas yra žmogiška. Svarbiausia yra priimti savo netobulumą, jaustis svarbiu ir matomu nepriklausomai nuo to, koks esi. Svarbu suprasti, kad esi pakankamas toks, koks esi.
Vienatvė ir santykiai: kaip įveikti vienatvę ir kurti ryšius?
Vienatvė įtraukia į užburtą ratą: kuo labiau atsitraukiame nuo kitų, tuo sunkiau tampa užmegzti ryšį su kitais. Tavo smegenys nesukurtos vienatvei. Mūsų smegenys skirtos gyventi bendruomenėse. Prieraišumo teorija sako, kad jau gimę mes mokame kurti saugius ir šiltus santykius su kitais. Tačiau vienatvė yra ne tik jausmas. Ji veikia ir mūsų smegenis, ir elgesį. Kuo labiau jaučiamės vieniši, tuo labiau užsidarome. Pradedame nepasitikėti kitais, bijome atsiverti.
Kaip įveikti vienatvę?
- Mikrosąsajos. Ryšiui nereikia ilgų pokalbių. Užtenka mažų gestų: trumpos žinutės, komplimento praeinant, akimirkai stabtelti išklausyti.
- Susikurk „trečiąją vietą“. Sociologas Ray Oldenburg siūlo rasti „trečiąją vietą“ - erdvę už namų ir darbo, kur gimsta bendruomenė. Eik į tą pačią kavinę kas savaitę. Prisijunk prie klubo. Susikurk tradiciją su kitais - vakarienę ar žaidimų vakarą.
- Tiesiog būk kartu. Pagal ją, bendrumo jausmui reikia bendros emocinės būsenos. 10 minučių tyloje su kitu žmogumi. Eik pasivaikščioti su kitu. Tiesiog sėdėk greta. Nebūtina nieko spręsti.
Ryšys su kitais ne prabanga, tai būtinybė. Svarbu nemalšinti ilgesio. Nesirinkti pakaitalų vietoj tikro buvimo su kitu. Vaistas vienatvei - akių kontaktas. Tikras klausimas. Tikras atsakymas.
Pyktis santykiuose: kaip jį valdyti ir išreikšti konstruktyviai?
Iš visų emocijų Pyktį atpažįstame greičiausiai - per 39 milisekundes, trumpiau nei mirksnį! Žmogui tai padeda greitai reaguoti į pavojų. Pyktis padėjo žmonijai išlikti. Pyktis nėra nieko blogo - svarbu, ką su juo darai. Pyktis natūraliai gali kilti dėl streso, nusivylimo, jausmo, kad su tavimi neteisingai elgiasi, ar kad esi puolamas, nepagarbos. Svarbu, kad pyktis nevirstų agresija.
Kaip tai padaryti?
- Pažink pyktį. Kai supykstame, mūsų kūnas pasiruošia veikti: širdis plaka greičiau, kvėpavimas padažnėja, raumenys įsitempia - lyg ruoštumėmės kautis ar bėgti. Dantys sukandami. Veido oda parausta. Kalbos tonas pakyla. Gali kilti noras atsitraukti.
- Išlik ramus. Įkvėpk giliai per nosį, iškvėpk per burną. Kartok keletą kartų. Tai padeda nusiraminti ir nepasiduoti pirmam impulsui. Jei pats išlieki ramus, pyktis nevirsta agresija nukreipta į kitą pusę, ir kita pusė neatsako tuo pačiu. Jei situacija įkaista, pasitrauk bent kelioms minutėms.
- Suprask, kas vyksta. Pirmiausia paklausk savęs: Kodėl aš pykstu? Ką norėčiau pakeisti? Supykstame, kai norime, kad kažkas elgtųsi kitaip - kažką pradėtų ar nustotų daryti. Ko man dabar reikia?
- Kalbėk apie savo jausmus, o ne kaltink kitą. Pasakyk sau arba kitam: „Kai nutinka [konkreti situacija], aš jaučiuosi įskaudintas/piktas/ nusivylęs.“
Kai išreiškiamas konstruktyviai, pyktis padeda nustatyti ribas, apginti save ar keisti tau nemalonias situacijas. Pyktis nesikaupia, jis išsikrauna kitu būdu. Kartais pyktis slepia senas žaizdas ar neišspręstus skaudulius.
tags: #seimos #psichoterapeute #zenklai #kad #partneris #jums