Kai matome trumpam nuliūdusį vaiką, suprantame, kad liūdesys yra gyvenimo dalis. Tačiau kokios mintys kyla, kai matome nuolat liūdną vaiką? Ar vaikai turėtų augti tik džiaugdamiesi ir niekada neliūdėdami? Iki šiol diskutuojama, ar vaikai gali ne tik liūdėti, bet ir patirti depresines būsenas. Šiame straipsnyje aptariami emocijų sutrikimai, ypač depresija, vaikų ir paauglių amžiuje, remiantis profesorės Sigitos Lesinskienės tyrimais ir įžvalgomis.
Istorinis požiūris į vaikų depresiją
Maždaug iki 1970 metų buvo manoma, kad maži vaikai depresija neserga, kad iki paauglystės jie dar nėra pakankamai subrendę ir nesugeba patirti depresinių būsenų. Ir vėliau dar ilgą laiką buvo pabrėžiama, kad depresiniai sutrikimai, primenantys suaugusiųjų depresiją, vaikams nebūdingi ir labai reti. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo ką kita.
Depresijos apibrėžimas ir ypatumai vaikams
Pagal tarptautinę ligų ir sutrikimų klasifikaciją (TLK-10) depresija apibūdinama kaip sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos, padidėjusio nuovargio ir mažo aktyvumo. Pagrindinis vaikų depresijų bruožas yra nuolatinis, vis grįžtantis ir įvairiapusis liūdesys ir negebėjimas džiaugtis. Depresines būsenas gali išgyventi ir kūdikiai, ir maži vaikai. Šiame amžiuje būdinga, kad liguistas liūdesys reiškiasi kartu su nerimu.
Epidemiologiniai duomenys
Kanadoje 2009 metais buvo atliktas didelis epidemiologinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad net 15 proc. vaikų nuo 5 mėn. iki 5 metų amžiaus turėjo kliniškai reikšmingų depresijos ir nerimo simptomų. Tokie kūdikiai ir maži vaikai atrodė per daug nervingi, įsitempę, verksmingesni, nerimastingesni, ne tokie laimingi kaip kiti vaikai, taip pat pastebėta, kad jie mažai džiaugiasi.
Depresijos pasireiškimo formos skirtinguose amžiaus tarpsniuose
Emocinės problemos ankstyvajame amžiuje dažnai reiškiasi somatiniais, arba kūno, simptomais - vaikams skauda galvą, pilvą, jie nenori valgyti, juos dažnai pykina, jie sunkiai virškina maistą, ištikti streso gali net vemti, viduriuoti, jiems pakyla temperatūra, beria odą, neauga svoris ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija paprastai reiškiasi miego ir valgymo sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Vaikų ir paauglių psichikos sveikata: ką sako ekspertė?
Mokyklinio amžiaus vaikams depresiškumas gali reikštis ir elgesio problemomis, o paauglystėje būdinga ne tiek pablogėjusi nuotaika, kiek pyktis ir dirglumas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys polinkį į depresiją, dažnai darželyje būna lyg nepastebimi, tylūs, lyg nematomi, mažai krentantys į akis. Vidinis nerimas pasireiškia kūno pojūčiais: jiems darosi silpna, svaigsta galva, jie labai prakaituoja, išbąla, jiems virpa rankytės ir kt. Pasitaiko, kad atvestas į darželį vaikas ima vemti ar kitaip sunegaluoja ir tai kartojasi.
Savipagalbos strategijos
Pastebėta, kad jau 4-5 mėn. kūdikiai naudoja tam tikrus būdus nusiraminti, savo nuotaikai pagerinti, ir toliau augant susiformuoja ištisa išmokta ir įgyta savo nuotaikos pagerinimo sistema. Mes visi taikome įvairias strategijas savo nuotaikai gerinti, pavyzdžiui, valgome, skaitome, žiūrime TV, juokaujame, einame į svečius, apsipirkti, dainuojame, piešiame, šokame ir kt. Vieni (tiek vaikai, tiek suaugusieji) nuliūsta greičiau ir trumpam, kiti - ne taip greitai, bet ilgesniam laikui, arba ir greitai, ir ilgam, ir jiems sunkiau iš tos prislėgtos būsenos „išeiti“, pralinksmėti, jie ilgiau ir giliau „panyra“ į liūdną nuotaiką.
Manoma, kad tai prigimtinis polinkis, tačiau beaugant prisideda ir daug išmoktų dalykų. Į padidėjusio nerimo reakcijas linkę ir depresijos bruožų turintys vaikai ugdymo įstaigose turėtų sulaukti didesnės atidos ir individualios pagalbos. Pagalba jiems turėtų būti kompleksinė, įtraukiant patį vaiką, jo tėvus ir ugdytojus ir ugdymo įstaigoje dirbančius specialistus.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei sunkumai tęsiasi keletą mėnesių, rekomenduojama nukreipti vaiką ir jo tėvelius vaikų gydytojo ir paauglių psichiatro ar psichologo, šeimos gydytojo konsultacijai. Ir nebijokime nukreipti, nes kuo anksčiau atpažįstami emociniai vaiko sunkumai, tuo lengviau taikyti reikiamus pagalbos būdus. Kai susilaužome koją ar ranką, visi mato, užjaučia, padeda, o kai vaikui sunku emociškai ir sunku tai nusakyti, kyla pavojus nepastebėti ir neatsiliepti į begarsį ar kita (kūno somatinių simptomų) kalba prašomą pagalbą.
Šeimos įtaka vaiko psichikos sveikatai
Šeima yra svarbus harmoningos vaiko psichologinės raidos veiksnys. Skyrybas, tėvų netektį, institucinę globą bei jos kaitą išgyvenantys vaikai patiria daug streso. Tyrimai rodo reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos.
Taip pat skaitykite: Sigitos Lesinskienės įžvalgos
Tyrimo duomenys apie šeimos sudėtį ir psichikos sutrikimus
Atlikta dviejų vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuose 2016-2017 m. gydytų pacientų ligos istorijų retrospektyvi analizė, išnagrinėti 855 (366 mergaičių ir 489 berniukų) ligos istorijų duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos. Mažiausiai stacionaruose buvo gydyta pilnose šeimose augančių vaikų, daugiausia - globos namuose ir nepilnose šeimose gyvenančių vaikų. Didžioji dalis pacientų, kuriems diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, buvo iš globos namų, jie reikšmingai dažniau pakartotinai buvo gydomi vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare. Išsiskyrusių šeimų vaikams dažniausiai diagnozuoti nuotaikos, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Trečdalis vaikų, kurie gydėsi psichiatrijos stacionaruose, buvo iš išsiskyrusių šeimų (didesnė dalis nei bendroje populiacijoje), todėl svarbu išsiskyrusių ar besiskiriančių šeimų vaikams užtikrinti psichikos ligų prevenciją ir ankstyvąją intervenciją pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, teikiant kompleksinę psichosocialinę pagalbą.
Europos depresijos diena ir emocinės gerovės metai
Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena, kuria siekiama atkreipti pasaulio dėmesį į vieną labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų Europoje. Suprantant psichikos sveikatos svarbą ankstyvame amžiuje, 2020 metai Lietuvoje paskelbti Vaikų ir paauglių emocinės gerovės metais.
Profesorės S. Lesinskienės įžvalgos apie depresiją
Profesorė S. Lesinskienė pabrėžia, kad net iki 50 proc. depresijų ar kitų nerimo būsenų lieka negydytos, žmonės vengia kreiptis pagalbos. Ji teigia, kad depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos, padidėjusio nuovargio, mažo aktyvumo. Jam būdingas sulėtėjęs mąstymas ir judesiai.
Depresijos diagnostikos sunkumai
Mokslininkė pabrėžia, kad yra gana sunku nustatyti, kada depresija prasideda ir kada baigiasi. Vis dažniau kalbama apie depresijos spektrą, kuris apima ir labai sunkius, ir gana lengvai išreikštus depresijos pasireiškimo atvejus. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie depresijos spektro lengvąją pusę, svarbu mokėti atskirti liūdesį ir gedėjimą (pvz., netekus svarbaus žmogaus) nuo depresijos kaip sutrikimo.
Vaikų ir paauglių depresijos ypatumai
Kalbėdama apie vaikų ir paauglių depresijas, profesorė pažymi, kad ilgą laiką buvo manyta, jog vaikai depresija neserga, nes jų psichika dar nėra pakankamai išsivysčiusi patirti ir išgyventi depresines būsenas, o paaugliams yra natūralu būti kažkiek „depresiškiems“. Dažnai, ypač ankstyvame amžiuje, depresinė simptomatika pasireiškia kartu su nerimo sutrikimais ir įvairiais somatiniais (arba kūno) simptomais bei negalavimais.
Taip pat skaitykite: Sigita Lesinskienė: psichikos sveikatos specialistės straipsnis
Socialinis kontekstas ir vaikų laimė
Profesorė kelia klausimą, ar ilgesnį laiką liūdnas vaikas mūsų visuomenėje yra normalu ir įprasta. Daugumoje šalių vyrauja požiūris, kad vaikas turi būti laimingas, džiaugsmingas ir mėgautis savo vaikyste, o suaugusieji yra atsakingi už tai, kad sudarytų tam sąlygas. Taigi, kai matome liūdnus vaikus, kyla natūralus klausimas: su kuo yra blogai - su vaiku ar su jo aplinka?
Somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys
Nagrinėjant klinikinių tyrimų duomenis nustatytas somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys. Be to, depresija labai dažnai pasireiškia kartu su nerimo, įkyrumo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio, specifiniais mokymosi raidos ir autizmo spektro sutrikimais (iki 90 proc. atvejų).
Kada liūdesys tampa depresija?
Anot specialistų, svarbiausia įvertinti, ar jaučiami būdingi simptomai ar vadinamasis depresyvumas trukdo žmogui adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių. Jei trukdo - tuomet tai įvardijama ir diagnozuojama kaip sutrikimas.
Skyrybų įtaka vaikų psichikos sveikatai
Šeimai yrant, svarbus didesnės bendruomenės terapinių ar savitarpio pagalbos grupių įsitraukimas, kad vaikui tėvų skyrybų atveju būtų padaryta kuo mažesnė žala.
Psichiatrijos pagalba
Psichiatrija - medicinos šaka, nagrinėjanti žmogaus psichikos sveikatą, jos sutrikimus ir gydymo metodus. Ji glaudžiai susijusi su psichoterapija ir psichologija, dažnai papildo viena kitą, tačiau kiekviena iš šių sričių turi aiškiai apibrėžtus uždavinius ir gydymo metodus.
Kada reikalinga psichiatro pagalba?
Psichiatrija tiria psichikos sutrikimus, jų priežastis, patologiją, diagnostiką ir gydymą. Ankstyva diagnostika padeda išvengti sunkių padarinių tiek pačiam sergančiajam, tiek jo aplinkai.
Simptomai, išduodantys psichikos sutrikimus
Kiekvienas žmogus per gyvenimą patiria tam tikrų emocinių sutrikimų simptomų: nemigą, padidėjusį nerimą, prislėgtą nuotaiką. Sutrikimas reiškia, kad simptomai išlieka, sunkėja, tampa chroniški, pradeda trikdyti ir to asmens, ir aplinkinių normalų gyvenimą.
Psichikos sutrikimų diagnostika ir gydymas
Diagnostika prasideda išsamia konsultacija, kurios metu įvertinama paciento psichikos sveikatos būklė. Gali būti atliekami psichologiniai testai, bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais, pvz., neurologais, skiriami kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), elektroencefalografijos ir kiti tyrimai. Gydymas individualizuotas - gali būti skiriami vaistai, taikoma psichoterapija, rekomenduojamos prevencinės ir sveikos gyvensenos priemonės.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)
Profesorė S. Lesinskienė taip pat atkreipia dėmesį į aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS). Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra įgimtas ir tai yra visą gyvenimą lydintis sutrikimas. Su šiuo sutrikimu yra gimstama ir augama. Neretai tokio vaiko šeimoje yra daugiau narių, turinčių šiam sutrikimui būdingų ypatumų.
ADS požymiai
Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai reiškiasi trijose srityse: 1) padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas); 2) sutrikęs dėmesys; 3) impulsyvumas. Kiekvienas iš šių požymių skirtingai reiškiasi skirtingais vaiko raidos periodais ir gali būti lengvo, vidutinio ar sunkaus laipsnio.
ADS diagnostikos ypatumai
Pabrėžiama, kad sutrikimo požymiai pastebimi dar ikimokykliniame amžiuje ir turi reikštis ne vienoje, o bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir ugdymo įstaigoje).
Hiperaktyvumas - prigimtis ar sutrikimas?
Jei tam tikri vaiko ypatumai (didesnis judrumas, blaškumas, impulsyvumas) nėra stipriai išreikšti, netrukdo žaisti, bendrauti, ugdytis, juos galime laikyti prigimtiniais vaiko bruožais, turinčiais netgi pranašumų (jei jie tinkamai pritaikomi aplinkoje ir į juos atsižvelgiama auginant ir ugdant vaiką).
Būtinas išsamus sveikatos būklės tyrimas
Vaikas gali būti įsitempęs, neramus, gali liūdėti ne vien dėl ADS, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Todėl kiekvienu atveju reikalingas išsamus sveikatos būklės ištyrimas.
ADS ir kiti sutrikimai
Nustatyta, jog ADS tik retais atvejais pasireiškia kaip vienas sutrikimas, dažniausiai ADS turintiems vaikams diagnozuojami ir gretutiniai (vadinamieji komorbidiniai) kartu pasireiškiantys sutrikimai: autizmo spektro, specifiniai mokymosi raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija ir kt.), tikai, emocijų, elgesio sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir kt.
Neramūs kūdikiai
ADS turintys mažyliai apibūdinami kaip gyvesnio temperamento, daugiau priežiūros ir dėmesio reikalaujantys neramūs kūdikiai. Tokie kūdikiai daugiau rangosi, muistosi, nekantrūs, verksmingi, nervingi, jautresni, greičiau susierzina. Jiems dažniau pučia pilvuką, kamuoja diegliai, juos tėvams sunkiau pavyksta apkabinti, paglamonėti, nuraminti.
Iššūkis suaugusiesiems
ADS turintys vaikai augdami turi didesnę riziką patirti fizinę ir emocinę prievartą, nes jie labai judrūs, triukšmingi, neapdairūs, užmaršūs, išsiblaškę, gali trumpam sutelkti dėmesį.
Svarbu kuo anksčiau atpažinti ir suteikti pagalbą
Tinkamai ugdomi, gaudami pakankamą fizinį krūvį, vaizdinę savo veiklos reguliavimo pagalbą, formuojant savireguliacijos, tinkamo socialinio bendravimo įgūdžius, atliepiant individualius jų pomėgius ir poreikius, radus jiems patinkančias saviraiškos sritis, jie gali būti labai originalūs, kūrybingi, iniciatyvūs ir aktyvūs.
Būtina kompleksinė pagalba
Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, apimant dienotvarkės, mitybos sureguliavimą, pakankamą ir sistemingą fizinio krūvio užtikrinimą, vaizdinius vaikui suprantamus veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdus, savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymą, kognityvinę elgesio terapiją, prireikus - mityba papildoma būtinais mikroelementais, nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis ar tam tikrais vaistais, taip pat šeimos nariams teikiamos konsultacijos.
Patarimai šeimos nariams
Turint omeny, kad vaiko, turinčio ADS, kai kuriems šeimos nariams irgi būdingi ADS požymiai, visa šeima kartu galėtų džiaugsmingai žaisti judrius žaidimus, sportuoti, šokti, važinėti riedlente, riedučiais, plaukioti, vaidinti, muzikuoti, atlikti namų ūkio darbus ir pan.
tags: #lesinskiene #emocijos #sutrikimas