Psichologija - mokslinė disciplina, siekianti suvokti ir paaiškinti psichinius reiškinius bei žmogaus elgesį. Psichologai analizuoja individus ir grupes, konsultuoja, veda psichoterapiją bei sprendžia įvairias psichinės sveikatos problemas. Tačiau tai tik dalis psichologo veiklos. Kiti psichologai dirba tiriamąjį, laboratorinį ar teorinį darbą. Psichologija apima daug skirtingų teorinių ir praktinės veiklos krypčių, kur net ta pačia veikla užsiimantys psichologai gali skirtis savo teorine savivoka ir praktiškai taikomomis priemonėmis. Viena iš tokių krypčių - kognityvinė psichologija.
Kognityvinės psichologijos esmė
Kognityvinė psichologija tiria įvairius psichikos procesus, pradedant abstrakčiais suvokimo ir atminties procesais ir baigiant konkretesniais problemų sprendimo procesais. Kognityvinė psichologija atmeta tai, ką jie laiko dogmatiškais biheviorizmo postulatais ir teigia, kad žmonės gali būti įtakojami ne tik tais grubiais mechanizmais, kuriuos aprašo bihevioristai. Kognityvinė psichologija nagrinėja pažinimo procesus tam tikru aspektu, pagal tam tikrą paradigmą. Pažinimo procesai traktuojami kaip informaciniai procesai.
Pagrindiniai pažinimo etapai
Pažinime galima išskirti keletą etapų:
- Suvokimas
- Užkodavimas
- Perkėlimas į atmintį
- Išvadų darymas
Kognityvistai pabrėžia scenarijų, suvokimo reikšmę ir nuolat kuria modelius. Kognityvinė psichologija (KP) skverbiasi į kitas disciplinas, pavyzdžiui, socialinę psichologiją. Tačiau KP kaip kryptis yra kaltinama eklektiškumu, neturi nieko tokio, kas būtų būdinga tik jai. KP kaip kryptis iškilo tik todėl, kad buvo atsvaras biheiviorizmui.
Kognityvinės psichologijos tyrimo sritys
KP kaip disciplina nagrinėja vaizduotę, dėmesį, suvokimą, intelektą, mąstymą, kalbą, vystymąsi, dirbtinį intelektą. Didelė reikšmė priskiriama reprezentacijoms (informacija smegenyse reprezentuojama). Propozicija - mažiausias reikšminis vienetas, reprezentuojamas per tam tikrus kodus: semantinius, vizualinius, akustinius. Reprezentacija - tam tikras problemos traktavimas (problemos sprendimas priklauso nuo jos pateikimo).
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Pažinimo procesas pagal Hegelį
Pagal Hėgelį pažinimas vyksta per triadą:
- Tezė (Galtonas sakė, kad žmogaus sugebėjimai yra įgimti)
- Antitezė (Watsonas sakė, kad žmogaus sugebėjimai priklauso tik nuo aplinkos)
- Sintezė (Sternas sakė, kad žmogaus sugebėjimai priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo genų)
Sintezių šalininkams galima prikišti dvigubas klaidas.
Intelektinės veiklos modeliavimas
Intelektinės veiklos modeliavimo galimybė - kompiuteriui sudaroma programa pagal žmogaus sprendimus ir žiūrima, ar klaidos atitinka žmogaus įpatumus (įvedamos mažiausiai žinančių žmonių tam tikros euristinės taisyklės). Jei neatitinka žmogaus įpatumų - reikia keisti programą.
Dirbtinių sistemų kūrimo reikšmė psichologijai ir įvairių veiklų modeliavimo galimybės. Teorija, pagal kurią negalima modeliuoti, yra bloga.
Apribojimai modeliavime
Ne viską galima sumodeliuoti, nes:
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
- Dirbtinis intelektas gali nesusidoroti su ta duomenų apimtimi, kuri yra reikalinga norint išreikšti mūsų žinias apie pasaulį. Kai kurias žinias (motyvus, poreikius) labai sunku formalizuoti.
- Dažnai programos tik imituoja, bet neišreiškia ir neatskleidžia psichinių mąstymo procesų.
- Labai dažnai dirbtinės sistemos gauna tuos pačius rezultatus kaip ir žmogaus, bet skirtingu būdu. Intelektinės veiklos rezultatai labai svarbūs. Kitus intelektus galima suprasti per palyginimą.
- To, ko negalima išreikšti formaliai, negalima ir modeliuoti.
- Dirbtinis intelektas visiškai nesugeba modeliuoti sąmonės.
Nors McCulloch ir Pitts teorema teigia, kad viskas, ką galima vienareikšmiškai apibūdinti, galima realizuoti dirbtinėje sistemoje.
Suvokimas ir jutimas
Suvokimas ir jutimas priskiriami dinamiškesniems pažinimo procesams nei būsenos. Jutimas ir suvokimas - du skirtingi autonomiški pažinimo procesai. Gibson mano, kad suvokimas - sensorikos pagrindas, o jutimas - atskiras atvejis, kai pateikiami stimulai: procesai - jutimas ir suvokimas, rezultatai - pojūtis, perceptas/suvokinys.
Tuo abejojama remiantis Uznadzės tyrimais (duodavo užrištomis akimis apčiuopinėti daiktą), pojūčiai staigiai pasikeisdavo, kai žmogus atpažindavo daiktą. Suvokimas - atpažinimo pagrindas, suvokimas - sensorikos pagrindas. Suvokimas - interpretacija, kurią veikia nuostatos, patirtis ir t.t. Pateikus tiriamajam vienprasmę figūrą, o tada pateikus dviprasmę, jis įvardins ją kaip prieš tai matytą. Suvokimas priklauso ir nuo socialinės padėties. Suvokimas - pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus susidaro visybiškas daikto vaizdas.
Suvokimui apibūdinti netinka žodis „atspindėjimas“, nes tai būtų tikslu ir objektyvu, o suvokime yra subjektyvumo, kuris pakankamai tikslus ir bendras visiems žmonėms.
Pojūčių charakteristikos
Modalumas - sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausos, lytos, regos, skonio, uoslės). Vekker’is modalumo savybėmis laiko tas savybes, kurios turi tuos pačius požymius.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Intensyvumas - pojūčiai gali būti silpnesni ir stipresni. Absoliutinis slenkstinis mažiausias dirgiklio dydis - kuriam esant mes dar jaučiam dirgiklį. Operacinis apibūdinimas - dirgiklis, kurį esant 50% jaučiame (apskaičiuojamas). Dvi koncepcijos: diskretinio slenksčio ir tolydinio slenksčio. Diskretinio slenksčio šalininkai sako, kad S tipo kreivę gauname, nes jautrumas keičiasi. Tolydinio slenksčio šalininkai sako, kad yra daug faktorių, kurie keičia slenkstį. Sensorinės sistemos jautrumui matuoti galima naudoti tuos pačius metodus, nepriklausomai nuo pažiūrų.
Latentinis laikas - laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti/laikas nuo dirgiklio pateikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo.
Veberio-Fechnerio dėsniai
Veberio-Fechnerio dėsnis (Bugerio): ΔI/I = const, ΔI - skyrimo slenkstis, I - slenkstis. Šis dėsnis teisingas, kai I vidutinio dydžio (prie mažų ir didelių dirgiklių negalioja). ΔI = k(I + I0).
Kaip pojūtis priklauso nuo dirgiklio dydžio: Fechnerio dėsnis: E = k lgI + C, E - pojūčio intensyvumas, k - konstanta. Fechnerio postulatas: ΔE = const, vos pastebimas pojūčio dydis yra lygus konstantai. I1 → E1, I1 > → E’1, I2 → E2, I2 > → E’2. Brentano postulatas (Stivenso, Plato postulatas): ΔE/E = const. Stivenso dėsnis: E = kIn 0 < n < 4 (priklausomai nuo modalumo) tarp pojūčio intensyvumo ir dirgiklio intensyvumo yra laipsninė priklausomybė. Vieniems dirgikliams galioja Fechnerio dėsnis, kitiems Stivenso.
Povaizdžiai - kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta (iš inercijos). Povaizdžiai atsiranda, kai akis paveikiama trumpalaikiais dirgikliais (1/1000 iki 1/10 s) ir ilgalaikiais (iki kelių minučių). Judraus dirginimo metodo atveju akis veikiama judančiu dirgikliu. Žmogus mato ir realų stimulą, ir povaizdį. Galime juos palyginti. Stacionaraus trumpalaikio dirginimo metodu trumpai dirginama akis ir tiriamas povaizdis. Trumpalaikiai dirgikliai visada pateikiami tamsoje, o ilgalaikiai - šviesoje. Emerto dėsnis - plotas proporcingas atstumo kvadratui. Reikšmę turi ne fizinis, o suvokiamas atstumas.
Povaizdžių fazės:
- Tamsus periodas
- Hesingo fazė - (po žvilgsnio į tamsą) vaizdas suvokiamas realiai
- Tamsusis periodas - ilgesnis už pirmąjį 4 kartus
- Purkinje vaizdas - matomas 170-500 ms, dirgiklis pakartojamas pagal skaistį, bet spalvos papildomos
- Trečiasis tamsusis periodas
- Heso fazė - vaizdas, kuris išlaiko dirgiklio savybes: kartais būna ketvirtoji neryški negatyvioji fazė - trumpalaikis dirginimas, o kai ilgalaikis dirginimas - spalvos būna atvirkščios.
Pojūčių sąveika - per civilizacijos reiškinį. Pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija - tiriant regą papildomai duodami garso signalai). Sinestezija - veikiant tam tikros rūšies dirgikliui jaučiami ne tik tos rūšies, bet ir papildomi pojūčiai („spalvota klausa“). Antriniai garsiniai vaizdai - fonizmai. Antriniai vizualiniai vaizdai - fotizmai.
Suvokimo ypatybės
Suvokiniai skiriasi nuo realybės. Suvokimo įpatybė - daiktiškumas - suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daigtams, egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiam dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje, yra vadinamas objektyvacijos aktu. Visos savybės, kurias suvokia tiriamasis, priskiriamos objektui. Pastebėtas sutrikimas, kai žmogus neturi suvokimo savybės (mato dėmes). Prie empirinių daiktiškumo savybių galime priskirti daikto ir fono sąveiką.
Gestalt psichologijos principai
Gestalt psichologija nagrinėja suvokimą kaip visumą ir teigia, kad visuma yra daugiau nei jos dalių suma. Pagrindiniai Gestalt principai:
- Artumas - elementai, esantys arti vienas kito, suvokiami kaip visuma.
- Panašumas - panašūs elementai jungiami į visumą.
- Bendro likimo faktorius - visi tie elementai, kurie kinta kartu, turi tendenciją jungtis į visumą.
- Uždarumas - mes linkę suvokti uždaras figūras, elementai jungiami taip, kad sudarytų uždarą visumą.
- Gero tęsinio faktorius - į visumą jungiasi tie elementai, kurie sudaro tolydines grupes.
- Įėjimo be liekanos faktorius - tendencija jungtis į visumą apimant visus elementus.
- Jei žmogus pripažįsta jungimąsi pagal tam tikrą principą, tai suvokinį stengiamasi išlaikyti ir keičiant elementus.
Iš Johanson tyrimų matyti, kad žmogus linkęs matyti objektus, o ne paskiras detales. Didelę reikšmę suvokimui turi patirtis - žmonės linkę matyti nesikeičiančias figūras.
Konstantiškumas
Konstantiškumas - suvokimas tam tikrose ribose yra pastovus nepriklausomai nuo stebėjimo sąlygų. Walloch atliko tyrimus su apšviestais tamsoje dirgikliais. Akies tinklainėje objektai lyginami.
Konstantiškumo dydį galima įvertinti:
z = P-S/R-S
z = lgP-lgS/lgR-lgS
S - fiziologinis dydis, dydis duodantis tą patį dydį kitu atstumu akies tinklainėje.
P - psichologinis dydis, kintamo strypo dydis, kurį mato tiriamasis.
R - fizinis dydis, standarto dydis.
Pervertinant būna virškonstantiškumas. Jančas skyrė žmones į 2 tipus: SS ir Y. S - suvokiniai nestabilūs, neturi reguliarumo. Y - stabilūs, nuolat pasikartojantys. Tokios pačios tendencijos pasikartoja vaizduotėje, mąstyme.
Witkin asmenybės tipai pagal percepcinius uždavinius:
- Priklauso nuo lauko.
- Nepriklauso nuo lauko.
Užduotys (percepcinis indeksas):
- Strypo ir rėmelio testas.
- Įterptų figūrų plotas.
- Kūno padėties nustatymo testas.
Percepcinis indeksas charakterizuoja diferencijacijos sugebėjimus.
Vaizduojamieji požymiai
Žinomas dydis. Nėra efektyvus, kai galima vadovautis kitais požymiais. Jei žmogus užfiksuoja kampą α (vaizdo dydis tinklainėje), žino dydį h, tai jis gali nustatyti atstumą d (h/d=tgα). Vertinama iš patirties. Pateikus gerai žinomus objektus dvigubai didesnius ar mažesnius, atstumas iki jų suvokiamas dvigubai artimesnis ar tolimesnis.
Santykinis tinklainės vaizdų dydis. Vertinamas atstumas iki panašių daiktų. Atstumas iki didesnio objekto atrodo mažesnis.
Tiesinė perspektyva. Lygiagrečios linijos tolumoje kertasi. Paveiksluose gerai perteikia trimatiškumą.
Tekstūros gradientas. Tai, kas skiriasi. Gradientas - tekstūros kitimas (kas toliau atrodo mažesnis). Ten, kur nėra tekstūros, atstumas vertinamas mažiau tiksliai.
Oro perspektyva. Susiję su chromatinės aberacijos reiškiniu, t.y. akies lęšiukas nevienodai laužia spalvų spindulius. Ore yra dulkių, vandens lašų ir bet koks šviesus objektas, esantis arčiau fiksacijos taško, turi raudoną aureolę, o toliau esantis - žaliai žydrą. Prie monochromatinės spalvos įvertinti atstumą yra sunkiau.
Santykinis aukštis. Tolimi objektai regėjimo lauke atrodo aukščiau žemės paviršiaus. Gali veikti tekstūros gradientas.
Regimasis skaistis. Nesikeičiant apšvietimui ir daiktų atstumui iki stebėtojo, nuotolio suvokimas priklauso nuo regimojo skaisčio. Daiktai, kurių skaistis didelis, atrodo arčiau. Požymis efektyvus dėl patirties. Nuo tolimesnio objekto į akies tinklainę patenka mažiau šviesos.
Šešėlis. Padeda įvertinti tarpusavio daiktų padėtį. Sukelia trimatiškumo įspūdį.
Perdengimas. Nepermatomas objektas gali dalinai arba visiškai uždengti objektą. Uždengtas objektas atrodo toliau.
Kinetiniai požymiai
Judėjimo paralaksas. Vaizdas kinta nevienodu greičiu priklausomai nuo atstumo. Jei fiksuodami vieną tašką lenksime galvą, tai arčiau taško esantys daiktai santykinai judės priešinga stebėtojo judėjimo kryptimi, o toliau esantys - ta pačia. Kai žmogus juda, vaizdas tinklainėje keičiasi. Judėjimo perspektyva padeda teisingai orientuotis aplinkoje, nustatyti atstumus.
Kinetinis tūrio efektas. Objektui judant atsiranda vaizdo transformacijos. Kai kurių besisukančių objektų šešėliai sukelia ryškų trimačio vaizdo efektą. Jei šešėlių kontūrai keičia savo kryptį ir dydį, tai matomas trimatis vaizdas, jei keičiasi tik vienas požymis, atrodo neturintis tūriškumo. Nejudantys šešėliai tūrio efekto neturi.
Fiziologiniai požymiai
Akomodacija - tai lęšiuko formos kitimas keičiantis atstumui. Didėjant nuotoliui iki daikto, lęšiuko kreivumas mažėja. Propriocepciniai signalai suteikia informaciją apie atstumą. Maksimalų kreivumą lęšiukas pasiekia, kai atstumas iki objekto yra 10-15 cm, maksimalų plokštumą - 3 m. Gali būti atstumo požymiu nedideliame diapazone.
Konvergencija - didėjant atstumui keičiasi kampas tarp akių ašių. Taip išvengiame vaizdų dvejinimosi. Propriocepciniai signalai keičiasi priklausomai nuo atstumo.
Binokulinis paralaksas. Koresponduojantys arba identiški taškai - taškai, kurie sutaptų, jei vieną tinklainę nepasukę uždėtume ant kitos. Kiti taškai - disperatiniai. Disperatiškumas tuo didesnis, kuo mažesnis atstumas. Disperatiškumo dydis - γ1-γ2, α1-α2, konvergencijos kampų dydis - β2-β1; β1+α1=β2+α2. β1=l/d, β2=l/d+Δ, α1-α2=β2-β1= ±Δ l/d². Padeda įvertinti atstumą.
Dydis suvokiamas konstantiškai. Jei nežinome atstumo, negalime konstantiškai suvokti dydžio. Dirbtinis vyzdys apriboja regėjimo lauką.
tags: #psichologinis #reiskinys #kognityvineje #teorijoje