Depresijos Sukeltas Pilvo Skausmas: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai ne tik nuolatinis liūdesys ar bloga nuotaika, bet ir kompleksinė būklė, kuri gali turėti įtakos įvairiems žmogaus gyvenimo aspektams, įskaitant ir fizinę sveikatą. Vienas iš dažnai pasitaikančių, bet ne visada pripažįstamų depresijos simptomų yra pilvo skausmas.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip depresija gali sukelti pilvo skausmą, kokie yra susiję mechanizmai, kaip galima valdyti šią problemą.

Kas Yra Depresija?

Kaip ir daugelis psichinės sveikatos sutrikimų, depresija turi mažai ką bendro su tuo, kas vyksta žmogaus gyvenime. Žmogus gali turėti nuostabią, mylinčią šeimą, gražius namus, begalę draugų ir svajonių darbą - gyvenimą, kurio pavydėtų bet kuris kitas ir vis vien sirgti depresija.

Depresija - liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, interesų, pasitenkinimo praradimas. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika, kuri praeina savaime, ar žmogaus nevalingumas, silpnumas, kurį jis gali pats įveikti. Labai daug depresijų praeina ir be gydymo, nes depresijos skirstomos į lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkias depresijas. Gali būti spontaniniai depresijų epizodų pagerėjimai.

Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Dažni Depresijos Simptomai

Pagrindinis požymis išduodantis gilią depresiją yra tai, jog šie simptomai gali trukti ištisas savaites ar net mėnesius be perstojo. Gilios depresijos epizodą išgyvenantys žmonės dažniausiai nebeturi jėgų gyventi.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Kiti dažni depresijos simptomai:

• Pranykęs ar sumažėjęs domėjimasis atliekama veikla.
• Sutrikęs miegas.
• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai.

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

• Paveldėjimas. Kaip minėta depresija gali kartotis šeimoje. Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia, kad artimieji taip pat sirgs depresija.
• Asmenybė.
• Gyvenimo aplinkybės.
• Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija.
• Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis. Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusiraminimui pasiekti paprastai sukelia atvirkščią rezultatą ir padidina depresijos tikimybę. Tokia pati tendencija stebima piktnaudžiaujant ir narkotikais.
• Vaistai.
• Mityba.
• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Aplinkos faktoriai - tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją.

Depresijos Diagnostika ir Gydymas

Įtaręs depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami rutininiai laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.

Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos

Internete galima rasti pakankamai daug testų, nustatančių ar ir jei taip, tai kokio laipsnio depresija serga žmogus. Vis dėlto, norint diagnozuoti bet kurį psichinį sutrikimą, visų pirma reikia kreiptis į specialistus. Deja nėra jokio laboratorinio tyrimo depresijai nustatyti. Visgi, gydytojas gali paskirti atlikti kraujo tyrimus, jog nustatytų kitas medicinines problemas, kurių simptomai gali būti panašūs į depresijos. Pavyzdžiui hipotireozė gali sukelti tokius pat simptomus kaip ir depresija, taip pat tokios būsenos priežastimi gali būti alkoholio ar narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas vaistais.

Gydymo galimybių yra įvairių, tačiau beveik visuomet yra skiriami ir vaistai. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli. Jei depresija lengva ar vidutinė (tuomet žmogus dar darbingas ar dalinai darbingas) neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją. Jei depresija sunki, ji gydoma vaistais ar elektroimpulsine terapija.

Atsižvelgiant į būklės sudėtingumą, gydytojas ar psichiatras gali skirti gydymą antidepresantais. Kadangi yra pakankamai daug šio vaisto rūšių, pacientui pritaikomas labiausiai geriausiai veikiantis ir nustatoma jo individuali dozė. Taip pat pacientas turi alternatyvą antidepresantams. Sunki depresija gali būti gydoma pasitelkiant elektrokonvulsinę (šoko) terapiją, dar kitaip vadinamą EKT, kai paciento smegenys veikiamos elektros impulsais.

Skiriamos trys gydymo fazės: ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių), gydymo tęsimo ir palaikomasis gydymas. Gydymo tęsimo fazė gali trukti 3-6 mėnesius. Palaikomasis gydymas gali tęstis kelerius metus.

• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse.
• Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
• Psichoterapija. Egzistuoja keletas psichoterapijos tipų. Visų jų tikslas padėti susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
• Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija.
• Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.

Depresija gana sėkmingai gydoma ambulatoriškai. Šeimos gydytojai, turėtų reguliariai apžiūrėdami pacientus su depresijos rizikos veiksniais, užduoti klausimus, leidžiančius įtarti depresiją.

Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos

Be to, palaikymas apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją. Psichoterapija - tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Taip pat taikomas medikamentinis gydymas.

Ryšys Tarp Depresijos ir Pilvo Skausmo

Ryšys tarp psichikos ir fizinės sveikatos yra sudėtingas ir glaudus. Dažnai girdima, kad visos ligos pirmiausia prasideda galvoje. Ir nors šią mintį būtų galima nuleisti juokais, visgi specialistai tvirtina - mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susijusios.

Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ - siela, „somos“ - kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai (kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių), jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. „Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki. Ar tikrai varginantys skrandžio skausmai reiškia tik virškinamojo trakto sutrikimus?

Paprastai žmonės, pajutę tam tikrus kūno simptomus, konsultuojasi su bendrosios praktikos gydytojais ar gydytojais specialistais, jiems atliekama daug ir įvairių tyrimų. Dažnai jokių sutrikimų nerandama. Tačiau pasitaiko atvejų, kai aptinkami vienokie ar kitokie pakitimai, kurie gali būti susiję su žmogų varginančiais simptomais. Pradedamas gydymas, kuris, deja, ne visuomet būna sėkmingas.

Pasak psichiatrės Aušros Stankūnienės, tenka sutikti klientų, kurie nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems patvirtinamas koks nors somatinis sutrikimas. „Čia galima įžvelgti kelias problemas. Viena vertus, gydytojai neretai vadovaujasi biomedicinine ligų samprata, nes iki šiol labai trūksta vieningo požiūrio į žmogų - kūnas vis dar dažnai atskiriamas nuo psichikos. Tačiau yra ir kita problema, kai pacientas nepripažįsta, kad jo jaučiami kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis. Psichiatrai, psichoterapeutai paprastai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus, kad tikrai būtų atmestos galimos kūno ligos, ir tik šių ligų nepatvirtinus skiriamas konkretaus psichikos sutrikimo gydymas.

Specialistė tikina - iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. „Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus jį ištiks infarktas. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas. Tačiau būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą. Reikia prisiminti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina.

„Manau, kad kiekvienas esame tai patyrę, - sako psichiatrė A. Stankūnienė. Pabandykime prisiminti, ar nėra taip buvę, kad prieš egzaminą, atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tai net padeda mums išlaikyti blaivų mąstymą, gebėti susikaupti, mes lyg nustumiame jausmus, „atiduodame“ juos kūnui. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties.

„Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie, kaip paaiškėja per pokalbį, tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas“, - sako specialistė.

Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. „Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, pavyzdžiui, po vieną, kitą dieną pridėjus prie išeiginių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei tikslas yra būti „geriausiam“, „padaryti idealiai“, žinoma, kad patirsime nusivylimą - būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti, suprasti savo jausmų.

Psichosomatinai Simptomai ir Depresija

Depresija gali pasireikšti ne tik psichologiniais, bet ir fiziniais simptomais, tokiais kaip:

• Lėtinis pilvo skausmas
• Virškinimo sutrikimai (pvz., viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas)
• Pykinimas
• Apetito pokyčiai
• Nuovargis ir silpnumas

Kaip Depresija Veikia Virškinimo Sistemą?

Yra keletas mechanizmų, per kuriuos depresija gali sukelti pilvo skausmą:

• Stresas ir nervų sistema: Depresija sukelia stresą, kuris aktyvuoja organizmo streso atsaką. Tai gali paveikti virškinimo sistemą, sukelti raumenų spazmus žarnyne ir padidinti skausmo suvokimą.
• Neurotransmiterių disbalansas: Depresija yra susijusi su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, disbalansu smegenyse. Šie neurotransmiteriai taip pat svarbūs virškinimo sistemos veiklai reguliuoti.
• Uždegimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad depresija gali būti susijusi su padidėjusiu uždegimu organizme, kuris gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti pilvo skausmą.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Tai yra ekstremaliausias sutrikimų tipas - dėl susilpnėjusio imuniteto būdingos uždegiminės žarnyno ligos, pvz., opinis kolitas, krono liga ir dirgliosios žarnos sindromas. Visus šiuos sutrikimus sukelia maisto netoleravimas ar net alergija jam, ypač glitimas ar pieno produktai.
• Žarnyno mikrobiomo pokyčiai: Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonių, kurie serga DŽS - žarnyno bakterijų sudėtis gali būti kitokia nei sveikų žmonių.

Dirgliosios Žarnos Sindromas (DŽS) ir Depresija

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - viena iš labiausiai paplitusių virškinimo trakto funkcinių sutrikimų, kuris paveikia apie 10-15 % pasaulio gyventojų. Ši būklė nėra susijusi su organiniais pokyčiais ar patologiniais pažeidimais žarnyne, tačiau jos simptomai, pavyzdžiui pilvo skausmas, pūtimas ir tuštinimosi sutrikimai - gali reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, diskomfortu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu ar jų kaita. Šie simptomai dažnai siejami su tuštinimosi pokyčiais - skausmas gali sumažėti arba padidėti po tuštinimosi, o išmatų konsistencija ir dažnis gali keistis. Daugelis pacientų taip pat praneša apie pilvo pūtimą, gurguliavimą ir nevisiško išsituštinimo jausmą. Poveikis gyvenimo kokybei gali būti reikšmingas.

DŽS ir depresija dažnai pasireiškia kartu. Žmonės, sergantys depresija, turi didesnę riziką susirgti DŽS, ir atvirkščiai. Tai gali būti susiję su tuo, kad depresija ir DŽS veikia tuos pačius mechanizmus, tokius kaip streso atsakas, neurotransmiterių disbalansas ir uždegimas.

DŽS Simptomai

Dirgliosios žarnos sindromo (sutrumpintai vadinamas DŽS), niekaip nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis, nors iš pirmo žvilgsnio simptomai gali suklaidinti. Pilvo skausmas, pūtimas, sutrikęs tuštinimasis - pagrindiniai negalavimai, kuriuos sukelia dirgliosios žarnos sindromas. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, ir tęsiasi bent tris mėnesius, mažiausiai tris dienas per mėnesį, tikėtina, kad turite šį lėtinį žarnyno veiklos sutrikimą.

DŽS Priežastys

Nors ligos priežasčių mokslininkams iki šiol nepavyksta iki galo išsiaiškinti, manoma, kad įtakos ligos pradžiai ir progresavimui turi psichologinės problemos. Įtampa, stresas, diskomfortas, patirtos psichologinės traumos ar depresija sutrikdo nervų sistemą, o tai lemia pakitusią virškinamojo trakto veiklą.

Veiksniai, galimai prisidedantys prie dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo:

• Sutrikusi nervų sistema.
• Raumenų sutrikimai žarnyne arba žarnyno motorika.
• Infekcija.
• Žarnyno uždegimas.
• Vaistai sukelia žarnyno floros pakitimus, gali dirginti gleivinę ir sukelti kitus pakitimus, todėl gali pasirodyti ir pirmieji DŽS simptomai.
• Mitybos sutrikimai. Maisto netoleravimai (laktozė, gliutenas ir kt.), alergijos taip pat gali prisidėti prie simptomų pasunkėjimo.

Kaip Diagnozuojamas DŽS?

Deja, bet specialaus ir konkretaus vieno tyrimo, galinčio patvirtinti dirgliosios žarnos sindromo diagnozę, nėra, tad labai svarbus paciento įsitraukimas ir savo būklės stebėjimas, padedantis gydytojui susidaryti išsamesnį vaizdą apie paciento būklę. Kartu, taikomi keli metodai, leidžiantys nustatyti DŽS diagnozę ir sindromo tipą.

• Romos kriterijai.
• Dirgliosios žarnos sindromo tipas - galimi trys tipai. Priklausomai nuo to, kuris simptomas yra vyraujantis, nustatomas vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.
• Kalprotektino tyrimas, laktoferino tyrimas arba bendrai - išmatų tyrimai.

DŽS Gydymas

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas turi būti parinktas individualiai, kiekvienam pacientui pritaikant asmeniškai ne tik pagal jo simptomus, bet ir gyvenimo būdą. Dažnu atveju pasitaiko ir gretutinių sveikatos sutrikimų, todėl būtina apsilankyti ir pas kitus sveikatos specialistus, bei į sindromo gydymą pažiūrėti plačiau.

• Žarnų spazmus atpalaiduojantys vaistai.
• Gerosios bakterijos ir probiotikai.
• Nervų sistemą balansuojantys vaistai.
• Subalansuota mityba ir streso mažinimas.

Kiti Potencialūs Pilvo Skausmo Sukėlėjai

Svarbu atsiminti, kad pilvo skausmas gali turėti ir kitų priežasčių, nesusijusių su depresija. Tai gali būti:

• Mitybos problemos: Maisto netoleravimas, alergijos, netinkama mityba.
• Infekcijos: Virškinimo trakto infekcijos, parazitai.
• Uždegiminės ligos: Krono liga, opinis kolitas.
• Kitos medicininės priežastys: Apendicitas, tulžies akmenys, inkstų akmenys.
• Miofascijinis pilvo skausmas: Miofascijinis pilvo skausmas - tai skausmo sindromas, atsirandantis dėl pilvo raumenų ar juos supančių fascijų (plono jungiamojo audinio, dengiančio raumenis) dirginimo, įtampos ar pažeidimo. Šis skausmas dažnai siejamas su trigeriniais taškais - jautriais, įsitempusiais raumenų mazgeliais, kurie gali sukelti skausmą tiek vietoje, tiek plisti į kitas kūno dalis, pvz., nugarą ar dubens sritį.

Kaip Sau Padėti?

Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu.

• Darbas su streso šaltiniais: Jeigu jūsų žarnynas sutrinka dėl streso, turite vengti kofeino, alkoholio, cukraus ir grūdų, kurie sukelia uždegiminį atsaką žarnyne.

Emociniai Sutrikimai ir Pagalbos Ieškojimas

Gyvenimas kartais pateikia iššūkių, kurių emocinis svoris tampa sunkiai pakeliamas vienam pačiam. Emociniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija ar nuotaikų svyravimai, paveikia ne tik mintis, bet ir darbą, santykius, gyvenimo kokybę, apskritai, visą kasdienybę. Dienos atrodo arba pilkos, arba kaip tik - didelis nerimas trikdo atlikti net paprastus, rutininius darbas, sunku užsiimti mėgiama veikla, kuri anksčiau teikdavo džiaugsmą.

Laiku kreipusis į psichiatrą, psichologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, galima ne tik diagnozuoti sutrikimą laiku, bet ir gauti efektyvią pagalbą. Šis tekstas skirtas trumpai papasakoti, kas yra emociniai sutrikimai, kuo jie pasižymi, ir kartu įkvėpti atpažinus simptomus ieškoti pagalbos. Nes retas kuris geba susitvarkyti vienas, o kartais tai padaryti vienam pačiam yra be galo sunku. Ypač, kai sutrikimas toks intensyvus, kad efektyviai pagalba bent trumpam laikotarpiui reikalingi ir medikamentai.

Kokie Yra Dažniausi Emociniai Sutrikimai?

• Depresija ir distimija - tai vieni dažniausių emocinių sutrikimų, pasireiškiančių ilgai trunkančiu liūdesiu, energijos stoka, motyvacijos praradimu ir sunkumu džiaugtis net tais dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą. Distimija dažnai vadinama „lėtine depresija“ - simptomai gali būti ne tokie gilūs kaip sunkios depresijos atveju, tačiau jie tęsiasi metų metus ir stipriai veikia kasdienybę. Šie sutrikimai neretai lieka nepastebėti arba nuvertinami, ypač kai žmogus „funkcionuoja iš inercijos“, bet viduje jaučiasi tuščias.
• Nerimo sutrikimai apima platų spektrą būklių - nuo tiesiog stipraus nerimo, kai žmogus nuolat jaučia įtampą be aiškios priežasties, iki panikos priepuolių, kuriuos lydi fiziniai simptomai: širdies plakimas, dusulys, baimė mirti. Taip pat į šią grupę įeina fobijos - stipri baimė tam tikrų objektų ar situacijų (pvz., aukščio, viešo kalbėjimo), ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), kai mintys ar veiksmai pasikartoja prieš žmogaus valią, sukelia diskomfortą ir trukdo normaliai gyventi. Šie sutrikimai dažnai slepiasi po perfekcionizmo ar perdėto atsakingumo kaukėmis.
• Bipolinis afektinis sutrikimas - tai būklė, kai žmogaus nuotaika svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: manijos (ar hipomanijos), kai jis tampa pernelyg aktyvus, impulsyvus, nemiega, neracionaliai ir spontaniškai leidžia pinigus, kalba labai greitai ir daug, - ir depresijos epizodų, kai grįžta energijos stoka, beviltiškumas ir noras atsitraukti nuo pasaulio, norisi tiesiog gulėti lovoj, žiūrėti į vieną tašką lubose ir nieko, nieko neveikti. Dažnai šie epizodai būna labai skirtingi ir dėl to žmonėms sunku suprasti, kad tai sutrikimas, o ne charakterio bruožai.
• PTSS - potrauminio streso sutrikimas - atsiranda po stipraus išgyvenimo ar traumos (avarijos, smurto, netekties, smurtinio gimdymo, karo ar kitų grėsmingų įvykių). Žmogus gali patirti flashback’us, sapnus, stiprų nerimą ar net vengti vietų ir žmonių, kurie primena traumą. Šis sutrikimas dažnai lieka nediagnozuotas metų metus, nes simptomai painiojami su „tiesiog jautrumu“ ar „stipriu stresu“.
• Psichoziniai sutrikimai (pavyzdžiui, šizofrenija) ir dėmesio sutrikimai, tokie kaip suaugusiųjų ADHD, taip pat priskiriami prie emocinių sutrikimų, nes jie veikia mąstymą, santykį su savimi ir kitais, gebėjimą išbūti kasdienėje veikloje. ADHD dažnai pasireiškia impulsyvumu, dėmesio išblaškymu, užmaršumu ir sunkumu susikoncentruoti - o visa tai gali stipriai paveikti darbą, santykius ir savivertę.

Laimei, visi šie sutrikimai gali būti diagnozuoti ir sėkmingai gydomi. Kokybiškai atlikta diagnostika padeda ne tik tiksliai nustatyti problemos šaltinį, bet ir atrasti individualų gydymo būdą, kuris padeda grįžti į visavertį gyvenimą.

#

tags: #laukiu #dienos #galo #depresija