Priklausomybės: Kaip Bėgimas Nuo Gyvenimo Gali Pavirsti Į Giliai Žalingą Įprotį

Įvadas

Priklausomybės - tai reiškinys, kuris lydi žmoniją nuo seniausių laikų. Nors narkotinės medžiagos egzistavo visose kultūrose ir epochose, stulbinantys mokslo ir technikos pasiekimai lėmė jų paklausos išplitimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybių (narkomanijos, alkoholizmo ir kitų) priežastis ir apraiškas, remdamiesi mokslinių tyrimų duomenimis ir psichologinėmis įžvalgomis. Taip pat aptarsime prevencijos priemones, skirtas jaunų žmonių apsaugai nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

Priklausomybių Paplitimas ir Tendencijos

Lietuva dalyvauja tarptautiniame Europos mokinių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tyrime (ESPAD). Šie tyrimai atliekami kas ketveri metai. Pastebima, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema vis didėja tarp jaunų žmonių. Plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja problemų, susijusių su girtavimu. Tarp jaunų žmonių tai tampa normaliu reiškiniu. Daugelis jų psichoaktyvias medžiagas pradeda vartoti paauglystėje - sunkiu, kriziniu brendimo laikotarpiu.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Vyriausybės 2004 m. konstatavo narkotikų paplitimą Lietuvoje. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. respondentų. Realiai situacijai įvertinti atlikta 10-ties profesinių mokyklų moksleivių apklausa. Tyrimo duomenys rodo, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas yra labai paplitę tarp profesinių mokyklų moksleivių ir tampa jų gyvenimo dalimi. Taip pat pastebimos teigiamos nuostatos į alkoholio vartojimą.

Valstybės Politika ir Prevencinės Priemonės

Valstybė ieško būdų, kaip stabdyti psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Mokyklose vaikams aiškinama tabako, alkoholio, narkotikų žala, vykdomos prevencinės programos. Įsigaliojo įstatymas, kad būtų uždrausta alkoholio reklama, rugsėjo 1-ąją uždrausta prekiauti alkoholiu. Jau nuo 1998 m. buvo priimta „Lietuvos sveikatos programa: alkoholio vartojimo mažinimo uždaviniai ir įgyvendinimo priemonės“. „Valstybės alkoholio kontrolės programoje 1999-2011 m.“ užsibrėžiami tikslai iki 2009 m. palaipsniui sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą 25 proc.

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į prevencijos efektyvumą. Nesiimant efektyvių prevencinių priemonių prieš ankstyvuosius elgesio, emocijų, bendravimo sutrikimus, jie perauga į sunkius socializacijos ir psichikos sveikatos sutrikimus, kurie gali pasireikšti agresija prieš save ir kitus ar net savižudybe.

Taip pat skaitykite: Alkoholizmas ir narkomanija: kas bendro?

Anksčiau stabdyti psichoaktyvių medžiagų vartojimą buvo bandoma teikiant informaciją, leidžiant leidinius, kuriuose buvo spausdinama informacija apie narkotinių medžiagų poveikį organizmui. Tačiau nei informacijos gausa, nei gąsdinimai nedavė laukiamų rezultatų. Šiuo metu atliekamos apklausos, daugybė tyrimų, rengiami ir įdarbinami specialistai prevenciniam darbui su mokiniais, vis daugiau dėmesio skiriama interaktyviems darbo su mokiniais metodams, skirtiems psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai, socialinei integracijai ir parengimui darbo rinkai. Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos, suprasdamos šios problemos aktualumą, daug dėmesio skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą ir bendruomenę.

Psichoaktyvių Medžiagų Vartojimo Priežastys

Literatūros apžvalga parodo, kad egzistuoja įvairūs veiksniai, turintys įtakos individo pasirinkimui vartoti psichoaktyvias medžiagas. Kai kurie autoriai psichotropinių medžiagų vartojimo priežastis skirsto į vidines ir išorines. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Kartais į blogą kelią gali įtraukti bendraamžiai, bei mada, kuri su laiku vis stipriau įtakoja žmonių gyvenimą. Psichotropinių medžiagų vartojimą gali skatinti išgyvenimai, įvairūs sunkumai, net gi šeima.

Patys jaunuoliai, eksperimentuojantys su narkotikais, įvardina tokias psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis:

Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, nemalonias emocijas, sumažinti įtampą.
Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną.
Narkotines medžiagas vartojama norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. Bendraamžių įtaka.

Šiais bendraamžiais, vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai atitinka mokslininkų įvardinamus psichologinius, socialinius veiksnius. Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam tarp bendraamžių yra labai stiprus veiksnys. Paaugliai, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni ieško, kas juos suprastų, kiti - ieško lyderių. Išryškėjus problemoms ir draugams nuo jų nusisukus, jie nusivilia, tampa vieniši.

Žmogus įsivaizduoja, kad jį supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Suvokus, kad gyvenime taip nebūna, ir idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Pradedami vartoti psichotropines medžiagas ir norint atsikratyti nepriklausomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma. Bandymas nugalėti baimę taip pat kartais gali reikštis labai keistai: paauglys norėdamas susirasti draugų, gali prisiimti bet kokią ideologiją ir tapti priklausomu nuo kokios nors žmonių grupės.

Taip pat skaitykite: Priklausomybių ir delinkventinio elgesio priežastys

Spektras polinkių ar norų išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai ir tarsi švytuoklės svyruoja tarp šių dviejų polių.

Didelę įtaką paaugliui turi šeima. Jei vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Išsigelbėjimo, dažniausiai pradedama ieškoti svaiginantis alkoholiu. Šeimose, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose reguliariai girtaujama arba vartojamos kitos psichotropinės medžiagos, vaikai taip pat dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais, nes seka tėvų pavyzdžiu. Narkotikų vartojimą gali lemti ir netinkamas auklėjimas. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių tenkinimas. Nepilna šeima arba nuolatinis tėvų užimtumas. Arba - skiriamas per didelis dėmesys ir globa.

Žinoma, ne visose šeimose, kuriose vaikų auklėjimas yra nekontroliuojamas arba jie per daug prižiūrimi, vaikai taps priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

Mokslininkai teigia, kad kelis veiksniai iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti narkomanu ar alkoholiku. Visos minėtosios priežastys yra labai svarbios ir nė vienos negalima išskirti kaip pagrindinės. Analizuojant literatūrą, aptiktos ir gilesnės priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų priežastys.

Narkotikų vartojimą lemia vienas ar keli veiksniai. Tuos veiksnius autorius skirsto į tris grupes: biologinius, socialinius ir socialinius biologinius. Biologiniai veiksniai yra: genetiniai (alkoholizmas, narkomanija); smegenų pažeidimai (meningitas - galvos smegenų dangalų uždegimas); galvos smegenų sutrenkimai. Socialiniai veiksniai: narkomanų, alkoholikų buvimas šeimoje - tai tėvo, motinos, senelio, dėdės, brolio; vieno tėvo auklėjimas. Socialiniai biologiniai veiksniai: noras nuslopinti skausmą, malšinti nemalonius pojūčius, vartojant įvairius vaistus bei noras išvengti fizinio skausmo.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata sergant alkoholizmu

Šie veiksniai gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius veiksnius, kuriuos valdant galima padėti individui ugdyti gebėjimą atsispirti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimui, o esant priklausomybei - ją koreguoti. Kai kuriuos jų įvardina kaip vidinius veiksnius: augdamas vaikas perima iš tėvų vertybes ir jas atgamina asmenybei veikiant, bendraujant. Kitas vidinio veiksnio pavyzdys: kai vaikas augdamas negavo paramos, supratimo, jautė globos ir meilės stygį. Šis veiksnys galime įžvelgti psichologinius vidinius veiksnius.

Tyrimai apie Priklausomybes

Empirinis tyrimas rodo, kad priklausomybes veikiantys veiksniai gali būti skirstomi į išorinius ir vidinius apjungiant juose asmens vertybes bei žmogaus gyvenimo prasmę. Tyrimas buvo atliktas Vilniuje. Šis tyrimas įtakos pasirinkimui vartoti narkotines medžiagas. Tyrime dalyvavo 100 narkotines medžiagas naudojusis tiriamųjų, visi tiriamieji narkotines medžiagas vartojo intraveniniu būdu, visi tiriamieji buvo vyresnio paauglio amžiaus, remiantis Sprangerio sudaryta psichinės raidos periodizacija (17-21 m.). Ši periodizacija buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes tyrimai liudija, jog šio amžiaus tarpsnio asmenys dažnai pasijunta vieniši, susiranda naujų draugų pagal vertybes. Pirmasis tyrimo etapas vyko apklausos forma - užduodami klausimai tam tikra tvarka. Apdorojant gautus duomenis, buvo atsižvelgta ne tik į objektyvią informaciją apie klausiamus dalykus, bet ir į duomenis apie tiriamąjį, kuris tuos dalykus subjektyviai suvokia, įsimena. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad jaunuolių santykiai su artimaisiais kito. Vaikystėje 44,4 proc. priklausomų nuo narkotikų žmonių jautė dėmesio stoką, paauglystėje šis procentas išaugo iki 50 proc. Įtempti santykiai su artimaisiais vaikystėje buvo 11,1 proc., o paauglystėje procentas didėjo iki 12,5 proc. Asmenų priklausomų nuo narkotikų, atsakymai rodo, kad 33,3 proc. tiriamųjų savo santykius su tėvais apibūdina kaip emociškai šiltus, 33,3 proc. Šiuo paauglystėje santykiai su tėvais kito: 25 proc. jautėsi kontroliuojami savo tėvų, o 75 proc.

Išanalizavus asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų, ir asmenų, nepriklausomų nuo narkotinių medžiagų, santykius su artimaisiais vaikystėje bei paauglystėje, išryškėja, kad tiriamieji, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, savo santykius su artimaisiais charakterizavo kaip emociškai įtemptus, dauguma iš jų jautė tėvų dėmesio stoką.

Šie, empiriniame tyrime nustatyti, veiksniai, patvirtina teorinėje dalyje minėtas autorių priežastis, kurios turi įtakos pasirinkimui vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Antrasis tyrimas atliktas Vilniuje. Šis narkotines medžiagas, ir nepriklausomų nuo narkotinių medžiagų paauglių gyvenimo prasmės sampratą. Tiriamieji pasirinkti remiantis Spangerio pasiklysta psichikos raidos periodizacija: aštuoni paaugliai nevartojantis narkotinių medžiagų ir aštuoni vartojantys narkotines medžiagas. Tiriamųjų pasirinkimą, anot autorių , lėmė tai, kad šios jaunos žmonių gyvenimo būdas skyrėsi. Tyrimo metu buvo prašoma papasakoti apie savo gyvenimo prasmės suvokimo patyrimą ir, remiantis tuo, apibrėžti gyvenimo prasmę. Papildomi klausimai buvo užduodami siekiant patikslinti tiriamojo mintis ar paskatinti tolimesnį pasakojimą. Šio teksto pagrindu buvo atliekama fenomenologinė A.Giorgi analizė. Išanalizavus gautus duomenis išaiškėja, kad narkotines med~…